Apie tai plačiai diskutuota Vilniuje Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui: Bendroji žemės ūkio politika – geroji patirtis ir ateities perspektyvos“.
Strategiškai svarbus sektorius
Per 20 metų nuo įstojimo į ES, Lietuvos kaimą ir žemės ūkį pasiekė 18 mlrd. Eur. Žemės ūkis ir kaimas pasikeitė: palyginti su 2004 metais, 2,8 karto išaugo žemės, miškų ūkio sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė, beveik 10 kartų išaugo eksportas, kaimuose veikia beveik 2 tūkst. kaimo bendruomenių.
Europos Parlamento duomenimis, 2021–2027 m. visos Bendrijos BŽŪP biudžetas sudarys 378,532 mlrd. eurų ir tai sudarys 31 proc. visų ES įsipareigojimų. Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2023–2027 metams ES ir Lietuvos valstybė skyrė 4,281 mlrd. eurų. Žemės ūkis yra išskirtinis ir sudėtingas sektorius, veikiantis ne tik vietos rinkoje, bet ir visame pasaulyje.
Konferenciją atidaręs ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pažymėjo, kad 20 metų su BŽŪP – ypatinga proga susitikti ir iš pirmų lūpų išgirsti braižomos BŽŪP kryptis, sužinoti kas laukia kaimo ir žemės ūkio ateinančiu laikotarpiu. Jis atkreipė dėmesį, kad nors mūsų žemės ūkio sektorių pasiekė nemaža ES parama, ja pasinaudojo tik nedidelė dalis ūkių – tik 5 proc., todėl turime daug namų darbų užtikrinant, kad žemdirbiai labiau pasinaudotų finansiniais instrumentais, kuriuos suteikia ES. „Žemės ūkis pasiekė didelį proveržį, tačiau negalime sustoti, turime greitai įsisavinti naujausias technologijas: biotechnologijas, skaitmenines sistemas, dirbtinį intelektą ir kt. Tai kaimo žmonėms, ūkininkams ne visada padaryti lengva, tačiau mes tam ir esame, kad jiems padėtume didinant informacijos sklaidą, konsultuojant, šviečiant, patariant“, – užtikrino dr. A. Svitojus.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas dr. Kęstutis Mažeika atkreipė dėmesį, kad labai svarbu pasimokyti iš praėjusio BŽŪP laikotarpio ir kuriant ateities strategijas, atsižvelgti į mokslinius tyrimus, geriausiai pasiteisinusias praktikas. „Norint kurti tvarią ateitį, būtina žinoti savo praeitį. Nekartokime padarytų klaidų, priimdami sprendimus vadovaukimės ne emocijomis, o mokslininkais, jų įžvalgomis. Dabar kaip niekada svarbu susikaupti stiprinant žemės ūkį, gaminant saugų maistą gyventojams“, – konferencijoje kalbėjo dr. K. Mažeika.
Ministro Pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais dr. Vigilijus Jukna pasidžiaugė vis modernėjančiu žemės ūkiu bei naujomis inovatyviomis technologijomis, kurios sėkmingai pritaikomos šiame sektoriuje. Tačiau jis atkreipė dėmesį ir į iššūkius, su kuriais susiduriame. Eurostat duomenimis, Lietuvoje iš 1 ha žemės ūkio paskirties žemės vidutiniškai pagaminama produkcijos, kurios vertė siekia 1020 eurų. Pagal šį rodiklį lietuviai yra tik ketvirti nuo galo tarp ES šalių, kur vidurkis yra 2398 eurai iš hektaro. Šalyse, kurių žemės ūkio produkcijos vertė iš 1 ha yra mažiausia (įskaitant Lietuvą), maždaug pusę bendros produkcijos sudaro augalininkystė. Deja, bet gyvulininkystė pas mus katastrofiškai traukiasi, o juk tai viena iš svarbiausių žemės ūkio šakų. Todėl Ministro Pirmininko patarėjas atkreipė dėmesį, kad būtina kuo greičiau stabilizuoti padėtį ir nepamirštant kitų žemės ūkio šakų visus prioritetus skirti gyvulininkystės sektoriui.
