Vasario 2 d. aštuonios Rytų Europos šalys susitarė padidinti savo įnašus į 2020-2026 m. ES biudžetą, kad padėtų užpildyti Brexit spragą.
Vengrijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, Kroatijos, Bulgarijos ir Rumunijos ministrai ir kiti atstovai Budapešte susitiko su ES biudžeto komisaru Guentheriu Oettingeriu ir aptarė klausimus, susijusius su kito bloko biudžeto planu. Šalių atstovai sutiko padidinti savo indėlį į ES biudžetą nuo 1 proc. nuo BVP iki 1,1 proc.
Didžiausias ES biudžeto pajamų šaltinis yra valstybių narių įnašai, apskaičiuojami pagal kiekvienos valstybės narės bendrąjį vidaus produktą (BVP). Buvusios komunistinės Rytų šalys dažniausiai gauna daugiau ES lėšų, nei įneša, ir yra susirūpinę, kad bloko biudžeto mažėjimas bus jiems nenaudingas.
Spragos biudžete grėsmė jau kelia įtampą tarp kitų valstybių – donorių Vakaruose, kurios nenori kompensuoti lėšų trūkumo, ir buvusių komunistinių Rytų valstybių, kurios teigia, kad neturėtų nukentėti nuo ES subsidijų sumažinimo.
Oettingeris pakartojo, kad, kai Jungtinė Karalystė paliks ES, reikės sumažinti biudžetą.
„Aš esu labai dėkingas aštuonioms valstybėms narėms, kad jos nori šiek tiek daugiau prisidėti prie ES biudžeto” – sakė jis.
Vengrijos atstovai savo ruožtu sakė, kad Rytų šalys tikisi, jog ES sumažins biurokratiją ir supaprastins biudžeto sudarymo procesą.