7 šalių žemdirbių savivaldos lyderių susitikimas

Kovo 1-2 dienomis, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus dalyvavo Bratislavoje (Slovakija) vykusiame Trijų jūrų regiono žemės ūkio rūmų ir žemdirbių savivaldos organizacijų atstovų susitikime. Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Lietuvos žemdirbių savivaldos atstovai aptarė savo prioritetus dėl BŽŪP ateities, dalinosi aktualijomis apie žemės ūkio sektoriaus padėtį.

Susitikimo pradžioje vyko Slovakijos žemės ūkio rūmų organizuota konferencija dėl BŽŪP ateities. Žemdirbių savivaldos atstovai pabrėžė, kad mažėjant ES biudžetui dėl Brexit, finansinė situacija yra sudėtinga. „Prieš metus pasirašėme Bratislavos deklaraciją, kurioje nustatėme pagrindinius bendrus mūsų prioritetus dėl BŽŪP ateities. Vėliau prie deklaracijos prisijungė kitos šalys – šiuo metu pasirašiusiųjų yra dešimt, deklaracija jungia daugiau nei penktadalį Europos. Turime ir toliau išlaikyt šį bendrumą ir rasti naujų sąjungininkų” – kalbėjo Slovakijos žemės ūkio rūmų pirmininkas Milan Semančik. Slovakijos žemės ūkio ministrė Gabriela Matečná gyrė žemdirbių savivaldos organizacijų bendrą iniciatyvą – sujungti Vidurio ir Rytų Europos šalis bendram darbui dėl BŽŪP ateities.

Visi susitikimo dalyviai akcentavo, jog ypač svarbu išlaikyti BŽŪP biudžetą, dviejų ramsčių struktūrą, užtikrinti sąžiningas konkurencines sąlygas ūkininkams visoje Europoje.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus pristatė Lietuvos žemdirbių savivaldos organizacijų poziciją – daug dėmesio skirdamas būtinybei užtikrinti kartų kaitą kaime, sukurti greitus ir efektyvius rizikos valdymo ir krizių įveikimo mechanizmus, pagerinti ūkininkų padėtį maisto grandinėje. A. Svitojus taip pat pabrėžė, jog labai svarbu supaprastinti dabartinius BŽŪP mechanizmus, užtikrinant, kad ūkininkams būtų sumažinta administracinė našta.

Renginio organizatoriams ir kitų Vyšegrado grupės šalių atstovams ypač didelį nerimą kelia Briuselio planai įvesti lubas tiesioginėms išmokoms – t.y. nustatyti didžiausią sumą lėšų, kurią gali gauti ūkis. Jei būtų nustatytos 100 000 EUR išmokų riba – tai paveiktų 770 Slovakijos ūkių, kurie prarastų apie 85 milijonus EUR pajamų. Nustačius 60 000 EUR ribą, nuostoliai Slovakijoje, kur dominuoja dideli ūkiai, būtų dar didesni. Prieš išmokų lubų nustatymą taip pat pasisakė Čekijos ir Vengrijos žemdirbių savivaldos atstovai.

A.Svitojus pabrėžė, kad būtina užtikrinti paramą smulkiems ir vidutiniams ūkiams, kurie prisideda prie kaimo gyvybingumo ir verslumo išsaugojimo.

Susitikimo pabaigoje buvo pasirašytas memorandumas, kuriame pakartotinai buvo pabrėžti Bratislavos deklaracijos prioritetai ir reikalavimai užtikrinti stiprų BŽŪP biudžetą.