Savo ruožtu Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas neabejojo, kad ūkininkai aktyviai seka politines nuotaikas ne tik ES, bet ir už Atlanto. Pasak jo, žemdirbius neramina nauji prekybos susitarimai su trečiosiomis šalimis (Mercosur), politiniai ciklai, būsima ES plėtra. Ministro teigimu, ES ambicijos žygiuoti Žaliojo kurso link turi būti pamatuotos ir išdiskutuotos su žemdirbiais. „Už nepamatuotus sprendimus moka visi ES piliečiai. Žemės ūkis turėtų būtų pripažintas strategiškai svarbiu sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti. Be to, turime susitelkti siekiant pritraukti jaunąją kartą likti ir ūkininkauti kaime. Laukia ir daugiau svarbių darbų. Privalu pasirūpinti, kad tiesioginės išmokos būtų suvienodintos visos ES mastu taip garantuojant sąžiningą konkurenciją“, – svarbiausius darbus vardijo žemės ūkio ministras I. Hofmanas.
Užduotis – stiprinti ūkių atsparumą
Konferencijoje dalyvavo gausus būrys ES institucijų ir žemės ūkio savivaldos atstovų. Pranešimą apie naujausius BŽŪP pokyčius ir ateities perspektyvas perskaitęs Mario Milouchev, Europos Komisijos DG AGRI vadovas, pabrėžė, kad ES ir toliau skatins konkurencingą, tvarų ir atsparų žemės ūkį, kuris ir toliau užtikrina aprūpinimą maistu, o rengiama BŽŪP strategija – supaprastinama tam, kad būtų galima rasti tinkamą reguliavimo, paskatų ir investicijų pusiausvyrą.
Kalbėdamas apie naujai suformuotos Europos Komisijos darbo politines gaires 2024–2029 m. jis akcentavo maisto saugumą, vandens ir gamtos apsaugą. Anot jo, maisto ir žemės ūkio gamyba naujame geopolitiniame kontekste atlieka strateginį vaidmenį. Tvarus žemės ūkis – viena iš pagrindinių ES saugumo dalių. „Būtina stiprinti ūkininkų derybines galias maisto tiekimo grandinėje, svarbu užkardyti nesąžiningos prekybos praktikas. Labai svarbu, kad ūkininkai gautų teisingas ir pakankamas pajamas. Jie neturėtų būti verčiami sistemingai pardavinėti savo gaminius produktus žemesnėmis nei gamybos sąnaudomis. Galvojame ir apie rizikų valdymo fondą, kuris padėtų ūkiams, susiduriantiems su stipriomis gamtos stichijomis, kurių pastaraisiais metais buvo iš tiesų nemažai“, – pagrindines priemones, kurios padėtų stiprinti ES ūkių atsparumą vardijo M. Milouchev.
Šiuo metu ES 63 proc. ūkių yra mažesni nei 5 ha, tačiau pastebimos ūkių stambėjimo tendencijos. DG AGRI vadovo manymu, šeimos ūkius išlaikyti turi kelios priemonės: smulkių ūkių finansavimas ir tiesioginių išmokų lubos.
Kyla protekcionizmo rizika
Konferencijoje dalyvavo ir Copa, ES Profesinių žemės ūkio organizacijų komiteto prezidentas Massimiliano Giansanti. Jis sakė, kad valstybės narės turėtų stiprinti rizikos valdymo priemones tam, kad padėtų ūkininkams susidoroti su ekstremaliomis oro sąlygomis ir rinkų svyravimais. Papildomos ES bendros priemonės turėtų būti panaudotos siekiant padidinti šių priemonių veiksmingumą, atsižvelgiant į dažnesnius ir ekstremalius orų reiškinius.
