Liepos 20 d. Baisogaloje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės institute, vyko Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos posėdis. Jame aptarti šiuo metu ūkininkams itin svarbūs klausimai dėl sausros padarytų nuostolių, tiesioginių išmokų, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitimų, saulės elektrinių įrengimo žemės ūkio paskirties žemėse. Posėdyje balsuota ir dėl dar vieno naujo nario – Žemaitukų arklių augintojų asociacijos (ŽAAA) prisijungimo prie ŽŪR.
Gyvulininkams bus taikomos išimtinės aplinkybės
ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus džiaugėsi, kad tarybos posėdyje pavyko aptarti daug ūkininkams aktualių klausimų, konstruktyviai diskutuota ir dėl Europos Komisijos skirtos paramos gairių. „Smagu, kad susitikome, čia, gyvulininkystės mokslo lopšyje. Šis Gyvulininkystės institutas turi ne vieno dešimtmečio istoriją, nemažai kalbėjome ir apie iššūkius, kuriuos šiandien patiria gyvulių augintojai. Tikiuosi, kad visi drauge dirbdami pasieksime, kad visos ūkio šakos būtų ne tik išklausytos, bet ir išgirstos“, – diskusijai kvietė susirinkusius narius ir svečius ŽŪR pirmininkas.
Tarybos posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) viceministras E. Giedraitis pirmiausia priminė neseniai pasibaigusias pasėlių deklaracijas, kurios šiuo metu kruopščiai peržiūrimos. Jį ypatingai nustebino neariminės žemdirbystės plotai. ŽŪM preliminariai skaičiavo, kad tokių plotų visoje Lietuvoje bus apie 80 tūkst. ha, tačiau jų deklaruota dvigubai daugiau. Taip pat pastebėta jau ir nemažai neatitikimų. Pavyzdžiui, ūkininkai užmirkusias vietoves deklaravo melioracijos grioviuose.
ŽŪR tarybos posėdyje jis kalbėjo ir apie tiesiogines išmokas. Jis tikino, kad šiais metais pavėluotai teiktoms paraiškoms, įskaitant paraiškos duomenų keitimą, pavėluotai teikiamų paraiškų laikotarpiu, netaikomas tiesioginių išmokų už plotą sumos mažinimas.
Viceministras priminė svarbią taisyklę – nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės papildomos išimtinėmis aplinkybėmis. Tiksliau sakant, jei ūkininkas mato, kad jis turimų įsipareigojimų negali įvykdyti dėl force majeure, jis privalo kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) per 15 darbo dienų. Šį terminą ŽŪM planuoja dar prailginti. Ūkininkas taip pat turės įrodyti, kodėl jo laukuose susiklostė tokia situacija, pavyzdžiui, pateikti nuotraukas ar kitus sausrą įrodančius faktus. „Jei ūkininkas, kuris augina gyvulius, pritrūko pašarų, jis gali šienauti žaliąjį pūdymą arba jame ganyti gyvulius, tačiau turėtų nepamiršti apie tai pranešti NMA“, – tikino viceministras.
Diskusijos dėl ES paramos paketo
ŽŪR tarybos nariai drauge su ŽŪM viceministru diskutavo ir dėl Europos Komisijos iš Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio rezervo Lietuvai skirtos išskirtinės finansinės paramos – 10,66 mln. eurų. Briuselyje buvo pritarta reglamento projektui dėl neatidėliotinos ES finansinės paramos žemės ūkio sektoriams, susidūrusiems su konkrečiomis gamintojų ekonominį gyvybingumą veikiančiomis problemomis. Todėl į šią paramą galėtų pretenduoti ne tik nuo pieno krizės nuketinėję ūkininkai, bet ir nuostolius dėl sausros skaičiuojantys žemdirbiai. Maža to, Europos Komisija nurodė, kad pagal galimybes, valstybė gali prie šios paramos prisidėti dar 200 proc., todėl ūkininkus galėtų pasiekti daugiau kaip 30 mln. eurų parama. Vis dėlto, ŽŪM viceministras ūkininkams gerų žinių neturėjo ir užsiminė, kad Vyriausybė papildomo finansavimo ieškoti nežada.
