Kokios menko kooperavimosi priežastys?
Mokslinėje literatūroje vienu iš silpno žemės ūkio produktyvumo veiksnių laikomas žinių apie žemės ūkio kooperatyvus stoka. Tiek žemdirbiai, tiek visuomenė dar stokoja žinių apie kooperatyvus ir jų veiklą, arba kooperavimosi naudą supranta klaidingai. Kuo daugiau žemės ūkio dalyvių supras, kad kooperatyvai yra realiausia žemės ūkio rinkos demonopolizavimo ir žemės ūkio produktų gamintojų lygiateisiškumo įtvirtinimo joje priemonė, kad be kooperatyvų smulkieji žemės ūkio subjektai rinkos sąlygomis išgyventi nepajėgs, o valstybės teikiama parama negalės būti veiksminga, tuo greičiau jie taps ryžtingais kooperatyvų šalininkais.
Štai 2012–2017 m. didžiausios grynosios pajamos, tenkančios vienam šeimos sąlyginiam darbuotojui, buvo gautos didesniuose nei 150 ha ūkiuose, o mažiausios – iki 10 ha ūkiuose. Vidutinis atotrūkis tarp mažiausių ir didžiausių ūkių šių pajamų siekė net 29 kartus. Per 2012–2017 m. laikotarpį ūkininkų ūkių iki 40 ha grynosios pajamos, tenkančios vienam šeimos sąlyginiam darbuotojui, nesiekė vidutinio darbo užmokesčio šalyje, o ūkininkų ūkių nuo 150 ha ir daugiau – buvo vidutiniškai 8,3 karto didesnės.
Taigi peršasi išvada, kad vienintelė galimybė išlikti rinkoje – kooperuotis
Kooperatyvai susivienijusiems ūkiams padeda pasiekti masto ir sinergijos efektą, sumažinti veiklos riziką bei padidinti bendrą veiklos konkurencingumą. Šiuos tikslus pasiekti individualiems ūkiams yra kur kas sunkiau, nei susikooperavusiems ūkiams. Kooperatyvai padeda ūkininkams išplėsti rinkas ir įgyti geresnę derybinę poziciją. Tai ypač svarbu atokesnėse vietovėse veikiantiems ūkiams, kur ūkininkai gali priklausyti tik nuo keleto prekybininkų arba perdirbimo įmonių.
„Deja, nors Lietuvos ir ES žemės ūkio strategijose skelbiama apie mažų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimo ir kooperavimosi galimybes, lyginant Lietuvos ir ES žemės ūkio rodiklius pastebime, kad Lietuvoje yra daug smulkių ūkių, tačiau kooperavimosi lygis žemas – tik 15 vieta iš 28 ES valstybių. Taigi dar turime kur tobulėti, todėl kviečiame besidominčius kooperacija ir jos galimybėmis į seminarus, diskusines grupes, pažintinius vizitus į sėkmingus kooperatyvus. Taip pat Žemės ūkio rūmų konsultantai padeda parengti kuriamo kooperatyvo įstatus. Žemės ūkio rūmų interneto svetainėje yra sukurtas net specialus reklaminis skydelis su įkvepiančiu pavadinimu „Šuolis į kooperaciją“, kur rasite atsakymus į iškylančius klausimus kooperacijos tema. Tačiau kaip byloja lietuvių liaudies patarlė – geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti, todėl šiais metais Žemės ūkio rūmų iniciatyvai duris atvėrė 4 sėkmingai veikiantys kooperatyvai, o savo prisiminimais apie kooperatyvo kūrimą, darbus, veiklas ir ateities įžvalgas dalinosi jų vadovai. Aplankėme žemės ūkio kooperatinę bendrovę „Pieno gėlė“ (Žlibinų k., Plungės r., vadovas Jonas Kuzminskas), Ūkininkų kooperatyvą „Rokiškutis“ (Laibgalių k., Rokiškio r., vadovas Vytautas Šlikas), Žemės ūkio kooperatyvą „EKO tikslas“ (Rokiškio r., vadovas Mindaugas Pertkevičius) ir Žemės ūkio kooperatinę bendrovę „Pamario pienas“ (Laučių k., Šilutės r., vadovė Edita Katutienė). Pastebime, kad ūkininkų požiūris į kooperaciją keičiasi ir tikime, kad gerieji pavyzdžiai, sėkmingų kooperatyvų vadovų nuoširdus pasakojimas apie galimybes tikrai motyvuos apjungti savo jėgas bendrai veiklai ir bendradarbiavimui, t .y. kooperacijai“, – sako LR ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė Simona Švoilaitė.
„Šiandien stebime nestabilią Lietuvos pieno rinkos padėtį. Dabartinį laikotarpį galėtume pavadinti išbandymo laikotarpiu, kai sprendžiamas klausimas – kas ką įveiks, kas rinkoje ilgiau išliks. Išlikusieji, laimėtojai, sulauks normalių pieno supirkimo kainų. Tačiau išlikti bus nelengva, o vienas iš gelbėjimosi būtų – kooperacija. Iš esmės mūsų asociacijai priklausantys kooperatyvai, kurių vienijame net 12, jau ir anksčiau naudojosi kooperacijos nauda, o asociacijoje dalyvauja siekdami aukštesnių tikslų, t.y. taip susijungę mes galime efektyviau dalyvauti kuriant įstatymus tiek apskritai žemės ūkiui, tiek būtent kooperatyvų veiklai, tiek kooperatyvų nariams. Pavyzdžiui, prieš kiekvieną ES paramos laikotarpį ruošiama paramos teikimo tvarka, arba jau nustatyto laikotarpio metu ta tvarka koreguojama, štai tada mes ir išsakome savo nuomonę, nes kas kitas geriau gali išmanyti, jeigu ne mes patys. Mūsų asociacija priklauso Žemės ūkio rūmams, todėl mums yra kur kas paprasčiau ir veiksmingiau diskutuoti tiek su vykdomąja valdžia, tiek su įstatymų rengėjais bei leidėjais, t. y. su Žemės ūkio ministerijos vadovais ar tarnautojais, su Vyriausybe bei su Seimo komitetais. Vieno kooperatyvo nuomonė nieko nereiškia, nes įstatymai ar paramos taisyklės kuriamos ar keičiamos įvertinant poveikį visai kooperacijai ir net visam žemės ūkiui. Tokią išvadą gali padaryti tik Žemės ūkio rūmai“, – dalinasi mintimis žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkas, ŽŪR tarybos narys Jonas Kuzminskas.
Renginiai finansuoti Žemės ūkio ministerijos, pagal Žemės ūkio parodų, prekybos mugių, bendruomeniškumą kaime skatinančių renginių ir konkursų organizavimo ir (arba) dalyvavimo juose finansavimo taisykles, įgyvendinant LR ŽŪR projektą „Atviras kooperatyvas“.
