LR ŽŪR tarybos posėdis: įvertino komitetų veiklą, patvirtino suvažiavimo darbotvarkę
vasario 12, 2020

Kaip ir kasmet LR Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) komitetų vadovai LR ŽŪR tarybos nariams pristatė veiklą 2019 – aisiais ir pateikė 2020 – ųjų veiklos planus. Priminsime, kad pagal LR ŽŪR Statuto 27 str. 1 d. būtent Komitetai yra iš LR ŽŪR narių deleguotų atstovų suformuoti darbo organai, kurių tikslas – parengti kolektyvinę nuomonę konkrečiais pagrindinės žemdirbių savivaldos organizacijos veiklos klausimais.

Be to, LR ŽŪR taryba aptarė vidinės komunikacijos niuansus, patvirtino kovo 27 d. įvyksiančio eilinio XIX – ojo LR ŽŪR suvažiavimo darbotvarkę.

 

Solidi tarptautinė veikla

LR ŽŪR Tarptautinių ryšių komiteto (TRK) pirmininkas Arūnas Svitojus pristatė tikrai solidžią šio komiteto veiklą 2019 – aisiais. TRK akiratyje buvo Lietuvos valstybei svarbūs klausimai, kuriuos galima apibūdinti kaip derybinių galių ES institucijose didinimą ir reikalavimus suvienodinti tiesiogines išmokas.

2019 m. LR ŽŪR ekspertai dalyvavo net 25 Copa-Cogeca renginiuose, Be to, 2019 m. LR ŽŪR tapo Tarptautinio gyvūnų apskaitos komiteto (ICAR) nariais – birželio mėn. LR ŽŪR tarybos narys Edvardas Gedgaudas dalyvavo ICAR kongrese Prahoje.

TRK pasiūlė ir LR ŽŪR taryba pritarė protesto akcijai Briuselyje Europos Vadovų Tarybos metu 2019 m. gruodžio 12 d., kai buvo svarstomi esminiai ES biudžeto klausimai. Prie Lietuvos ir Lenkijos protestuotojų prisijungė Čekijos ir Slovakijos žemės ūkio rūmų bei Latvijos žemdirbių savivaldos atstovai.

2019 m. gruodžio 5-6 d. Vilniuje surengta tarptautinė konferencija „Bendroji žemės ūkio politika – žemdirbių patirtis ir lūkesčiai“, kurioje dalyvavo Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Estijos žemės ūkio rūmų ir Latvijos bei Bulgarijos žemdirbių savivaldos atstovai. Diskutuota dėl BŽŪP ateities, bendrų pozicijų ir bendrų veiksmų derinimo. Pasirašytas komunikatas dėl bendrų veiksmų siekiant palankesnės BŽŪP.

Šįmet TRK planuoja surengti posėdžius, kuriuose bus nagrinėjamos galimybės efektyviau atstovauti tarptautinėse organizacijose. Tarp svarstytinų klausimų – strategija dėl klimato kaitos švelninimo, dėl vadinamojo Europos žaliojo kurso (Green Deal) bei dėl strategijos „Farm to Fork“.

 

Sustabdė valdininkų savivalę

LR ŽŪR tarybos narys Edvardas Gedgaudas pristatė ataskaitą apie Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos (VGVK) komiteto veiklą.

Priminsime, kad LR ŽŪR tarybos sprendimu 2019 balandžio 25 d. patvirtintas VGVK pernai surengė 4 posėdžius itin svarbiomis temomis.

„Jau pirmajame VGVK posėdyje tarėmės dėl paramos veislininkystei lėšų skyrimo, dėl veislininkystės parodų rengimo, dėl jaunųjų veterinarijos gydytojų dirbančių žemės ūkyje rėmimo“, – kalbėjo komiteto pirmininkas E. Gedgaudas.

VGVK iniciatyva LR Aplinkos ministro 2018 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. 3D-779, kurio Lietuvos veislinių triušių asociacija buvo pripažinta kaip veislininkystės institucija, pripažinimas kaip prieštaraujantis teisės aktams. Taigi buvo sustabdyta precedento neturinti valdininkų savivalė. Lieka tik apgailestauti, kad šias aplinkybes sukūrę valdininkai išvengė atsakomybės.

„Deja, VGVK nepavyko valdžios institucijas įtikinti, kad veislininkyste negali užsiimti valstybė“, – apgailestavo E. Gedgaudas. Šis klausimas atidedamas ateičiai.

2019 m. VGVK  raštu kreipėsi į VĮ ŽŪIKVC dėl pasirengimo įgyvendinti  Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/012  (Gyvūnų veisimo reglamentas) reikalavimus,  į ŽŪM dėl veterinarijos gydytojų rėmimo bei dėl Pagalbos veislininkystei taisyklių projekto ir dėl Pagalbos veislininkystei taisyklių.

