Naujienos

LR ŽŪR pirmininkų susitikimas

Balandžio 19 d. LR ŽŪR įvyko susitikimas su buvusiais šios pagrindinės Lietuvos žemdirbių organizacijos pirmininkais. Tikimasi, kad tokie susitikimai taps tradiciniais. Pirmajame susitikime dalyvavo dabar ūkininkaujantis Albertas Amšiejus, LR ŽŪR vadovavęs 2005 02 14 – 2005 04 15, šiuo metu Klaipėdos rajono meru išrinktas Bronius Markauskas (2005 04 15 – 2011 02 25), dabartinis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (2011 02 25 – 2016 11 09), dabartinis LR ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis (2016 11 09-2018 02 27) ir šiuo metu LR ŽŪR vadovaujantis Arūnas Svitojus.

Bendravimo mokykla

Į susitikimą dėl svarbių priežasčių negalėjo atvykti 2000 03 01 – 2005 02 14 LR ŽŪR vadovavęs dabar Žemaitijoje ūkininkaujantis Jonas Ramonas. Tylos minute susirinkusieji pagerbė pirmąjį atkurtų LR ŽŪR pirmininką ir garbės pirmininką prof. Antaną Stancevičių.

A. Svitojus nesuklydo jau susitikimo pradžioje padėkodamas kolegoms ir pasiūlydamas susitikti dažniau: „Tebus tai tarsi LR ŽŪR pirmininkų klubas. Man jūsų nuomonės, mintys, patarimai, idėjos yra labai svarbios, o juk mus visus jungia bendras tikslas – stiprinti LR ŽŪR“.

Jo kolega S.Dimaitis pridūrė: „Tai viena iš galimybių tobulinti pagrindinės žemdirbių savivaldos organizacijos veiklą taip, kad žemdirbiams ji visada būtų naudinga“.

Buvusieji pirmininkai vieningai pritarė B.Markausko minčiai, kad darbas LR ŽŪR paliko geriausius prisiminimus: „Dabar jau galiu padaryti išvadą, kad darbas LR ŽŪR buvo pati geriausia, pati efektyviausia bendravimo su žmonėmis mokykla“.

Sėkminga tarptautinė veikla

Apie LR ŽŪR veiklos efektyvumą kitu rakursu kalbėjo A.Stančikas: „Nors dabar esu politikas, tačiau kolegoms politikams dažnai primenu, kad gerų santykių su kitomis šalimis galėtume pasimokyti būtent iš LR ŽŪR. Štai kai Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykiai dar buvo apyšalčiai – abiejų šalių Žemės ūkio rūmai jau dirbo ranka rankon“.

„Labai artimi santykiai nusistovėjo su Vyšegrado šalimis. Įprasta, kad kartu su Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos žemės ūkio rūmų atstovais jau nuolat dalyvauja ir lietuviai. Žemdirbių savivaldos tarptautinio bendravimo srityje esame neabejotini lyderiai tarp Baltijos šalių. Tai labai naudinga valstybei, pavyzdžiui, derantis dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos, o ir mums jie talkina, kai Briuselyje giname savo interesus“, – sakė A.Svitojus.

Susitikime kilo minčių pasinaudoti kai kurių minėtų šalių patirtimi.

„Man teko daug bendrauti su Vengrijos žemės ūkio rūmų atstovais, domėjausi jų reforma. Išskirtinė reforma. Pavyzdžiui, Vengrijoje žemės ūkio rūmų veikloje turi dalyvauti ir prekybos organizacijos. O Lietuvoje su prekybininkais – tikras vargas. Kitas įdomus niuansas – Vengrijos žemės ūkio rūmų pirmininkas kartu yra ir žemės ūkio viceministras. O jeigu taip būtų Lietuvoje? Gal sumažintume įprastą valdžios nepasitikėjimą žemdirbių savivaldos organizacijomis?“, – siūlė pasvarstyti A.Stančikas.

„Gal ne LR ŽŪR pirmininkas, o vicepirmininkas galėtų būti viceministru“, – pastebėjo A.Svitojus.

B.Markauskas suabejojo, ar tokią galimybę būtų įmanoma įgyvendinti teisiškai: „Ar neužprogramuotume konflikto?“.