„Turime išlaikyti tiesioginę paramą visiems BŽŪP ūkininkams, nepriklausomai nuo jų dydžio ir gamybos rūšies. Tai visų pirma susiję su tiesioginių išmokų už plotą forma. BŽŪP reikalavimai turėtų būti iš naujo įvertinti, siekiant sumažinti administracinę naštą ir išlaidas.
M. Giansanti taip pat pastebėjo, kad geopolitiniai pokyčiai, tokie kaip karas Ukrainoje ir didėjanti įtampa su Kinija, keičia pasaulinę prekybą. Be to, nemažai nežinomybės įneša ir politiniai pokyčiai JAV, kai už šios valstybės vairo šių metų sausį stos naujasis prezidentas Donaldas Trumpas. Pasak jo, kyla protekcionizmo perspektyva ir auga pavojus ES žemės ūkio produktų eksportui.
„Turime diversifikuoti rinkas, didinti konkurencingumą ir užtikrinti sąžiningą prekybą. Tačiau tokios rinkos kaip Kinija ir JAV nėra lengvai pakeičiamos“, – teigė Copa prezidentas M. Giansanti.
Rinką liberalizuoti tik apsaugojus vietos gamintojus
Jam antrino ir ES Generalinės žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos Cogeca prezidentas Lennart Nilsson Jo teigimu, svarbu pripažinti, kad ūkininkai yra visos maisto tiekimo grandinės stuburas, tačiau būtent jie dažnai lieka pažeidžiamiausia grandimi: gauna mažą kainą už produkciją, kai gamybos sąnaudos didėja, daugėja nesąžiningos prekybos praktikų. „Realybė žiauri: daugelis ūkininkų yra priversti parduoti savo gaminius pigiau nei gamybos savikaina, o tai kelia grėsmę tiek ekonominiams, tiek ir socialiniam ir aplinkosauginiam žemės ūkio tvarumui“, – atvirai kalbėjo L. Nilsson.
Cogeca prezidentas taip pat išreiškė nerimą, kad 2022 m. birželį pradėjus taikyti laikinosios prekybos liberalizavimo priemonės Ukrainai, kurios vėliau buvo pratęstos 2023 ir 2024 m., smarkiai išaugo Ukrainos žemės ūkio produktų importas į ES, o tai labai paveikė ES gamintojus, ypač grūdų ir aliejinių augalų sėklų, paukštienos, kiaušinių, medaus ir cukraus sektoriuose. „Reikėtų rasti sprendimą, kuris leistų tęsti eksportą, su sąlyga, kad tempai ir leistini kiekiai yra valdomi ir gali būti absorbuojami Europos rinkoje, nedestabilizuojant jos gamintojų. Remti Ukrainą yra labai svarbu, tačiau nepaisant karo, Ukrainos žemės ūkio pajėgumai išlieka dideli, todėl reikia atsargaus požiūrio į tolesnį liberalizavimą“, – įsitikinęs Cogeca vadovas Lennart Nilsson.
Jam pritarė ir ES Copa-Cogeca Profesinių žemės ūkio organizacijų ir kooperatyvų konfederacijos generalinė sekretorė Elli Tsiforou. Pasak jos, matant kylančius iššūkius žemės ūkyje, stebint vis didesnę infliaciją, būtina didinti BŽŪP biudžetą po 2027 m. „Šiuo metu ES BŽŪP sudaro vos 0,4 proc. ES BVP, nepaisant to, kad žemės ūkis sudaro 1,3 proc. ES BVP.“
Tačiau M. Milouchev, Europos Komisijos DG AGRI vadovas priminė, kad BŽŪP biudžetas nepriklauso nuo narių žemės ūkio ministerijų, jis yra aptariamas finansų ministrų ir tada keliauja iki šalių vadovų lygmens. „Sprendimus priima finansų, o ne žemės ūkio sektorių atstovai. Kartais žmonės dėl to būna nepatenkinti, kad tikslai nepasiekiami, bet tokia yra realybė“, – teigė M. Milouchev.