„2020 – aisiais planuojame teikti pasiūlymus ir pastabas teisės aktų projektams, inicijuoti teisės aktų pakeitimus“, – sakė E. Gedgaudas.

 

Kooperacija teikia vilčių

Kooperacijos veiklos komiteto (KVK) pirmininkas Jonas Kuzminskas tikino turintis vilčių, kad ilgus metus įstatymų tobulinimo keliuose klimpęs kooperacijos vežimas pagaliau pajudės ir 2019 m. Komiteto pateikti Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo tobulinimo pasiūlymams Seimo KRK pritars.

KVK nariai 2019 – aisiais lankėsi sėkmingai kooperacijos klausimus sprendžiančioje kaimyninėje Lenkijoje.

„Remdamiesi Lenkijos gamintojų grupių steigimo patirtimi KVK kreipėsi  į ŽŪM dėl KPP 2014–2020 m. priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos srities „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimo. Be to, nutarta kreiptis į ŽŪM, kad pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, siekiantiems gauti paramą pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir „Parama investicijoms į žemės ūkio   produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ būtų sumažintas reikalingas teikti grynojo pelningumo rodiklis nuo 2 proc. iki 0,5 proc.“, – kalbėjo  J.Kuzminskas.

Be kita ko, nutarta drauge su UAB „Pieno tyrimai“ suorganizuoti suinteresuotų institucijų apskrito stalo diskusiją dėl galimybės pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams (jų nariams pageidaujant) įsigyti ir naudoti savo narių pagaminto pieno mėginių tyrimų atlikimui neakredituotas pieno laboratorijas

2020 – aisiais planuojama tęsti diskusijas dėl Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo bei pripažinimo žemės ūkio kooperatyvais tvarkos tobulinimo; Siekti, kad valstybė teiktų prioritetą kooperacijos skatinimui, o paramos bei kitos finansinės priemonės būtų orientuotos į kooperatyvų plėtrą bei inicijuoti kitus kooperaciją skatinančių teisės aktų pakeitimus.

 

Reikalauja prisukti paramos kranelį stambiesiems

Aktualias kaimo gyvybingumo, kaimo išlikimo problemas kėlė LR ŽŪR Kaimo plėtros komiteto (KPK) pirmininkas Vidas Juodsnukis.

Šio komiteto veikloje dalyvauja net 16 organizacijų nariai.

2019 – aisiais  KPK nariai aštriai diskutavo dėl Lietuvos kaimo plėtros programos prioritetų ir gairių 2021-2027 m. programavimo laikotarpiui, teikė pasiūlymus.

„Raginu nenustoti reikalauti, kad šalies valdžia aiškiai pasisakytų – ar ji remia išsivysčiusių ES narių siekius pirmenybę paramai skirti smulkiems ir vidutiniams ūkiams, ar pritaria pasiūlymams nustatyti maksimalią 60 tūkst. EUR tiesioginių išmokų ribą, ar ir toliau ketina remti stambiausius ūkius“, – tikino ir klausė V. Juodsnukis.

KPK nagrinėjo ir dėl ūkininkų informavimo ir konsultavimo tinklo/sistemos sukūrimo.

„Žemės ūkio konsultavimo tarnyba užsiėmusi ir susikoncentravusi aptarnauti tik 5 tūkst. stambiausių šalies ūkininkų ir bendrovių. Tačiau ji remiama, tarsi jos paslaugomis naudotųsi visi ūkininkai“, – piktinosi V. Juodsnukis.

Priminsime, kad KPK dėl šio klausimo kreipėsi į ŽŪM dėl galimybės ir finansavimo suteikimo LR ŽŪR sukurti ūkininkų konsultavimo ir informavimo sistemą.

2020 – aisiais KPK planuoja svarstyti aktualų klausimą dėl žemės įsigijimo įstatymo peržiūrėjimo ir reikalingų pataisų priėmimo, dėl paramos lėšų, skirtų kaimo plėtrai paskirstymo ir Kaimo plėtros programos priemonių peržiūrėjimo, dėl galimos žalos žemės ūkyje atlyginimo modelio sukūrimo bei dėl žemės ūkio produkcijos realizavimo įvairiose prekyvietėse.

 

Laukia aštrios diskusijos su aplinkosaugininkais

Kaip visada pedantiškai tiksliai apie LR ŽŪR Žemės, miškų ir aplinkosaugos komiteto (ŽMAK) veiklą ir planus pristatė komiteto pirmininkas Algis Gaižutis, akcentavęs ŽMAK ateities planus. Tarp svarbiausiųjų – 2020 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Kaimo reikalų komitetui, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai išsiųstas raštas Nr.1.03-0056  su pasiūlymais dėl Nacionalinio energetikos ir klimato veiksmų 2021-2030 m. plano.

