Žemės ūkio rūmų Projektų valdymo skyriaus vedėja Ina Kalėdienė drauge su ekspertais iš Portugalijos, Ispanijos, Austrijos ir Lietuvos aptarė tarptautinio projekto ENACT socialines inovacijas per skaitmenizacijos prizmę bei socialinio verslo iššūkius.
„Partnerių susitikimas vyko Evoroje (Portugalija) Socialinių inovacijų centre (Centro de Inovaçǎo Social). Čia modernios centro erdvės puikiai pritaikytos projekto temos pristatymui, įrengti stendai, kur lankytojai gali sužinoti, mokytis, dalyvauti. Patalpos nuolat atviros miesto bendruomenei. Centrą įkūrė ir išlaiko privatus fondas Fundação Eugénio de Almeida. Diskutavome apie socialines inovacijas. Akcentavome politikos formavimo, vystymo ir sektorių sąveiką. Kadangi Lietuvoje socialinių inovacijų plėtros sritį kuruoja skirtingos ministerijos, todėl pasiekti efektyvią partnerystę kartais būna sudėtinga. Sužinojome, kad Portugalijoje veikia valstybinė institucija „Portugal social innovation” remianti socialinių inovacijų iniciatyvas. Aplankėme ir Portugalijos kaimiškas vietoves, kur socialinis verslas kaimo vietovėse atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant socialines ir ekonomines problemas, skatindamas vietos bendruomenių vystymąsi ir gerovę. Šie verslai dažnai orientuojasi į socialiai atskirtų grupių integraciją į darbo rinką, asmeninių paslaugų teikimą, aplinkosaugos iniciatyvas bei kultūros ir turizmo skatinimą. Socialiniai verslai organizuoja mokymus bedarbiams, teikia vaikų priežiūros paslaugas, rūpinasi senjorais ar skatina tvarų turizmą, taip prisidėdami prie vietos ekonomikos stiprinimo ir socialinės sanglaudos didinimo. Be to, jie sprendžia aplinkosaugos problemas, įgyvendindami tvarumo principus ir skatindami ekologines iniciatyvas. Lankėmės Freixa do Meya ūkyje, kuriame priimamos didelės lankytojų grupės ir praktiškai visas restorano meniu suformuotas iš kamštinio medžio gilių produktų – nuo konservuotų, smulkintų kepsniams ir užtepėlėms iki pyragų. Ūkis augina įvairias daržoves, vaismedžius, kamštinius medžius, senųjų veislių karves, atstato natūralių dirvos irigaciją ir rūpinasi natūralaus kraštovaizdžio išsaugojimu. Išskirtinį kraštovaizdį ūkyje kuria kamštiniai medžiai. Jų žievė nuimama kas 9 metai. Trečiojo etapo žievė pati kokybiškiausia, naudojama vyno pramonėje. Naudinga ne tik dalyvauti diskusijose su kitų šalių partneriais, bet ir pamatyti, kaip sprendžiamos socialinės ir ekonominės problemos”, – dalinasi informacija I.Kalėdienė.