Klimato kaita – ne tik iššūkis, bet ir galimybė
lapkričio 28, 2019

Aplinkos ministerija surengė Klimato savaitę, kurios metu kartu su mokslininkais, visuomenės veikėjais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, politikais ir visais klimato kaitai neabejingais piliečiais siekta atsakyti į svarbiausius klausimus, apie rengiamą (atnaujinamą) Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją iki 2050-ųjų. Strategijoje nustatomi nacionaliniai trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai tikslai bei uždaviniai. Taip pat parengtas integruotas nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021-2030 metų laikotarpiui. Jis bus tvirtinamas Seime, o už įsipareigojimų vykdymą Lietuva kasmet privalės atsiskaityti Europos Komisijai.

Kiekvienam sektoriui – energetikos, transporto ir pramonės, žemės ūkio, miškininkystės – buvo surengta atskira diskusija. Ketvirtadienio popietę Europos Komisijos atstovybėje diskutuota apie klimato kaitos iššūkius ir galimybes žemės ūkyje. Juk žemės ūkis yra antras didžiausias sektorius, daugiausiai prisidedantis prie klimato kaitos ir, deja, nuo jo labiausiai nukenčiantis.

Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė pasidalijo informacija apie ūkiuose jau taikomas pažangias technologijas (padedant žemės ūkio konsultantams ir mokslininkams, pasitelkiant Kaimo plėtros programos priemones), mažinančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. A.Žliobaitė taip pat dalyvavo ekspertų diskusijoje.

Per paskutinius daugiau kaip 70 metų įdiegtos technologijos leido ūkiams su tais pačiais resursais gauti žymiai daugiau produkcijos ir ja aprūpinti vartotojus, pvz. litras pieno yra pagaminamas naudojant 90% mažiau žemės, 65% mažiau vandens, išskiriant 75% mažiau mėšlo ir 63% mažiau anglies dvideginio nei 1944 metais. Nežiūrint to, pažangios valstybės siekia dar ambicingesnių tikslų, pavyzdžiui, Airijos vyriausybė, yra iškėlusi tikslą iki 2050 metų dar 50 proc. sumažinti  ūkių taršą, Didžiosios Britanijos vyriausybė yra pasiryžusi sumažinti šiltnamio dujų taršą žemės ūkyje net 80 proc. Tačiau, net ir įgyvendinant tokius siekius, ūkiai turi išlikti gyvybingi ir konkurencingi. Todėl labai svarbu taikyti tokius efektyvios gamybos būdus, kurie nedidinant gamybos kaštų, išlaikytų produktyvumą ir leistų mažinti ūkinės veiklos daromą poveikį aplinkai.

Remdamiesi mokslo pasiekimais galime reguliuoti gyvulių genetiką, t.y. analizuodami genomo tyrimų rezultatus kuriame savo bandas produktyvesnes ir sveikesnes.

Populiariname Ecofeed technologija išskirtą genetiką. Ecofeed galvijai išskiria ženkliai mažesnius metano, CO2 kiekius, o kartu ir mėšlo kiekį. Šio požymio paveldimumas yra gana didelis, tai leidžia tikėtis pakankamai greito efekto būsimose kartose. Tokių gyvulių palikuoniams reikia mažiau pašaro per dieną, nemažinant produkcijos lygio ir fiziologinio gyvulio poreikio. Tokio požymio integravimas, dar labiau pagerintų ūkininkavimo galimybes prisitaikant prie šių dienų visuomenės poreikių, siekiant mažinti aplinkos taršą, bet nemažinant pieno gamybos intensyvumo.

Sukurtos specialios konvertavimo programos, kurios iš spektrinių nuotraukų duomenų  identifikuoja tikslias lauko vietas, kuriose augalams trūksta konkrečių medžiagų, arba kuriose prasidėję augalų ligų židiniai.

Šis metodas leidžia tiksliai lokalizuoti rizikingas pasėlių zonas, kuriose stebimi augimo pakitimai ir kurioms reikalingas purškimas, ar tręšimas – t. y. nėra būtinybės purkšti visą lauką, taip ne tik taupant agrochemijai skiriamas lėšas bet ir darant mažesnį neigiamą poveikį biologinei įvairovei, gruntiniams vandenims, tuo pačiu ir mūsų ežerams bei upėms.

Inicijavome inovatyvios sėklų rūšiavimo technologijos atgabenimą į Lietuvą. Sėklos visuose rūšiavimo etapuose apsaugomos nuo makro ir mikro pažeidimų. Išrūšiuoti grūdai yra stambūs ir kokybiški, todėl jie gali būti sėjami giliau, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms. Žinoma, smulkesni grūdai taip pat gali sudygti, bet tokie augalai netolygiai dygsta, prasčiau krūmijasi, o esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms daugiau stresuoja, todėl augalai būna labiau ligoti ir sunkiau kovoja su piktžolėmis.

 

Top naujienos

Ar ūkininkui reikia mokytis?

Panašios naujienos
gruodžio 11, 2019
LR Prezidento patarėjai Utenoje susitiko su žemdirbiais

Gruodžio 10 d. Utenoje lankėsi LR Prezidentas Gitanas Nausėda su savo komanda. Vieni iš patarėjų – Aplinkos ir infrastruktūros grupė, […]

gruodžio 9, 2019
Žemdirbių savivaldos lyderiai vienijasi tarptautiniu mastu

  Lietuvos Žemės Ūkio Rūmai drauge su Lenkijos Žemės Ūkio Rūmais š. m. gruodžio 12 d. Briuselyje (Belgija) Europos Vadovų […]