Naujienos

Seimo komitete – žemdirbių sezono nuotaikos

Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) aptarta nemažai klausimų, aktualių darbų sezoną pradėjusiems žemdirbiams. Posėdyje dalyvavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas, o svarstant ekologinių ūkių aktualijas į KRK posėdžio salę sugužėjo ypač gausus Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narių būrys.

Savaeigė žemės ūkio technika kelyje

Pradėjus rengti Kelių įstatymo pataisas, buvo nuogąstauta, kad gali nelikti lengvatos ūkininkams keliuose, žemės ūkio transportu važiuojantiems iš vieno lauko į lauką. Lengvatą pavyko išsaugoti. Tam Kelių įstatymo projekte atsirado savaeigės žemės ūkio mašinos apibrėžimas (prie motorinių transporto priemonių nepriskiriama, variklio varoma pati važiuojanti žemės ūkio mašina, skirta judėti ne keliais; prie savaeigių žemės ūkio mašinų priskiriami kombainai,taip pat šienapjovės, smulkintuvai ir augalų purkštuvai).

Pasak rengiamo teisės akto projekto, leidimo naudotis valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės viešaisiais keliais nereikės, kai traktoriumi ar savaeige žemės ūkio mašina, kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija didžiausius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio matmenis ir kurios kraštiniai taškai paženklinti įjungtais oranžiniais švyturėliais, važiuojama į lauką, iš vieno lauko į kitą lauką ar grįžtama iš jo.

Tačiau tokią techniką pervežant, kaip antai gedimo atveju, reikalingas leidimas. Ūkininkai skundžiasi, kad savaitgaliais ir po įstaigų darbo valandų dėl jų  susiduria su sunkumais. Susisiekimo ministerijos atstovas KRK patikino, kad techninės problemos turėtų nelikti kitais metais – 2020 m. antrąjį pusmetį planuojama įdiegti vieno langelio principą.

VMVT struktūrinės pertvarkos modelį tvirtins Vyriausybė

VMVT struktūrinės pertvarkos (ne reorganizacijos) modelį KRK aptarinėjo jau ne pirmą kartą. Kaip paaiškino institucijos direktorius Darius Remeika, planas yra pateiktas Vyriausybei. Jai pritarus, struktūrinė pertvarka bus pradėta įgyvendinti.

Dabartinė struktūra, kurioje 52 lygiavertės teritorinės tarnybos, būtų performuota apskričių pagrindu sudarant 10 departamentų, kurie planuotų patikrinimu, koordinuotų pavaldžių rajoninių skyrių veiklą. Darbuotojų skaičius išliks toks pat, tačiau veikla, D. Remeikos teigimu, bus daug efektyvesnė, tolygiau išdėstytas darbo krūvis, kuris aprėpia 46 kontrolės sritis, be to, bus investuojama į darbuotojų kompetencijos augimą.

Etatų skaičius gal ir būtų peržiūrėtas, jeigu ne afrikinis kiaulių maras (reikia patikrinti 10-12 tūkst. kiaulių ūkių), paukščių gripo ir kitų užkrečiamųjų ligų grėsmė. Anot VMVT vadovo, afrikinis kiaulių maras šiemet apims visą šalies teritoriją, labai svarbu ūkininkus tinkamai informuoti dėl biosaugos priemonių – tai valstybinės reikšmės dalykai, susiję su eksporto ribojimais, šalies ekonomika.

Darbuotojų skaičius nei inspektorių atlyginimai nesikeis, ekonominis efektas nėra laukiamas; ar naudos turės žemdirbiai – nežinia. Dabartinis VMVT modelis, komiteto narių vertinimu, veikia sklandžiai, tad KRK neįtikino struktūrinės pertvarkos būtinybė. Įdomu, kokios nuomonės bus Vyriausybė?

Ekologų problemų kaip ir neliko

Į komiteto posėdžių salę ekologai gausiai susirinko ir audringai svarstė problemas, kurios nedavė ramybės nuo rudens: per griežti taisyklių reikalavimai dėl glifosatų likučių, foninės taršos nepripažinimo, dėl perteklinių reikalavimų, dėl drakoniškų sankcijų ir kt.

Tačiau paaiškėjo, kad probleminiai klausimai jau kaip ir išgvildenti, išvakarėse ministerijoje buvo surengtas susitikimas, po kurių, regis, problemų sąrašas išseko.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pastebėjo, kad parengtoje naujoje taisyklių versijoje jau atkreiptas dėmesys į galimą foninę taršą pesticidais. Nustačius jų likučių, ūkiui būtų suteikta galimybė įrodyti, kad tai foninė tarša, atsklidusi iš kaimyninio ūkio. Iki vienokio ar kitokio įrodymo ekologinio ūkio sertifikato galiojimas bus pristabdomas, o ne naikinamas kaip dabar.

Su laboratoriniais tyrimais ir pesticidų likučiais susiję pakeitimai: nutarta į taisykles įtraukti laboratorinių tyrimų paklaidą; „Ekoagros“ bus suteikta galimybė tyrimus atlikti nebūtinai vienoje laboratorijoje, o pasirinktinai; nutarta švelninti sankcijas, jas skirti proporcingai – 25 proc. pirmąjį kartą nustačius tyčinę taršą pesticidais, 50 proc. po pakartino pažeidimo, ir tik trečiąkart visa apimtimi. Tam ryžtasi nenorint ūkininkų stumti į bankrotą.

ŽŪM vadovas prasitarė, kad po išvakarėse vykusio susitikimo dar svarstoma galimybė stabdyti sankcijų ūkininkams atgaline data taikymą – tam dėl antikorupcinio vertinimo jau kreiptasi į STT. Be to, ministerija ketinanti kurti ekspertinę komisiją, kuri suteiktų žemdirbiui galimybę kreiptis dėl nešališko vertinimo. „Esame pasiryžę daryti pakeitimus. Jau balandį galėtų būti priimta naujoviška tvarka“, – patikino žemės ūkio ministras.

Jeigu rasti sprendimai, kodėl gi tas klausimas svarstomas KRK? – gūžčiojo kai kurie Seimo nariai, dėl laiko gaišinimo priekaištaudami ekologams. Pastarieji patikino, kad būtent komiteto dėmesys padėjo įveikti problemų ledus.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

X