Balandžio 9 d. Žemės ūkio rūmų organizacijų lyderiai susitiko su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu dėl aktualių žemės valdymo ir kitų klausimų.
Susitikime dalyvavo Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus, vicepirmininkai Vytautas Buivydas ir Algis Baravykas, direktorius Sigitas Dimaitis, Lietuvos šeimos ūkių sąjungos vicepirmininkė Eglė Markevičiūtė, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias” vadovas Jonas Kuzminskas.
Žemės ūkio rūmai nuosekliai siekia stiprinti dialogą tarp žemdirbių bendruomenės ir valstybės institucijų, kad būtų rasti tinkamiausi sprendimai aktualiems žemės ūkio, miškininkystės ir aplinkosaugos klausimams spręsti.
Siekiant konstruktyviai aptarti svarbiausias problemas ir kartu ieškoti efektyvių teisėkūros sprendimų, kurie atlieptų tiek žemdirbių, tiek ir visuomenės interesus, žemės ūkio rūmų atstovai aptarė šiuos klausimus:
- Dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo tobulinimo.
Dabartinis įstatymas, nustatantis 500 ha įsigijimo ribą vienam fiziniam asmeniui, nėra efektyvus dėl teisinių spragų. Šiuo metu galiojantys apribojimai lengvai apeinami pasitelkiant susijusius juridinius asmenis – fiziniai asmenys gali neribotai valdyti žemę per įmones, kuriose turi iki 25 proc. akcijų. Tokia situacija iškreipia žemės rinką ir nesudaro sąlygų sąžiningai konkurencijai tarp ūkininkų. Atsižvelgiant į tai, būtina tobulinti minėtą įstatymą, numatant, kad tiek fizinių, tiek ir su fiziniais asmenimis susijusių juridinių asmenų valdoma žemė būtų sumuojama. Taip pat turėtų būti įvestos papildomos kontrolės priemonės, kurios užtikrintų skaidrumą žemės rinkoje.
- Dėl valstybinės žemės pardavimo procesų tobulinimo.
Šiuo metu rengiamos įstatymų pataisos, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas žemę dirbantiems asmenims be aukciono įsigyti ne didesnius kaip 10 ha nuomojamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir tarp privačių sklypų įsiterpusius nenaudojamus valstybinės žemės plotus. Už parduotą valstybinę žemę surinktos lėšos būtų skirtos Valstybės gynimo fondui. Nors siūlomi valstybinės žemės pardavimo procesų pakeitimai gali padėti įveiklinti laisvą valstybinę žemę ir užtikrinti nuomotojų veiklos tęstinumą, tačiau kyla rizika dėl skaidrumo trūkumo, konkurencijos ribojimo ir žemės koncentracijos tam tikrų subjektų rankose. Siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių, būtina užtikrinti aiškius kriterijus, skaidrumą ir kontrolės mechanizmus, kurie užkirstų kelią piktnaudžiavimui. Todėl manytina, kad didesni nei 3 ha valstybinės žemės sklypai turėtų būti parduodami tik aukciono būdu, taip užtikrinant skaidrumą ir konkurenciją. Be to, ilgalaikės nuomos atveju asmenys neturėtų prarasti teisės įsigyti nuomojamą valstybinę žemę, nepriklausomai nuo to, ar yra deklaravę pajamas iš žemės ūkio veiklos arba deklaravę žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus. Trumpalaikės nuomos atveju, jei asmuo negali įsigyti žemės, jam turėtų būti suteikta pirmumo teisė pratęsti nuomos sutartį, sudaryti ilgalaikę nuomą arba grąžinti žemę be papildomų suvaržymų. Taip pat siūlome ieškoti sprendimų, sudarant analogiškas galimybes įsigyti prie/tarp miškų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus/plotus, kuriuose būtų galima įveisti mišką, miškininkystės veiklomis užsiimantiems subjektams.
