2022 m. lapkričio 25 d. Šakių rajone, Jokūbonių kaime, beveik prieš 10 metų įkurtame žemės ūkio kooperatyve (ŽŪK) „Suvalkijos daržovės“ įvyko renginys „Maisto praradimų ir maisto atliekų pirminėje augalininkystės produktų gamyboje priežasčių ir jų mažinimo rekomendacijų pristatymas“.
Renginys, prasidėjęs Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) vadovo ir ŽŪK „Suvalkijos daržovės“ direktoriaus Martyno Laukaičio ekskursija po daržovių sandėlius ir laukus, atsakymais į klausimus, buvo pratęstas aktyviai diskutuojant apie maisto praradimus ir maisto atliekų daržininkystėje, sodininkystėje, uogininkystėje ir šiltnamių daržininkystėje susidarymo priežastis ir jų mažinimo galimybes.
„Šiandien vartotojas nori gauti ne tik kokybiškas daržoves, bet ir nuplautas, patogiai supakuotas, todėl siekiant būti konkurencingais, privalome pasirūpinti vartotojų poreikiais: investuojame į kokybės kontrolę, rūpinamės pakuote, daržovių, pristatomų pirkėjui šviežumu, įgijome „Global G.A.P“ sertifikatą, be kurio maisto sauga besirūpinantys išsivysčiusių šalių gamintojai ir prekybininkai net nepradeda kalbėtis su tiekėju. Į kooperatyvą susibūrėme prieš devynis metus siekiant tapti patrauklesniais prekybos tinklams ir kitiems stambiems pirkėjams. Be to, galime pasiūlyti pirkėjams kur kas įvairesnį daržovių asortimentą. Dirbame su nuolatiniais klientais, tačiau visada ieškome ir naujų, neapsiribojame. Žinoma, kad šiam sektoriui reikalingos ne mažos investicijos ir finansinė parama, kad galėtume konkuruoti su kitomis šalimis. Daug dėmesio skiriame daržovių laikymui ir sandėliavimui, nes tai tiesiogiai įtakoja daržovių praradimus. Be to būtinas ir vartotojo auginimas, jo švietimas ir edukavimas, kad jaunoji karta žinotų, kaip užauga daržovė ir koks jos kelias iki vartotojo“, – diskusiją pradėjo Martynas Laukaitis.
Mokslininkų įžvalgos ir rekomendacijos
Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto (LSMC EKVI) Išteklių ekonomikos skyriaus vedėjas dr. Tomas Baležentis pristatė žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktą tyrimą „Maisto praradimų ir atliekų daržininkystėje, sodininkystėje, uogininkystėje ir šiltnamių daržininkystėje susidarymo priežastys ir jų mažinimo rekomendacijos“.
Tyrimo uždaviniai buvo lankantis ūkiuose nustatyti ir įvertinti (augalininkystės – daržininkystės, sodininkystės, uogininkystės, šiltnamių ūkiuose bei gyvulininkystės – pieno, mėsos ir stebint procesus, maisto praradimus sąlygojančius veiksnius bei parengti augalininkystės bei gyvulininkystės pirminės gamybos gamintojams skirtas maisto praradimų ir maisto atliekų pirminėje maisto produktų gamyboje mažinimo mokslines rekomendacijas.
Kaip pažymėjo dr. T.Baležentis, pagrindinės priežastys, dėl kurių nenuimamas visas užaugintas derlius daržininkystės, sodininkystės ir uogininkystės ūkiuose – nepalankios oro sąlygos (ekstremalūs gamtos reiškiniai, tokie kaip sausros, karščiai, šalnos, kruša, stiprus vėjas, gausūs lietūs) bei ligos ir kenkėjai, kitos priežastys – darbo jėgos trūkumas; nepalanki situacija rinkoje, t. y. mažos kainos, paklausos trūkumas.
Tarp pagrindinių priežasčių, dėl kurių tam tikra nuimto derliaus dalis lieka nepanaudota žmonių maistui yra: daržininkystės ūkiuose – veiksniai, susiję su daržovių kokybe (netinkamas dydis, forma, svoris, spalva, išvaizda), sandėliavimo nuostoliai ir nepalanki situacija rinkoje; sodininkystės ūkiuose, kuriuose nėra modernių saugyklų su kontroliuojama aplinka, – sandėliavimo nuostoliai, puvimas; uogininkystės ūkiuose – veiksniai, susiję su kokybe; šiltnamių daržovių ūkyje – veiksniai, susiję su kokybe, ir per didelis užaugintos produkcijos, nepasižyminčios geromis skonio savybėmis, kiekis, kuris nėra parduodamas.
Renginyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis pažymėjo, kad būtina peržiūrėti nacionalinio lygmens taisykles, reglamentuojančias daržovių veiksnius, susijusius su daržovių kokybe, tokius, kaip netinkamas dydis ar svoris, kad išvengti produkcijos praradimų.