Mindaugas Petkevičius, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas, prieš porą mėnesių su kolegomis suskaičiavo, kad pieno sektoriui nuostoliai siekė apie 40 mln. eur, tačiau net ir 10 mln. būtų svari pagalba. „Nuo pat pradžių pienininkai kovojo, kad jiems būtų skirta papildoma pagalba. Galiausiai mus išgirdo, todėl norėtųsi, kad ši parama liktų pieno sektoriuje. Nesakau, kad nereikia remti mėsinių galvijų augintojų ar grūdininkų, nukentėjusių nuo sausros, tačiau Europos Komisija leidžia Lietuvai prisidėti prie paramos savo lėšomis. Kodėl gi nepasinaudojus tokia galimybe?“, – svarstė ekologinių ūkių asociacijos vadovas M.Petkevičius.
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos tarybos narys Vytautas Barkauskas neabejojo, kad papildoma parama būtina, mat apsirūpinimas pašarais jau kelia nerimą daugeliui gyvulių augintojų. Jo teigimu, šiuo metu apsirūpinimas pašarais yra perpus mažesnis nei pernai tuo pačiu laiku, o mėsos supirkimo kainos krito beveik trečdaliu. „Sausra padarė įtaką ne tik grūdų augintojams, bet ir gyvulininkystės ūkiams. Mums reikalinga valstybės pagalba. Jei mažės gyvulių, susitrauks ir daugiamečių pievų plotai. Manau, kad bent minimali parama gyvulių augintojams turėtų būti skiriama“, – tvirtino V. Barkauskas.
Teikti siūlymus dėl Strateginio plano pakeitimų
ŽŪM viceministras E. Giedraitis taip pat pridūrė, kad kitais metais Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane bus pakeitimų, o nuo spalio jie jau bus derinami su Europos Komisija. Dėl to ŽŪR šiuo metu gali teikti savo siūlymus ir juos aptarti kartu su ŽŪM.
Viceministras ŽŪR nariams taip pat pristatė ir naują siūlymą į Strateginį planą įtraukti naują intervencinę priemonę – „Melioracijos griovių šlaito priežiūrą“. Ja bus siekiama palaikyti biologinę įvairovę agrarinėse ekosistemose, skatinant ūkininkus aplinkai palankiais metodais tvarkyti melioracijos griovių šlaitus. Tikimasi, kad tokiu būdu bus prisidedama prie melioracijos griovių fukncionalumo bei biologinės įvairovės, kraštovaizdžio gerinimo intensyvios žemdirbystės laukuose. Tinkamas paramai plotas, už kurį būtų mokomas kompensacinės išmokos – 0,5 ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 5 metai, išmokos dydis, kai žolė nupjaunama ir išvežama sieks 589 eur/ha, kai žolė nupjaunama ir paskleidžiama – 536 eur/ha.
Susipažinti su TI pakeitimų projektu galite ČIA
Susipažinti su Strateginio plano pakeitimų projektu galite ČIA
Diskusijos dėl saulės elektrinių derlingose žemėse
ŽŪR nariai aktyviai diskutavo ir dėl praėjusį mėnesį registruoto įstatymo projekto, kurį registravo Seimo narys, socialdemokratas Linas Jonauskas. Jis siūlo leisti įsirengti saulės elektrines tose žemės ūkio paskirties žemėse, kurių derlingumo balas aukštesnis negu vidurkis. ŽŪR nariai šiuo klausimus nesutarė. Vieni jų tikino, kad derlingos žemės privalo likti tik ūkinei produkcijai auginti, kiti tikino, kad įsileisti energetikus į savo laukus, ar ne, turėtų spręsti žemės savininkai. Dėl šio klausimo ŽŪR taryba rinksis diskutuoti dar kartą netolimoje ateityje.
Žemaitukų arklių augintojai jungiasi prie ŽŪR
Tarybos posėdyje taip pat dalyvavo ir ŽAAA tarybos pirmininkė dr. Rūta Šveistienė. Ji pabrėžė, kad asociacija stengiasi ne tik išlaikyti žemaitukų arklių veislę, ją gerinti, bet ir populiarinti šių arklių sportą. „Be panaudojimo – ateities nėra. Todėl turime išnaudoti žemaitukų potencialą. Labai norėtume parodyti gerus rezultatus konkūro, ištvermės jojimo varžybose, trasose konkuruoti su arabų ir kitais žirgais. Pamažu skinamės kelią, tačiau mums trūksta finansavimo, aktyviai ieškome kompetentingų trenerių, raitelių“, – kalbėjo dr. R. Šveistienė.