Būtina gerbti kaimo žmonių teises
ŽŪR organizuotoje konferencijoje taip pat ekspertų diskusijos BŽŪP ateities perspektyvoms aptarti. Jose dalyvavo žemdirbių savivaldos lyderiai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos. Lenkijos galvijų augintojų ir pieno gamintojų federacijos viceprezidentas Andrzej Steckiewicz sakė, kad Europa privalo pasirūpinti savo prasimaitinimu ir gerinti sąlygas ūkininkams, kurie lieka gamyboje.
„Kalbant apie ES susitarimą su Pietų Amerikos šalimis, mes niekaip galime konkuruoti su pramoniniais ūkiais, koncernais. Net nekalbu apie tai, kad kituose žemynuose nė nekvepia tokiais griežtais aplinkosauginiais reikalavimais. Be to, Lenkijoje šiuo metu laikoma tik kiek daugiau nei 2,3 mln. piendavių. Mums kaime sunku gyventi su gyventojais, atėjusiais iš miesto. Reikia užtikrinti, kad kaimo žmonių teisės būtų gerbiamos. O miesto žmonės į kaimą atvyksta ilsėtis ir skundžiasi dėl triukšmo po 20 val. vakaro, pyksta dėl iš fermų sklindančių kvapų. Mes stengiamės taikyti pažangiausias technologijas kvapų kontrolei užtikrinti, bet reikia suprasti, kad žemės ūkio be kvapo nebūna“, – problemas vardijo Lenkijos pieno gamintojų atstovas A. Steckiewicz.
Dėmesio centre – gamtos atkūrimo reglamentas
Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų Žemės ūkio politikos vadovas Ragnar Viikoja, Rumunijos žemės ūkio ir kooperacijos aljanso vadovas Bercu Florentin, Vengrijos žemės ūkio rūmų delegacijos atstovai Barnabas Heincz ir Szilvia Palakovics, dr. Jurgen Tack, ELO (Europos žemės savininkų organizacijos) generalinis sekretorius, Lietuvos miškų ir žemės savininkų asociacijos vadovas dr. Algis Gaižutis, ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas diskutavo apie Europos žemės ir miško savininkų lūkesčius ES BŽŪP – ko tikėtis iš vykusio Strateginio dialogo dėl ES žemės ūkio ateities. Diskusijos dalyviai iškėlė klausimą dėl miškų politikos neapibrėžtumo. „Mes neturime bendrosios miškininkystės politikos ES. Labai norėtume, kad tai pasikeistų. Tikimės, kad Europos Komisijos DG AGRI imsis lyderystės šiuo klausimu“, – vylėsi dr. A. Gaižutis.
Nemažai iššūkių atneša ir Gamtos atkūrimo reglamentas, šalys narės jau netrukus turės pateikti savo parengtus atkūrimo planus. Pasak J. Tack, ES nori didesnėmis apimtis įsileisti produkcijos iš Lotynų Amerikos, kuri gaminama Atogrąžų miškų kaina – šie kertami tam, kad būtų didinami žemės ūkio plotai, o ES savo narėms įveda naujus ribojimus. Jam antrino Lenkijos ir Lietuvos atstovai primindami, kad tvari miškotvarka svariai prisideda prie šalies ekonomikos augimo, sukuria darbo vietas ir kuria aukštą pridėtinę vertę.
V. Buivydas teigė, kad jaunieji ūkininkai gali užtikrinti regionų, kaimiškų vietovių gyvybingumą, tačiau statistiniai duomenys rodo, kad per paskutinį dešimtmetį apie 50 proc. jaunųjų ūkininkų iš žemės ūkio pasitraukė – kartų kaita neveikia. Jo manymu, reikia spręsti nacionalinio lygmens klausimus, kurie reikalauja ir europinio dėmesio, pavyzdžiui, žemės įsigijimą ribojantis įstatymas, kuris Lietuvoje tinkamai neveikia. „Kaip ateiti jaunam žmogui į žemės ūkį, kai jau rasti laisvą žemės sklypą tampa sudėtinga? Auga stambūs koncernai, kurių galimybės pirkti žemes yra daug platesnės nei jaunuolio, tik pradedančio ūkinę veiklą“, – klausimą kėlė V. Buivydas.
