GyvulininkystėŽUR Naujienos

Nustatyta, kad vabzdžiai gali pernešti AKM virusą

188Peržiūrų

Lietuvos kiaulių augintojų asociacija 2016-2017 m. ieškojo priežasčių, kodėl Afrikinis kiaulių maras (AKM) naminių kiaulių tarpe plinta būtent vasaros laikotarpiu. Atkreipėme dėmesį į tai, kad dauguma AKM naminių protrūkių ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose AKM jau turinčiose ES šalyse įvykdavo kone tuo pačiu laiku.

 

 

Susumavome rezultatus, padarėme nedidelę Excel analizę ir nustatėme,  jog AKM naminės kiaulės užsikrečia būtent šiais mėnesiais:  birželio mėn. 20,6 % , liepos mėn. 31,3 %, rugpjūčio mėn. 36,9 %, rugsėjo mėn. 7,9 % .

Kadangi iki tol buvo neaišku, kaip AKM virusas patenka į namines kiaulių fermas, viešai dominavo hipotezės, jog kiaulės užsikrečia per pašarą (žolę), per avalynę, per maisto produktus ir pan.

Tačiau tai niekaip nepaaiškino, kodėl didžioji dauguma AKM naminių kiaulių protrūkių vyksta būtent birželio-rugpjūčio mėnesiais. Įtarėme nelegalias šernų medžiokles ir vabzdžius.

Kadangi nelegalių medžioklių kontroliuoti nesame pajėgūs, susifokusavome į vabzdžius. Nutarėme, kad reikia kreiptis į entomologus ir prašyti pagalbos. Turėjo būti atsakyta į klausimą: ar vabzdžiai perneša AKM virusą ir jei perneša, kokie tai vabzdžiai. Be abejo, visais šiais klausimais daug bendravome su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, tarėmės kaip geriau suformuluoti užsakomojo mokslo darbo tikslus ir užduotis, kad darbas nenueitų veltui.

2017 metais kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją, prašydami finansuoti mokslinį tyrimą. Tai buvo bendras tikslas.

Deja, 2018 metų mokslinis užsakomasis darbas neatskleidė pilno vaizdo. Vėlavo finansavimas, todėl vėlavo tyrimui reikalingų medžiagų ir priemonių pirkimai, o tai sąlygojo ir tam tikrą darbo atlikimo vėlavimą. Tačiau 2019 metų sezonui buvo pasiruošta geriau ir štai, gavome atsakymus, kurie turėtų būti žinomi ir visuomenei.

 

MOKSLO TIRIAMOJO DARBO IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Sezoninės vabzdžių dinamikos duomenys rodo, ­­kad Stomoxys calcitrans musių aktyvumas gali būti susijęs su AKM židinių  atsiradimu. Šios musės gausiau aptinkamos netoli galvijų laikymo vietų, todėl galvijų ir kiaulių laikymas toje pačioje patalpoje arba netoliese galėtų būti rizikos veiksniu AKM viruso plitimui.

Iš gaudyklėmis surinktų vabzdžių daugiausia AKM viruso DNR aptikimo atvejų nustatyta Stomoxys calcitrans musėse (7,5 %). Tai, kad iš gaudyklėmis šalia kiaulių ūkių pagautų musių kandiklių net 7,5% buvo aptikta AKM viruso DNR rodo, kad šioms musėms turėtų būti skirtas didesnis dėmesys kuriant apsaugos nuo AKM viruso priemones.

Musėse Musca sp. (Muscidae) sugautose AKM židinio vietose buvo nustatyta AKM viruso DNR, todėl prielaida, kad viruso plitimas galėtų būti susijęs su šiais vabzdžiais negalėtų būti atmesta, nes šie vabzdžiai yra judrūs ir jų gausumas kiaulių laikymo vietose yra didelis.

Per visą tyrimo laikotarpį (2018-2019) mėsmusėse Lucilia, Cynomyia (Calliphoridae) ir Fannia (Fanniidae) genties musėse (AKM židinių vietose) buvo nustatyta AKM viruso DNR, todėl viruso plitimas galėtų būti susijęs ir su šiais vabzdžiais.

Kraujasiurbiuose vabzdžiuose – sparvose (Tabanidae)  nebuvo aptikta AKM viruso DNR.

Mėsmusių Calliphora (Calliphoridae) vystymosi AKM virusu užkrėstose gaišenose metu AKM virusas neišlieka išsiritusiuose suaugėliuose, todėl mažai tikėtina, kad musės išsivysčiusios kritusiuose šernuose dalyvauja AKM viruso pernešime.

AKM virusas buvo aptiktas viename Culex genties kraujasiurbiame uode. Tai rodo, kad šios grupės kraujasiurbiai turėtų būti plačiau tiriami kaip galimi AKM viruso pernešėjai.

REKOMENDUOTINA kiaulių laikymo vietose riboti vabzdžių patekimą, naudoti nuo vabzdžių apsaugančius langų tinkliukus, užtikrinti jų sandarų įrengimą.

Atsižvelgiant į tai, kad AKM virusu kiaulės gali užsikrėsti ir suėdę tam tikrą kiekį užkrėstų vabzdžių, ir nors šis užsikrėtimo kelias negalėtų būti tipiškas, tačiau siūlome netaikyti cheminių priemonių suaugusių musių naikinimui kiaulių laikymo vietose. Tokioms nugaišusioms musėms pakliuvus į pašarus, tikimybė užsikrėsti AKM išlieka.

Atsižvelgiant į tai, kad daugybinių židinių vietoje (Ąžuolų Būda) buvo užfiksuotas palyginus didelis su kitomis vietomis Stomoxys calcitrans musių gausumas, rekomenduotina nelaikyti galvijų vienoje patalpoje su kiaulėmis, nes tokiu būdu šie vabzdžiai gali lengviau patekti į kiaulių laikymo vietas.

Taigi šie 2018-2019 metais vykę Vilniaus universiteto entomologų tyrimai nenuėjo veltui ir 2019 m. gruodį gautas atsakymas yra pakankamai įtikinamas. Reikia suprasti, kad pagauti gaudyklėse AKM virusą turinčias muses yra ypatingai sudėtinga, nes tokia musė turi pagerti AKM infekuoto šerno kraujo ir atskristi iki gaudyklės.

Savaime suprantama, kad kiti AKM užkrato plitimo keliai (pašaras, maistas, avalynė, rūbai, transportas, kontaktai ir kt.) taip pat išlieka, tai ypač svarbu saugant fermas nuo viruso pernešimo viena iš kitos, o taip pat nuo šernų ir maisto atliekų.  Ši rizika niekur nedingo ir saugotis reikia, tačiau taip pat akivaizdu, kad ypatingai reikia saugotis ir musių.

Kad tai ypatingai sunkus uždavinys tikriausiai supranta kiekvienas – vasarą net švariausiuose namuose su ypatingai sandariais langais būna musių. O ką kalbėti apie dideles fermas ar mažų ūkių tvartukus. Tačiau žinodami plitimo kelią, privalome rasti ir priemones.

1 pav. NZI gaudyklė kiaulių komplekso teritorijoje Poškaičiuose, Nemenčinės sen., Vilniaus r.

 

2 pav. Stomoxys calcitrans musė kandiklė. Musės ilgis 5,5 – 7,2 mm, straublys ilgas, čiuopikliai trumpi.

X