- Dėl vandens gręžinių registravimo tvarkos supaprastinimo.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, vandens gręžinių įteisinimo procesas pagal supaprastintą tvarką turi būti baigtas iki 2025 m. balandžio 30 d., tačiau daugelis gyventojų dėl įvairių objektyvių priežasčių ir procedūrinių kliūčių dar nesuspėjo sutvarkyti dokumentų ir įteisinti savo gręžinių. Laiku neįteisinus nelegalaus gėlo požeminio vandens gręžinio, grėstų ekonominės sankcijos ir administracinė atsakomybė. Siekiant užtikrinti teisingumą ir sklandų gręžinių įteisinimą, išvengiant neigiamų pasekmių, tikslinga būtų inicijuoti vandens gręžinių įteisinimo termino pratęsimą iki 2026 m. balandžio 30 d., kad gyventojai turėtų daugiau laiko sutvarkyti dokumentus ir išvengtų administracinių sankcijų. Taip pat manome, kad būtina supaprastinti registravimo procedūras bei užtikrinti aiškesnį reglamentavimą, kad procesas būtų sklandesnis ir prieinamesnis visiems suinteresuotiems asmenims.
- Dėl apleisto nekilnojamojo turto tvarkymo ir efektyvaus žemės panaudojimo.
Lietuvoje skirtingos savivaldybės taiko nevienodus metodus spręsdamos apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto problemas. Dėl to kyla nenuoseklumas ir neefektyvumas tvarkant tokius objektus. Kai kuriose savivaldybėse apleisti pastatai ir teritorijos dažnai užima vertingus žemės plotus, kurie galėtų būti panaudoti efektyviau. Pavyzdžiui, sutvarkius tokius objektus, žemė galėtų būti pritaikyta žemės ūkio veiklai, taip prisidedant prie vietos ekonomikos stiprinimo ir kraštovaizdžio gerinimo. Siekiant užtikrinti efektyvesnį žemės naudojimą, tikslinga būtų suvienodinti apleisto nekilnojamojo turto tvarkymo praktiką visose savivaldybėse ir nustatyti bendrus kriterijus bei procedūras.
- Dėl sodų bendrijų problemų, susijusių su žemės ūkio paskirties sklypais.
Sodų bendrijų nariai dažnai susiduria su problemomis, susijusiomis su jiems priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu. Draudimas soduose statyti iki 80 m² gyvenamuosius namus, tapo didele problema nuolatiniams sodų gyventojams. Aplinkos ministrui pakeitus Statybos techninį reglamentą (STR), kuriuo nurodyta nauja pastatų klasifikacijos tvarka, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. nesudėtingų statinių kategorijai priskiriami sodo namai gali būti statomi tik iki 50 m² ploto ir iki 5 metrų aukščio. Šiuo metu gyventojai yra dirbtinai verčiami įgyvendinti sudėtingas ir brangias statybos leidimų gavimo procedūras, o tai apriboja jų galimybes pritaikyti žemę savo poreikiams bei gerinti gyvenimo sąlygas. Įvertinus tai, tikslinga būtų atstatyti ankstesnį reglamentavimą, pagal kurį sodų bendrijose be statybos leidimo būtų leidžiama statyti iki 80 m² ploto gyvenamuosius namus.
- Dėl ūkinių-gamybinių žemės ūkio statinių reglamentavimo ir statybos procesų įgyvendinimo spartinimo.
Pastaraisiais metais žemės ūkio subjektai vis dažniau susiduria su įvairiomis biurokratinėmis kliūtimis, ilgomis statybos leidimų išdavimo procedūromis ir neaiškiais teisės aktų reikalavimais, kurie stabdo ūkinių ir gamybinių pastatų (tvartų, sandėlių, saugyklų, technikos angarų, fermų ir pan.) statybą bei modernizavimą. Dabartinis teisinis reguliavimas, griežti aplinkosauginiai reikalavimai, žemės paskirties keitimo sunkumai ir nevienodos savivaldybių praktikos, apsunkina minėtų statinių statybą, didina kaštus ir stabdo ūkių plėtrą. Siekiant skatinti žemės ūkio sektoriaus modernizavimą, stiprinti ūkių konkurencingumą ir užtikrinti sklandžią investicijų plėtrą kaimo vietovėse, būtina supaprastinti statybų reglamentavimą ir pagreitinti leidimų išdavimo procesus.
Žemės ūkio rūmų organizacijų lyderiai pristatė klausimus nuo 11 val. 50 min. Tiesioginė transliacija:
https://www.youtube.com/watch?v=7ogZ1i7D_xg&ab_channel=AtvirasSeimas