Žiūrėti viena kryptimi
Konferenciją apibendrinęs ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus sakė, kad ateinančiu laikotarpiu bus itin svarbus susitelkimas ir žiūrėjimas viena kryptimi. „Turime kalbėtis, palaikyti dialogą tiek šalies viduje, tiek ir su tarptautinėmis organizacijomis. Džiaugiuosi, kad į Vilnių atvyko tiek daug institucijų atstovų, kur galėjome pamatyti rengiamų strategijų juodraščius ir iš pirmų lūpų išgirsti kas mūsų laukia“, – dėkojo konferencijos svečiams ir dalyviams A. Svitojus.
Konferenciją vainikavo ŽŪR organizacijų narių apdovanojimai „TOP ūkiai“ ir socialinių partnerių pagerbimo ceremonija.
Žemės ūkio rūmų teikimu, Žemės ūkio ministras dr. Ignas Hofmanas apdovanojo:
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos narius, Molėtų rajono ūkininkus Akvilę ir Edgarą Burneikas, kurie jau dešimtmetį savo jėgomis ir lėšomis puoselėja akvaponikos ūkį „Ateities lysvės“. Akvilė ir Edgaras sėkmingai augina ir parduoda uogas bei daržoves, tiesiogiai vartotojams ir per socialinius tinklus megzdami glaudesnį ryšį. Ūkininkai yra užsibrėžę tikslą, ne tik auginti produkciją, bet ir šviesti vartotoją. Tai puikus pavyzdys, kai inovatyvių sprendimų dėka kuriama didesnė pridėtinė vertė ir tvariai ūkininkaujama.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos tarybos pirmininką, „Norsvin Lietuva“ direktorių Joną Žultauską, už lyderystę ir svarų indėlį plėtojant kiaulininkystės sektorių Lietuvoje. Jonas Žultauskas vienas geriausių kiaulininkystės profesionalų, konsultuojantis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos kiaulių augintojus kiaulių veisimo, laikymo, šėrimo, biologinio saugumo, gyvūnų gerovės klausimais. Artėjant Afrikinio kiaulių maro pandemijai, 2012 metais Jonas Žultauskas iniciavo kiaulininkystės ūkių biologinio saugumo taisyklių sukūrimą ir įdėjo daug pastangų kuriant ir nuolat tobulinant biologinio saugumo taisykles, kurios lemia, kad Lietuvos kiaulininkystės ūkiai tęsia veiklą.
Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijos narius, Ukmergės rajono ūkininkus Kristiną ir Vidą Jakučiūnus, už veislinių vištinių žąsų auginimą ir svarų indėlį išsaugant senąsias ūkinių gyvūnų veisles. Kristina ir Vidas ūkininkauti pradėjo 2019 m. puoselėja mišrų ūkį, kuriame augina danielius, tauriuosius elnius, Hailendų veislės mėsinius galvijus ir veislinį pulką vištinių žąsų. Tai atsakingo požiūrio į supančią aplinką ir žemės ūkį pavyzdys, kai nepaisant iššūkių prisiimama atsakomybė išsaugoti genetinius gyvūnų išteklius.
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vieną iš steigėjų, UAB „Aukštikalnių sodai” direktorių Arvydą Paškevičių, už darnų verslo vystymą, surandant ne tik verslui, bet ir gamtai palankius sprendimus. Per daugiau nei trisdešimt metų įmonė įgyvendino 7 ūkio modernizavimo projektus, kaskart atnaujinant ir tobulinant infrastruktūrą ir saugyklų šaldymo įrangą. 2001 m. pirmieji Lietuvoje pastatė pačias moderniausias ir ekologiškiausias ULO technologijos vaisių laikymo saugyklas, kuriose iš oro atskiriamas deguonis. Obuoliai „užmigdomi” kamerose paliekant anglies dvideginį, taip nepakenkiant jų fiziologijai ir išvengiant chemijos produktų naudojimo. UAB „Aukštikalnių sodai“ obuolius augina pagal Nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės pagamintų produktų pripažinimo taisykles.
Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos socialinių partnerių „Biosyyd“ generalinę direktorę dr. Vidą Audrą Budrienę, už tarptautinių ryšių plėtojimą ir indėlį į pluoštinių kanapių teisinės bazės tobulinimą. Biosyyd gaminami aukštos pridėtinės vertės pluoštinių kanapių perdirbimo produktai yra skirti pasaulinėms, sparčiai augančioms kosmetikos, funkcinio maisto bei maisto papildų rinkoms, o taip pat atskiriems farmacijos rinkos segmentams. Šiuo metu įmonė eksportuoja 84 proc. savo gaminamos produkcijos. Įmonė bendradarbiauja su Ukrainos karo medicininės farmacijos skyriumi.
Biržų rajono žemdirbių asociacijos tarybos narį, Biržų rajono ūkininką Kazį Visocką, kuris vienas pirmųjų rajone suprato žemdirbių savivaldos svarbą ir priėmęs asociacijos narių pasitikėjimą ilgus metus telkė Biržų rajono ūkininkus bei atstovavo jų interesams kaip asociacijos vadovas. Tai pavyzdinio augalininkystės ūkio šeimininkas, kuris būdamas žingeidus ir padrąsinantis agronomas bei lyderis, savo ūkyje sudaro sąlygas semtis žinių ir patirties ūkininkams. Savo patirtimi jis taip pat sėkmingai dalinasi bei motyvuoja savo jau ūkininkaujančius dukrą ir sūnų. Prašome apdovanoti už gerųjų pavyzdžių sklaidą, dalyvavimą tęstinio mokymo procesuose bei sėkmingai vystomą augalininkystės ūkį.
Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos pirmininką, ūkininką Andžej Kulevičių, sėkmingai vystantį modernų augalininkystės ūkį ir diegiantį inovacijas. Ūkininkas vadovaujasi principu, kad švietimas, gilesnis sektoriaus supratimas teikia didesnę pridėtinę vertę veiklos rezultatams ir aplinkai, o ūkininkų telkimas bendriems tikslams prisideda prie gyvybingo kaimo ateities kūrimo.
Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentę dr. Vilmą Zigmantaitę, už veterinarijos gydytojo profesijos populiarinimą ir jos prestižo didinimą, veterinarijos gydytojų telkimą, nuolatinį rūpinimąsi veterinarijos gydytojų kvalifikacijos tobulinimu ir tarptautinių konferencijų Lietuvoje organizavimą, kuriose dalyvauja neveik 400 veterinarijos gydytojų iš įvairių šalių.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos narius, Šiaulių rajono ūkininkus Liną ir Julių Šateikas, už nuolatinį ūkio tobulinimą ir inovacijų diegimą bei daržovių sektoriaus plėtrą. Tai vienas stambiausių šalies ūkių, užsiimantis daržininkyste 31 metus. Ūkis Šiaulių rajone užaugintomis morkomis ir svogūnais aprūpina ne tik didžiausius Lietuvos prekybos centrus, bet ir dalį Europos šalių. Ūkininkai tobulina kvalifikaciją, domisi naujovėmis ir mielai savo ūkyje organizuoja šviečiamuosius renginius.
Lietuvos žemės ūkio rūmų konsultantą dr. Edvardą Gedgaudą, už ūkininkų ir žemės ūkio veiklos subjektų mokymą ir konsultavimą pieno ūkių bandos gerinimo ir genetinės vertės produktyvumo didinimo klausimais.
