Pasaulis vystosi vis greičiau, procesai susiję su žmonių technologiniais atradimais skatina milžinišką pažangą skaitmeninių technologijų ir biotechnologijų srityse. Apsirūpinimas maistu ir kiti būtini žmonijos poreikiai išlieka ir išliks prioritetu, tačiau pasaulyje nuolat augant gyventojui skaičiui, veikiame ir sekiname pasaulinius resursus, klimatą, bioįvairovę, darome įtaką pačiai žmonijos raidai ir saugiam išlikimui.
Spalio 3 d. apie gyvulininkystės dabartį ir ateitį diskutuota Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizuotame internetiniame seminare, kuriame dalyvavo 14 šalių – Prancūzijos, Danijos, Liuksemburgo, Vengrijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Ispanijos, Italijos, Suomijos, Lenkijos, Airijos, Vokietijos, Slovėnijos, Nyderlandų ūkininkai, mokslininkai ir konsultantai.
Šio seminaro akcentas – Lietuvos pienininkystės sektorius, patirtys ir pavyzdžiai iš mūsų Lietuvos ūkininkų.
Savo patirtimis dalinosi Lietuvos pieno ūkių savininkai – jaunieji ūkininkai: Justas Pošiūnas, Jurgis Karazinas ir Robertas Rudys.
Naujoviškas bandų valdymas bei genetiniai ir selekciniai tyrimai
ŽŪR konsultantas ir Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius dr. Edvardas Gedgaudas pasidalino patirtimi, kaip būtų galima pritaikyti naujoviškas bandos valdymo, genetinio tobulinimo ir šėrimo technologijas, kurios mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą, pristatė realius pavyzdžius, kurie Lietuvoje jau yra taikomi ūkininkų Jurgio Karazino ir Robertas Rudžio ūkiuose.
Daug diskutuota ir apie gyvulių genetinius tyrimus. Pasak dr. E. Gedgaudo, vystantis technologinėms galimybėms, gyvulių gerinimui vis daugiau panaudojama DNR, įvairūs molekuliniai tyrimai reikalingi greitai selekcijai. „Šiuo metu Airijoje pagal genomą tiriamas visas pieninių galvijų prieauglis, – pažymėjo dr. E. Gedgaudas. – Klimato kaita taip pat labai svarbi pieno ūkiams. Jie deda dideles viltis į genominius tyrimus. Šiuo metu atkakliai siekiama mažinti metano kiekį pagal mikrofauną prieskrandyje ir taip veisti gyvulius su mažesniu metano kiekiu, nes šių dujų išskiriamas kiekis yra genetiškai paveldimas. Paprastai sakant, pageidaujama gauti daugiau pieno ir išskirti mažiau metano. Pastaruoju metu atliekami tyrimai bandant išvesti metano ir pašarų efektyvumo indeksą.“
ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pristatė bendrą pieno sektoriaus padėtį Lietuvoje, akcentuodamas sudėtingą ūkininkų egzistavimo situaciją dėl mažų pieno supirkimo kainų ir jų prisiimtų įsipareigojimų. „Džiugu, kad Lietuva gali sėkmingai pasinaudoti ES teikiamomis paramos inovacijoms galimybėmis. Tačiau reikėtų pažymėti, kad šiomis galimybėmis pasinaudoja per mažas skaičius organizacijų ir mokslo institucijų Lietuvoje. Štai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros 2020 m. liepos mėn. duomenimis, Lietuvos organizacijų, dalyvaujančių „Horizontas2020“ projektuose, siekia tik 0,4 proc. visų ES organizacijų. Taigi, galime didžiuotis, jog ŽŪR yra vieni iš nedaugelio „Horizontas2020“ veiklose dalyvaujančių organizacijų Lietuvoje. Šiandien dalyvaudami „Horizontas2020“ projekte „Atsparumas pienininkystei“ drauge su 14 užsienio šalių ūkininkais, mokslininkais ir konsultantais, tikimės, kad projekto rezultatai bus naudingi ne tik Lietuvoje, bet visoje ES pieno sektoriuje dirbantiems dalyviams“, – sako LR ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus.
Tarptautinio projekto tikslai
Paskutiniame 2013 m. oficialiame surašyme (Eurostat duomenimis) ES buvo apie 1,485 mln. pieno ūkių, tačiau iki šiol nėra sukurto tinklo, kuris būtų orientuotas į pieno sektoriaus poreikius.
Projektas „Atsparumas pienininkystei“ (angl. „Resilience For Dairy“ arba „R4D“) yra grindžiamas daugiafunkciniu požiūriu, siekiant intensyvesnio mokslininkų, konsultantų, ūkininkų ir kitų suinteresuotų subjektų bendradarbiavimo, siekiant palengvinti keitimąsi žiniomis ir užtikrinti jų prieinamumą bei naudą tiksliniams vartotojams. Projektas apima tris pagrindines temas – ekonominį ir socialinį atsparumą, techninį efektyvumą ir aplinką, gyvūnų gerovę ir draugiškas visuomenei gamybos sistemas. Projekto metu planuojama pasidalinti novatoriškomis idėjomis ir metodais iš praktikos, atlikti mokslinius tyrimus ir išsaugoti jų rezultatus, padidindami jų integraciją į praktiką, pasitelkiant parodomuosius bandymus ūkiuose. Strateginiai ir tiksliniai projekto sklaidos ir komunikacijos veiksmai bus skirti didinti informuotumą apie projekto inovacijų potencialą ir palaikyti ryšius su ūkininkais ir kitais suinteresuotais subjektais. Projekto pagalba bus suformuota tarptautinė ekosistema, skatinanti keistis žiniomis ir patirtimis tarptautiniu lygmeniu, siekiant padidinti Europos pieno gamybos sektoriaus ekonominį gyvybingumą ir tvarumą.