Vis daugiau pieno ištekės į kaimynines rinkas

Vis daugiau pieno ištekės į kaimynines rinkas. Ne iš gero gyvenimo pieno gamintojai ieško pieno supirkėjų kaimyninių šalių rinkose. Akivaizdu, kad ES rinkoje už žalią pieną mažiausiai mokantys Lietuvos pieno perdirbėjai jau perlenkė lazdą, taigi atėjo laikas, kai ji antruoju galu smogia jiems patiems – žalio pieno įsigyti vis sunkiau. Stambesni pieno gamintojų kooperatyvai pieną dažniausiai veža į Lenkiją, o į kooperatyvus nesusibūrę pieno gamintojai dėl pieno pardavimo pradeda derybas su kaimyninės Latvijos kooperatyvais.

LR ŽŪR narė Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija (LVPŪA) artimiausiu metu planuoja pasirašyti pieno pardavimo sutartis su keliais Latvijos pieno kooperatyvais. Dar vyksta derybos, todėl LVPŪA vadovas Vytautas Buivydas neatskleidžia derybų su latviais niuansų, tačiau kaimynai jau braižo pienovežių maršrutus, pradedant Žemaitija.

LR ŽŪR savivaldos organizatorius Skuodo, Kretingos ir Plungės rajonuose Paulius Šukys sakė, kad Žemaitijos pieno gamintojai dėl naujų pieno pardavimo galimybių liepos 11 d. tarėsi Skuode, o po savaitės savo ketinimus patvirtino susirinkę Luokėje. Bus ir daugiau susitikimų, tačiau tikimasi, kad jau pirmoje rugpjūčio pusėje dalis lietuviškos kilmės pieno pateks pas Latvijos pieno perdirbėjus. Kita vertus, prie pirmųjų vėliau galės prisijungti ir kiti pieno gamintojai.

„Skuode pieno gamintojai pasirašė preliminarius sutikimus dalyvauti siūlomame projekte, pateikė duomenis apie pieno gamybos kiekius, kiek pieno galėtų parduoti artimiausioje ateityje, kokia jo kokybė“, – pasakojo P.Šukys.

Susitikimuose dalyvavo vidutinių ūkių, laikančių po 20-40 melžiamų karvių, savininkai.

Ką žada latviai?

„Pieno supirkimo kainų skirtumas pakankamai ženklus. Galutinė sutartis dar nepasirašyta, tačiau diskusijose buvo kalbama apie 25 centus už kilogramą pieno. Žinoma, pienas turi atitikti reikalavimus“, – sakė P.Šukys.

Jeigu ūkininkai ar kooperatyvai patys atvežtų pieną iki kooperatyvo Latvijoje, supirkimo kaina padidėtų dar 2 ct/kg.

Latviai, žinoma, nesiruošia pirkti katės maiše – jų atstovai artimiausiomis dienomis lankysis ūkiuose.

„Jie nori žinoti, kaip pieno gamintojai dirba, kokius turi šaldiklius, kaip laikosi higienos reikalavimų. Manau, mūsų ūkininkais latviai nenusivils. Svarbu, pradėti. Iš pradžių tebus nors vienas pienovežis. Kai ūkininkai pamatys, kad supirkėjai laikosi pažadų, norinčių parduoti pieną 5 ct/kg atsiras ir daugiau“, – sakė P.Šukys.

LVPŪA pirmininkas V.Buivydas sakė, kad šis projektas gimė, kai nebeliko vilčių susitarti su Lietuvoje veikiančiomis pieno perdirbimo įmonėmis.

„Mes atlikome tyrimus, išbandėme. Už tokios pat kokybės pieną Latvijos rinkoje mokama 5-6 ct/kg daugiau nei Lietuvoje. Kitas niuansas. Štai, regis, jau susitari su „Žemaitijos pienu“ dėl supirkimo kainos. Šiek tiek laiko jie moka, kiek susitarėme, tačiau netrukus pradeda kelti papildomus reikalavimus, įveda kažkokius priedus, kurie iš tikrųjų yra ne priedai, bet būdai sumažinti supirkimo kainą“, – guodėsi V.Buivydas.

LVPŪA pirmininkas apgailestauja, kad taip ilgai derinamas Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

Ar LVPŪA siūlė šio įstatymo pakeitimus?

„Siūlėme. Pieno supirkimo kainos taikymas turi būti kuo paprastesnis, aiškus. Už vienodos kokybės pieną kaina gali skirtis tik dėl trijų aplinkybių – kai pienas pristatomas į supirkimo punktą, kai pienas paimamas iš ūkininko šaldytuvo ir kai pienas pristatomas į pieno perdirbimo įmonę. Tačiau visais atvejais pieno supirkimo kaina negali skirtis daugiau nei 1 ct/kg“, – sakė V.Buivydas.

Tikimasi, kad pirmieji Latvijos kooperatyvų pienovežiai į lietuvių ūkius užsuks jau pirmosiomis rugpjūčio dienomis.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.