„Kol kas tokia tvarka galioja tik Vengrijoje, dar kelios valstybės svarsto. Ar pavyktų teisiškai įgyvendinti labai daug priklauso nuo valdžios sąmoningumo“, – sakė S.Dimaitis.

„O valdžia sąmoningumo reikalaus iš žemdirbių savivaldos“, – priminė B.Markauskas.

Ši pastaba pakreipė diskusiją nauja kryptimi – apie sąstingį kai kurių žemdirbių asociacijose ir sąjungose.

Kartų kaitos nereikia baimintis

Kodėl nauji, jauni žmonės neateina į žemdirbių organizacijas?

Pasak B.Markausko, gal todėl, kad ūkininkams vis sunkiau išgyventi, todėl visuomeninei veiklai nelieka laiko.

A.Amšiejus kolegoms pateikė kitokią versiją: „Stebimės, kad tarp žemdirbių trūksta lyderių. O iš kur jiems rastis, jeigu žemdirbių asociacijoms ir sąjungoms 15 – 20 metų vadovauja tie patys žmonės. Jie apsamanoję – tokiems negali kilti naujų idėjų, jie net priešinasi naujovėms. Reikia viešai dažnai priminti, kad žemdirbių asociacijos ir sąjungos augintųsi pamainą“.

„Sąmoningumo tikėtis sunku. Manau, reikia apriboti asociacijų vadovų kadencijas. Yra atvejų, kai jauni žmonės ateina, pamato ir nuleidžia rankas. Gaila. Aš, pavyzdžiui, pasitikiu jaunais žmonėmis, stebiu juos ir matau – jie galvoja kitaip nei aš. Gal kartais suklysta, tačiau per klaidas suranda geriausias išeitis. Kartų kaitos žemdirbių organizacijose nereikia bijoti, ji yra būtina tobulėjimo sąlyga“, – sakė A.Stančikas.

LR ŽŪR augina lyderius. Pavyzdžiui, labai aktyviai veikia Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos nariai, senuosius LR ŽŪR savivaldos atstovus keičia jaunesni. Žinoma, yra ir tokių atvejų, kai tinka posakis: „Senas arklys vagos negadina“. Gerų specialistų patirtis yra neįkainojama.

Pinigai konsultavimui – kaip į smėlį

Į buvusiųjų LR ŽŪR pirmininkų akiratį pateko ir apverktina žemdirbių konsultavimo bei žemės ūkio mokslo tema.

„LR ŽŪR turi gerų specialistų, tačiau neturime jėgų pagelbėti visiems žemdirbiams ir ypač smulkiesiems ir vidutiniams. O jiems labiausiai ir reikia žinių, nes būtent tokiems ūkiams reikia sparčiai didinti darbų našumą, produktyvumą“, – sakė S.Dimaitis.

„Brangiai kainuoja klaida dėl Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos priklausomybės. Prisimenu, iki 2000 – ųjų smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams dar buvo įmanoma pasinaudoti šios tarnybos paslaugomis. Po to ji nuėjo komercinės veiklos kryptimi ir, mano žiniomis, dabar ją išlaiko kelios dešimtys stambiausių ūkių, kuriems ji atlieka paslaugas. O ką daryti kitiems ūkiams? Paradoksalu, kad tokią tarnybą dar remia ir valstybė. Ar tai teisinga?“, – retoriškai klausė A.Amšiejus.

Taisyti reikėtų ir valstybės bei žemdirbių ir mokslininkų  santykius.

B.Markausko žiniomis, mokslo įstaigoms kasmet ŽŪM skiria per 1,2 mln. EUR atlikti su žemės ūkiu susijusiems tyrimams.

„Mano žiniomis, kai kurie brangiai kainuojantys tyrimai yra labai nutolę nuo realybės. Gal LR ŽŪR vertėtų pasidomėti ir pareikalauti, kad šios lėšos būtų naudojamos racionaliau, kad mokslininkai nusileistų ant žemės“, – patarė B.Markauskas.

LR ŽŪR pirmininkai aptarė daug temų, kilo daug idėjų. Susitikimas pavyko.

„Dėkoju, kad suradote laiko, kad darbas LR ŽŪR  jums kelia gerus prisiminimus, kad šios organizacijos ateitis jums rūpi. Pasistenkime, kad tokie susitikimai taptų tradiciniai“, – kolegoms dėkojo pirmininkas A.Svitojus.

 Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

X