2020 m. pavasario ekonominė prognozė. Gilus ir netolygus ekonomikos nuosmukis, neaiškios atsigavimo perspektyvos
gegužės 8, 2020

Koronaviruso pandemija – didelis sukrėtimas pasaulio ir ES ekonomikai, turintis labai rimtų socialinių ir ekonominių pasekmių. Nepaisant greito ir visapusiško politinio atsako tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis, šiais metais ES ekonomika patirs istorinio masto nuosmukį.

2020 m. pavasario ekonominėje prognozėje numatyta, kad euro zonos ekonomika 2020 m. susitrauks rekordiškai – 7¾ proc., o 2021 m. augs 6¼ proc. Prognozuojama, kad ES ekonomika 2020 m. susitrauks 7½ proc., o 2021 m. augs apie 6 proc. Palyginti su 2019 m. rudens ekonomine prognoze, ES ir euro zonos augimo projekcijos sumažintos maždaug devyniais procentiniais punktais.

ES ekonomikos patirtas sukrėtimas yra simetriškas, nes pandemija užklupo visas valstybes nares, tačiau numatoma, kad tiek produkcijos sumažėjimas 2020 m. (nuo −4¼ proc. Lenkijoje iki −9¾ proc. Graikijoje), tiek atsigavimo intensyvumas 2021 m. labai skirsis. Kiekvienos valstybės narės ekonomikos atsigavimas priklausys ne tik nuo pandemijos raidos toje šalyje, bet ir nuo jos ekonomikos struktūros bei gebėjimo reaguoti ir vykdyti stabilizavimo politiką. Dėl ES valstybių ekonomikos tarpusavio priklausomybės atsigavimo dinamika kiekvienoje valstybėje narėje taip pat turės įtakos kitų valstybių narių atsigavimui.

Už žmonėms tarnaujančią ekonomiką atsakingas vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Šiame etape galime tik preliminariai įsivaizduoti koronaviruso sukelto mūsų ekonomikos sukrėtimo mastą ir sunkumą. Nors tiesioginės pasekmės pasaulio ekonomikai bus kur kas didesnės nei nulemtos finansų krizės, poveikio mastas priklausys nuo pandemijos raidos, mūsų gebėjimo saugiai atnaujinti ekonominę veiklą ir po to atsigauti. Tai simetrinis sukrėtimas: poveikį jaučia visos ES šalys, taigi manoma, kad visos jos šiemet patirs ekonomikos nuosmukį. ES ir valstybės narės jau susitarė dėl ypatingų priemonių poveikiui sumažinti. Mūsų bendras atsigavimas priklausys nuo nuolatinio tvirto ir suderinto atsako ES ir nacionaliniu lygmenimis. Kartu mes stipresni“.

Už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni sakė: „Šiandien Europa patiria tokį ekonominį sukrėtimą, kokio nebuvo nuo Didžiosios depresijos laikų. Ekonomikos nuosmukio mastas ir atsigavimo stiprumas bus nevienodi ir priklausys nuo to, kaip greitai bus galima atšaukti karantiną, nuo tokių paslaugų kaip turizmas svarbos kiekvienai ekonomikai ir nuo kiekvienos šalies finansinių išteklių. Tokie skirtumai kelia grėsmę bendrajai rinkai ir euro zonai, tačiau juos galima išlyginti ryžtingais ir bendrais Europos veiksmais. Turime atremti šį iššūkį.“

Didelis smūgis ekonomikos augimui ir nevisiškas atsigavimas

Koronaviruso pandemija labai paveikė vartotojų išlaidas, pramonės produkciją, investicijas, prekybą, kapitalo judėjimą ir tiekimo grandines. Numatomas laipsniškas izoliavimo priemonių švelninimas turėtų sudaryti sąlygas ekonomikai atsigauti. Tačiau nesitikima, kad iki 2021 m. pabaigos ES ekonomika bus visiškai padengusi šių metų nuostolius. Investicijos ir toliau bus vangios, o darbo rinka dar nebus visiškai atsigavusi.

Nuolatinis ES ir nacionalinių antikrizinių politikos priemonių veiksmingumas bus labai svarbus siekiant sumažinti ekonominę žalą ir sudaryti palankias sąlygas greitam ir tvirtam atsigavimui, kad ekonomika būtų nukreipta tvaraus ir integracinio augimo keliu.

Numatoma, kad nedarbas augs, tačiau politikos priemonėmis augimas turėtų būti apribotas

Nors sutrumpinto darbo laiko tvarka, darbo užmokesčio subsidijos ir parama įmonėms turėtų padėti sumažinti darbo vietų praradimą, koronaviruso pandemija darbo rinkai turės didelį poveikį.

Prognozuojama, kad nedarbo lygis euro zonoje padidės nuo 7,5 proc. 2019 m. iki 9½ proc. 2020 m., o 2021 m. vėl sumažės iki 8½ proc. Numatoma, kad ES nedarbo lygis išaugs nuo 6,7 proc. 2019 m. iki 9 proc. 2020 m., o 2021 m. sumažės iki maždaug 8 proc.

Kai kuriose valstybėse narėse nedarbas didės labiau nei kitose. Ypač pažeidžiamos yra tos šalys, kuriose daug darbuotojų dirba pagal trumpalaikes sutartis, ir tos, kuriose didelė darbo jėgos dalis priklauso nuo turizmo. Šiuo metu į darbo jėgos gretas įsiliejančiam jaunimui taip pat bus sunkiau rasti pirmąjį darbą.