„Šių metų vasario 5-10 d. ŽMAK svarstė Dėl Metodikos dėl nuostolių paskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose netaikymo žemės ir miškų savininkams ir šiandien, t. y. vasario 11 d.  išsiųsime raštą su pasiūlymais Seimo Kaimo reikalų komitetui, Žemės ūkio ministerijai bei Aplinkos ministerijai“, – sakė A.Gaižutis.

Tarp artimiausių planų ŽMAK pirmininkas paminėjo diskusijas dėl „Europos žaliojo susitarimo“ ir jo įgyvendinimo per ES bioįvairovės strategiją ir ES miškų strategiją. ŽMAK akiratyje bus ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2021-2027 m. strateginis planas, LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir poįstatyminis reguliavimas, LR nacionalinių saugomų teritorijų politika ir ES svarbos buveinių /NATURA 2000 tinklo plėtra, LR teritorijos bendrojo plano koncepcija, LR nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija ir LR nacionalinis energetikos ir klimato kaitos priemonių planas, LR miškų įstatymo pakeitimai ir Nacionalinė miškų ūkio plėtros strategija bei Naujojo finansinio laikotarpio Kaimo plėtros klausimai.

Paneigia melagingą informaciją

 

Nacionalinio pienininkystės komiteto (NPK) veikla susijusi su tarptautinių ryšių komiteto veikla. 2019 – aisiais NPK nariai dalyvavo  Pasauliniame pienininkystės kongrese Stambule, po to NPK surengė posėdį, kuriame aptarė padėtį pasaulinėje pieno rinkoje, diskutavo apie Lietuvos pienininkystės padėtį bei jos ateitį.

„Viešojoje erdvėje skleidžiama daug melagingos informacijos apie pieną, todėl NPK, padedant LR ŽŪR, visuomenei pateikė tikrovę atitinkančią informaciją per TV. LR ŽŪR įgyvendina projektą, finansuojamą LR ŽŪM pagal veiklos, susijusios su kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu, finansavimo taisykles, susijusį su kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu. Projekto tikslas – kokybiškų ir Lietuvoje pagamintų bei užaugintų produktų populiarinimas, jų gamybos apimčių didinimas, realizacijos skatinimas bei visuomenės įpročių vartoti kokybiškus produktus, ugdymas. Įgyvendinant projekto veiklas sukurtas 60 sekundžių trukmės vaizdo klipas, skatinantis vartoti kokybišką lietuvišką pieną. Kuriant videoklipą pristačiau pieno ir pieno produktų naudą drauge su Kauno Veršvų gimnazijos priešmokyklinės grupės vaikais. Vaizdo klipas transliuojamas nuo š. m. vasario 8 d. iki vasario 21 d. per LRT televiziją. Tai puikus socialinis projektas, kai pateikiama tikra informacija apie lietuviškų produktų naudą“, – kalbėjo E. Gedgaudas.

 

2020 m. rugsėjo 28 d. – spalio 1 d. dienomis Tarptautinė pienininkystės federacija (IDF), Keiptaune (Pietų Afrikos Respublika) organizuoja Pasaulinį pienininkystės kongresą, kuriame dalyvaus LR ŽŪR atstovas.

 

Artimiausiuose planuose

 

LR ŽŪR tarybos nariai aptarė vidinius organizacijos klausimus, tarp kurių – šalies žemės ūkiui gyvybiškai svarbūs klausimai dėl smulkiųjų ir vidutinių ūkių išlikimo. 2020 – aisiais ketinama surengti ne vieną konferenciją BŽŪP 2021-2027 m. laikotarpio, ūkių gyvybingumo, Nacionalinio energetikos ir klimato veiksmų 2021-2030 m. plano klausimais.

Priminsime, kad 2020 sausio 22 d. įvykusiame LR ŽŪR tarybos posėdyje buvo nutarta 2020 kovo 27 d. surengti eilinį LR ŽŪR XIX suvažiavimą. Šį kartą LR ŽŪR tarybos nariai patvirtino suvažiavimo darbotvarkę ir kitus su šiuo renginiu susijusius klausimus.

Top naujienos

Ar ūkininkui reikia mokytis?

Panašios naujienos
vasario 17, 2020
Atstovavimas Copa-Cogeca posėdžiuose

Vasario 13-14 d. Briuselyje vyko Copa-Cogeca prezidiumų posėdžiai, kuriuose dalyvavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus ir Lietuvos […]

vasario 13, 2020
Diskusija dėl kooperatyvų įstatymo tobulinimo

Vasario 13 d. Žemės ūkio rūmuose vyko diskusija dėl LR kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo tobulinimo. Diskusijos dalyviai – ŽŪK „Pienas […]