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos direktorius Fortunatas Dirginčius, žemės ūkio rūmų teikimu apdovanojo:
Akvilę Kovtoniuk, ūkininkaujančią Šilalės r., kuri pasinaudojo parama pagal KPP 2014–2020 m. priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Akvilė įkūrė ir plėtoja pienininkystės ūkį. Ūkininkauti pradėjo prieš penkerius metus. Pati gimusi ir augusi Mažeikių mieste, ūkininkavimu labiau susidomėjo tik per Covid pandemiją, kuomet pradėjo važinėti pas „babytę“ padėti tvarkytis ūkyje. Jaunoji ūkininkė šiais metais jau bando sėkmę pateikusi paraišką ūkio modernizavimui, kurio pagalba renovuotų seną fermą. Ateities planuose – fermos komplekso statyba su papildomais pastatais prieaugliui ir melžimo robotas. Akvilę rasite instagram profilyje vardu : farm woman akvile. Šiandien Akvilė džiaugiasi ir didžiuojasi savo šeima ir dviem „mažaisiais direktoriais/pagalbininkais“, be kurių ūkininkavimas nebūtų toks linksmas ir įdomus.
Sandrą Joteikaitę, ūkininkaujančią Ukmergės rajone, prieš trejus metus įkūrusią mišrų ūkį, kuriame yra auginami triušiai, grybai ir aromatiniai augalai. Sandra pasinaudojo parama pagal KPP 2014–2020 m. priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Ūkininkauti pradėjo neturėdama nei tėvų ar senelių ūkininkų. Dvejus metus intensyviai domėjosi triušininkyste, tačiau neturėdama praktinės patirties pirmiausia pasirinko laikyti mišrūnus. Po metų praktikos pradėjo gryninti triušių veisles. 2024 m. jau buvo gauta pirmoji geriausio veislės atstovo taurė. Triušiai ūkyje gyvena ne tik kaip ūkiniai gyvūnai, bet ir dalyvauja parodose, bei vertinimuose. Ūkyje yra įkurtas ir prieskoninių augalų darželis, kuriam jau 5 metai. Dar viena Sandros iniciatyva – grybų auginimas. Čia auginami grybai vertinami už natūralumą, šviežumą, tvarų auginimą. Ūkininkė svajoja įsigyti žemės, kad galima būtų, kaip ji pati sako „išeiti“ iš žemės nuomų.
Alaną Joteiką, ūkininkaujantį Ukmergės rajone, kuris pasinaudojo parama pagal KPP 2014–2020 m. priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Paramos lėšomis įsigijo mini traktorių, 84 kv.m. angarą, avių auginimui reikalingą įrangą: el.piemens sistema, tvoros tinklas, šėryklos rulonams, girdyklos. Ūkininkauti pradėjo prieš trejus metus, įkvėptas sesės Sandros Joteikaitės pavyzdžio. Šiandien ūkyje yra per 40 mišrūnių avių, auginami grybai ir vienuolikos arų plote dera smidrai. Alanas ūkyje dirba drauge su žmona ir sūnumi, todėl darbo visiems užtenka. Nors abu su žmona dar dirba papildomus darbus, tačiau ūkis yra paspirtis šeimos biudžetui. Perspektyvoje planuojama smidrų ploto plėtra.
Donatą Mažutę, ūkininkaujančią Telšių rajone, kuri pasinaudojo parama pagal KPP 2014–2020 m. priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Paramos lėšomis įsigijo traktorių. Donata ūkininkauja nuo 2021 m., tačiau, panašu, kad tai darė visą savo gyvenimą, nes visada sukosi šalia tėvų, kurie vystė pienininkystės ūkį. Donata traktorių vairuoja nuo devynerių metų ir visi ūkio darbai jai prie dūšios. Ūkio kryptys – mėsinė galvijininkystė ir augalininkystė. Abu su vyru Vytautu dalinasi atsakomybėmis ir darbais. Donata didelį dėmesį skiria mokymuisi ir visiems primena lietuvių liaudies patarlę „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“.