Ji taip pat priminė ir ŽAAA glaudžią istoriją kartu su ŽŪR. ŽAAA buvo ŽŪR atkuriamojo prezidiumo narė, o 1997 m. prof. Juozas Šveistys buvo išrinktas ŽŪR Arklininkystės komiteto pirmininku. „Buvo laikotarpis, kai atitolome nuo ŽŪR veiklos. Tačiau ilgainiui išaugome iš savo marškinėlių, kai žiūrėjome tik savo interesų, norime siekti daugiau, o tai lengviau padaryti suvienijus jėgas, todėl savo organizacijoje priėmėme sprendimą vėl tapti ŽŪR nariais“, – kalbėjo dr. R. Šveistienė.
Žemaitukų arklių augintojų asociacijos vadovės dr. Rūtos Šveistienės PRANEŠIMAS
ŽŪR taryba vienbalsiai pritarė ŽAAA narystei ir ji tapo 40- ąja ŽŪR nare.
„Į ŽŪR kreipiasi nemažai rajoninių, šakinių organizacijų, kurios nori būti mūsų nariais. Dėl to turėsime nuspręsti ką darysime ateityje, diskutuosime su ŽŪR organizacijomis dėl narystės ir tai įtakos, kokius sprendimus priimsime“, – sakė dr. A. Svitojus.
LSMU Gyvulininkystės instituto veikla ir bendradarbiavimas su ŽŪR
ŽŪR tarybos posėdis baigėsi ekskursija po LSMU Gyvulininkystės institutą, kuriame atliekami itin reikšmingi darbai saugant senųjų lietuviškų veislių galvijų, paukščių, avių, ožkų, kiaulių genofondą. Pagrindinės instituto veiklos kryptys apima gyvūnų veisimo, reprodukcijos biologijos ir genetinių išteklių, gyvūnų mitybos ir produkcijos kokybės, gyvūnų gerovės ir gyvulininkystės poveikio aplinkai tyrimus, kuriuos pristatė instituto direktorius dr. Artūras Šiukščius.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institute atliekami biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srities fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai bei eksperimentinės plėtros darbai, sąlygojantys gyvulininkystės šakos plėtrą bei sudarantys sąlygas studijoms. Institute saugomas ir puoselėjamas intelektualinis ir istorinis gyvulininkystės mokslo palikimas.
Institutas įkurtas 1952 metais. Institute parengti 174 mokslo daktarai, 12 habilituotų daktarų. Institute buvo sukurta Lietuvos baltųjų kiaulių veislė, tobulinamos Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų galvijų, Lietuvos juodgalvių avių veislės. Paruošta „Veislinių bulių laikymo ir naudojimo Lietuvos technologija“, taikoma galvijų embrionų transplantacija. Parengti šalies žemės ūkio gyvūnų mitybos ir efektyvaus pašarų panaudojimo moksliniai pagrindai. Nuo visiško išnykimo išsaugotos ir tiriamos senosios Lietuvos žemės ūkio gyvūnų veislės. Tiriamos gyvūnų laikymo technologijos, tausojančios aplinką ir užtikrinančios gyvūnų gerovę.
Pagrindinės instituto veiklos kryptys apima gyvūnų veisimo, reprodukcijos biologijos ir genetinių išteklių, gyvūnų mitybos ir produkcijos kokybės, gyvūnų gerovės ir gyvulininkystės poveikio aplinkai tyrimus.
ŽŪR bendradarbiauja su Gyvulininkystės institutu įgyvendinant projektą „Hydro – termo dinaminės technologijos pritaikymas gyvulininkystės ūkiuose, apdorojant vietinius pupinius pašarus, gerinant jų įsisavinamumą ir mažinant ŠESD kiekio išsiskyrimą“, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Projekte numatytos veiklos įgyvendinamos glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės instituto mokslininkais, kurie pažymi, kad hydro-termo technologijos pritaikymas apdorojant vietinius baltyminius pašarus – pupas, sumažins išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nesumažinant pieno gamybos, nes taikant efektyvų pašarų paruošimo būdą bus didinama melžiamų karvių fermentacija didžiajame prieskrandyje ir jų produktyvumas. Mokslininkų atlikti bandymai sudarys galimybę gyvulininkystės ūkiams dirbti ekonomiškiau ir konkurencingiau, prisidėti prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, o dinaminės technologijos pritaikymas ūkininkų ūkiuose, leis sumažinti išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nesumažinus pieno gamybos, kas tiesiogiai prisidės prie klimato kaitos švelninimo ir neigiamo poveikio aplinkai.