LSMC EKVI direktorė dr. Rasa Melnikienė įvardijo ir pagrindines rekomendacijas, kurios galėtų būtų veiksmingiausios priemonės maisto praradimams mažinti: techniniai sprendimai, siekiant išvengti nepalankių oro sąlygų poveikio; modernios produkcijos saugyklos su kontroliuojama aplinka daržininkystės ir sodininkystės ūkiuose; saugyklos su kontroliuojama temperatūra ir transporto priemonės su šaldymo įranga uogininkystės ūkiuose; didesnės augalų apsaugos priemonių įvairovės užtikrinimas, siekiant sumažinti ligų ir kenkėjų daromą poveikį derliui; kliūčių, susijusių su darbuotojų įdarbinimu, pašalinimas (aktualus sodininkystės ir uogininkystės ūkiams, kuriuose derlius nuimamas rankiniu būdu).
Diskusijoje dalyvavę ūkininkai, sutiko, kad tarp kitų priemonių, mažinančių maisto praradimus galėtų būti daržovių augintojams leistini didesni nuokrypiai vyraujantiems aukštiems produkcijos kokybės standartams, kokybės standartų neatitinkančios produkcijos pardavimų plėtra ir vartotojų švietimas dėl produkcijos prekinės išvaizdos; daržovių augintojams – perdirbimas ūkiuose ir pardavimų perdirbtai produkcijai plėtra.
Diskusijoje buvo pažymėta, kad būtina plėtoti perdirbimą į aukštos pridėtinės vertės ir greitai negendančius produktus; esant mažiems kiekiams taikyti tiekimo grandinės priemones; reikalingos didelės investicijos ir gamybos apimtys, kurių pasiekti sėkmingai galima plėtojant kooperaciją (vertikalią, horizontalią); taip pat svarbu tobulinti jau veikiančius infrastruktūros elementus; tobulinimas (pvz., meteorologinės stotelės); aukoti produkciją labdaros organizacijoms.
Tarptautinė patirtis
LDAA direktorė Zofija Cironkienė, kuri yra ir Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ projekto „ZeroW“ dalyvė, pristatė projekto tikslą – sumažinti maisto praradimą ir švaistymą.
ES statistika byloja, kad apie 20 proc. ES pagaminamo maisto yra išmetama, todėl projektas „ZeroW“ tiesiogiai spręs maisto praradimo ir švaistymo problemas, kuriant ir išbandant sinerginį naujovių derinį realiomis sąlygomis, siekiant ambicingai sumažinti maisto tiekimo grandinės etapus nuo derliaus nuėmimo iki vartojimo. „ZeroW“ pateiks patikimus sprendimus, kaip galima ženkliai sumažinti maisto praradimus ir švaistymą, įtraukiant visus maisto sistemos dalyvius į bendradarbiavimo sistemą, kad būtų paspartintas teisingas perėjimas prie socialinės, ekonominės ir aplinkos požiūriu tvarios maisto sistemos. Kaip pažymėjo Z.Cironkienė, šiems projekto tikslams pasiekti pajėgas suvienijo net 46 partneriai iš 17 ES šalių, tarp kurių yra ir LDAA. Projekto dalyviai ieškos naujų, novatoriškų būdų, kurie padėtų sumažinti maisto praradimus, maisto atliekas, maisto švaistymą.
Su pranešimu galite susipažinti ČIA
Tikslas – sumažinti maisto atliekas
Siekiant prisidėti prie Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslo – iki 2030 m. perpus sumažinti maisto atliekas vienam gyventojui mažmeninės prekybos ir vartotojų lygmenyse bei sumažinti maisto nuostolius visoje maisto gamybos ir tiekimo grandinėje, tame tarpe ir pirminėje gamyboje, būtina imtis priemonių, padedančių išvengti arba sumažinti maisto švaistymą. 2021 m. Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto atlikto tyrimo duomenimis, 2019 m. maisto praradimai Lietuvos žemės ūkyje siekė 81,2 tūkst. t ir sudarė 21 proc. visų maisto praradimų šalies maisto tiekimo grandinėje. Augalininkystės produktų praradimai sudarė 93,7 proc., o gyvulininkystės produktų praradimai – 6,3 proc. visų maisto praradimų Lietuvos žemės ūkyje. Didžiausi nustatyti maisto praradimai – bulvių ir burokėlių. Siekiant įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslą, žemės ūkio ministerija užsakė tyrimą, kurio pagalba bus nustatytos ir įvardintos maisto praradimų priežastys žemės ūkyje bei parengtos mokslinės rekomendacijos šiems praradimams sumažinti.
Produkcijos aukojimas labdaros organizacijoms
Renginyje dalyvavęs Maisto banko vadovas Simonas Gurevičius dėkojo ūkininkams – LDAA nariams, kurie aktyviai prisideda ir noriai aukoja savo užaugintą maistą.
S.Gurevičius informavo, kad per mėnesį maisto bankas vidutiniškai padeda 170 tūkst. sunkiau gyvenančių Lietuvos žmonių, nuo iššvaistymo išsaugoma daugiau nei 6 tūkst. gero maisto. Šiais metais papildomai išdalinta daugiau kaip 90 tūkst. maisto paketų ir 60 tūkst. parduotuvių kortelių ukrainiečiams Lietuvoje.