Martyną Mošką, ūkininkaujantį Molėtų rajone. Martyno ūkis – Baltic Shamans Farm pasinaudojo parama pagal KPP 2014–2020 m. priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Paramos lėšomis įsigijo atakiavimo stakles, medsukį, bičių šeimų, vaško lydytuvą, kaskadinį medaus koštuvą, medinių avilių komplektą, darbo rūbus ir įrankius. Finansuota ūkinio pastato – kupolo statyba. Martynas Moška, žinomas muzikantas, elektroninės muzikos kūrėjas, kuris vieną dieną visiškai pakeitė gyvenimo būdą. Tapo veganu, atsisakė alkoholio ir prieš penkerius metus su žmona ir sūnumis atsikėlė į vienkiemį, apsigyveno Giedraičių kaime. Martynas drauge su žmona Kristina augina žemaitukus, kanapes, Shiitake grybus, renka vaistažoles ir užsiima bitininkyste. Yra sukūrę internetinę parduotuvę, ūkyje pagamintiems produktams parduoti. Ūkio misija – pakeisti stigmatizuotą visuomenės požiūrį į kanapes, didinti jų žinomumą, supažindinant su šio augalo nauda ir neribotomis pritaikymo galimybėmis: medicinoje, pramonėje, aplinkosaugoje. Ūkio produkcija – didelės koncentracijos CBD ir CBG kanapių žiedai. Super maisto kategorijai priskiriami gaminiai iš kanapių sėklų – aliejus, proteinas. Bičių produktai: medus, žiedadulkės, duonelė, vaškas.
Aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis, žemės ūkio rūmų teikimu apdovanojo:
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininką, Žemės ūkio rūmų konsultantą – praktiką Mindaugą Petkevičių, už telkiančią lyderystę ir mokymus bei konsultacijas ūkininkams ir žemės ūkio veiklos subjektams, biologinės įvairovės, aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimo ūkiuose klausimais, atsakingo ir tvaraus ūkininkavimo ugdymą.
Vilniaus rajono vietos veiklos grupės narį Vytenį Urbą, už sėkmingai įgyvendintą tvarumo ir aplinkosaugos projektą „Sveikatingumo trasa“, kuris buvo inicijuotas pagal Vietos plėtros strategijos 2014-2020 m. priemonę „Bendruomenių ir kitų pelno nesiekiančių organizacijų verslumo ir partnerystės skatinimas”. Projekto pagalba ugdomas kūrybiškumas, panaudojant perdirbtas medžiagas, skiepijamas sąmoningumas ir iniciatyvumas, skatinantis įgyvendinti aplinkosaugos sprendimus ir tausoti gamtą.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos valdybos narį, Žemės ūkio kooperatinės bendrovės BIO LEUA direktorių, Kauno rajono ūkininką Nikolajų Dubnikov, už nuoseklų ir sėkmingą trumposios maisto tiekimo grandinės vystymą bei populiarinimą Lietuvoje, ekologiškų produktų propagavimą. Šešerius metus kooperatinės bendrovės BIO LEUA vystoma trumposios maisto tiekimo grandinės idėja populiarina ekologiškai užaugintus ir pagamintus maisto produktus ir prisideda prie gamtos išteklių tausojimo ir aktyvaus visuomenės įtraukimo į vandenų apsaugos, kraštovaizdžio išsaugojimo, dirvožemio erozijos stabdymo procesus.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininko pavaduotoją Mindaugą Šilininką, už svarų indėlį diegiant tvaraus ūkininkavimo metodus greitai augančių želdynų plantacijose, inovacijų, mokslinių pasiekimų taikymą plėtojant žiedinės bioekonomikos sprendimus. Mindaugas Šilininkas penkerius metus (2018-2023m.) sėkmingai vadovavo projektui „Žiedinės ekonomikos modelis dideliems miestams – vandenvalos dumblas ir biomasės pelenai į biomasę – biomasė į atsinaujinančią energijąNutriBiomass4LIFE“, kurio pagalba buvo sukurtas ir pademonstruotas uždaro ciklo žiedinės ekonomikos modelis.
Konferencija finansuota Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano techninės paramos veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas” priemonę ir Lietuvos Žemės ūkio rūmų lėšomis.