Staigus infliacijos sumažėjimas

Tikimasi, kad šiais metais dėl sumažėjusios paklausos ir staigaus naftos kainų kritimo, kurie kartu turėtų daugiau nei kompensuoti pavienius kainų kilimo atvejus, kuriuos lėmė dėl pandemijos atsiradę tiekimo sutrikimai, labai sumažės vartotojų kainos.

Šiuo metu prognozuojama, kad infliacija euro zonoje, apskaičiuojama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), 2020 m. bus 0,2 proc., o 2021 m. – 1,1 proc. Prognozuojama, kad infliacija ES 2020 m. bus 0,6 proc. o 2021 m. – 1,3 proc.

Dėl ryžtingų politikos priemonių padidės valdžios sektoriaus deficitas ir skola

Valstybės narės ryžtingai reagavo ir ėmėsi fiskalinių priemonių, kad sumažintų pandemijos padarytą ekonominę žalą. Numatoma, kad automatinės stabilizavimo priemonės, kaip antai derinamos socialinės išmokos ir fiskalinės diskrecinės priemonės, lems didesnes išlaidas. Todėl numatoma, kad bendras euro zonos ir ES valdžios sektoriaus deficitas padidės nuo vos 0,6 proc. BVP 2019 m. iki maždaug 8½ proc. 2020 m., o 2021 m. vėl sumažės iki maždaug 3½ proc.

Nuo 2014 m. mažėjęs valstybės skolos ir BVP santykis taip pat užtikrintai didės. Prognozuojama, kad euro zonoje jis išaugs nuo 86 proc. 2019 m. iki 102¾ proc. 2020 m., o 2021 m. sumažės iki 98¾ proc. Prognozuojama, kad ES jis padidės nuo 79,4 proc. 2019 m. iki maždaug 95 proc. šiais metais, o kitais metais sumažės iki 92 proc.

Itin didelis netikrumas ir ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizika

Pavasario prognozę temdo didesnis nei įprasta netikrumas. Jis grindžiamas tam tikromis prielaidomis dėl koronaviruso pandemijos raidos ir susijusių izoliavimo priemonių. Prognozėje pateiktas bazinis scenarijus grindžiamas prielaida, kad nuo gegužės mėnesio karantinas bus palaipsniui atšauktas.

Su šia prognoze susijusi rizika taip pat yra itin didelė ir daugiausia rodo ekonomikos vystymosi sulėtėjimą.

Jei pandemija bus rimtesnė ir truks ilgiau, nei dabar numatyta, BVP gali sumažėti daug daugiau, nei manoma šios prognozės pagrindiniame scenarijuje. Jei ES lygmeniu nebus laiku imtasi tvirtos bendros atsigavimo strategijos, kyla rizika, kad krizė gali sukelti didelių bendrosios rinkos iškraipymų ir leisti įsišaknyti ekonominiams, finansiniams ir socialiniams skirtumams tarp euro zonos valstybių narių. Taip pat kyla pavojus, kad pandemija gali paskatinti drastiškesnius ilgalaikius požiūrio į pasaulines vertės grandines ir tarptautinį bendradarbiavimą pokyčius, kurie neigiamai paveiktų labai atvirą ir tarpusavyje susietą Europos ekonomiką. Dėl bankrotų ir ilgalaikių darbo rinkos nuostolių pandemija gali palikti gilių randų.

Grėsmė, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tarp ES ir Jungtinės Karalystės bus nustatyti tarifai, taip pat galėtų sulėtinti ekonomikos augimą, nors ES pajustų tai ne tiek stipriai kaip Jungtinė Karalystė.

Grynai techninė prielaida, susijusi su JK

Atsižvelgiant į tai, kad būsimi ES ir JK santykiai dar nėra aiškūs, 2021 m. prognozės grindžiamos grynai technine prielaida, kad ES ir JK prekybos santykiai nepakis. Tai daroma tik prognozavimo tikslais ir tai nerodo nei lūkesčių, nei prognozių, susijusių su ES ir JK derybų dėl būsimų santykių rezultatais.

Pagrindiniai faktai

Ši prognozė pagrįsta techninėmis prielaidomis dėl valiutos kursų, palūkanų normų ir biržos prekių kainų (galutinė duomenų įtraukimo data – balandžio 23 d.). Dėl visų kitų gautų duomenų, įskaitant prielaidas dėl vyriausybių politikos, šioje prognozėje atsižvelgiama į informaciją, gautą iki balandžio 22 d. imtinai. Teikiant projekcijas laikomasi prielaidos, kad politika nesikeis, nebent būtų paskelbta patikima ir pakankamai išsami informacija apie politikos priemones.

Europos Komisija kasmet skelbia dvi išsamias prognozes (pavasarį ir rudenį) ir dvi tarpines prognozes (žiemos ir vasaros). Tarpinės prognozės apima visų valstybių narių metinį ir ketvirčio BVP ir einamųjų bei vėlesnių metų infliaciją, taip pat suvestinius ES ir euro zonos rodiklius.

Kitą Europos Komisijos ekonominę prognozę – 2020 m. vasaros tarpinę ekonominę prognozę – planuojama paskelbti 2020 m. liepos mėn. Ji apims tik BVP augimą ir infliaciją. Kita išsami prognozė bus parengta 2020 m. lapkričio mėn.

Panašios naujienos
Partneriai