Gyvulininkystė

A. Baravykas: apie kiaulienos sektorių Lietuvoje ir pasaulyje

1.16KPeržiūrų

Spalio 27 d. vyko Europos Komisijos (EK) copa – cogeca darbo grupės „Kiauliena“ posėdis, kuriame dalyvavo LR ŽŪR vicepirmininkas ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Nuotoliniame posėdyje copa – cogeca darbo grupės „Kiauliena“ pirmininkui Antonio Tavares pateikus veiklos ataskaitą, buvo pristatyta kiaulienos rinka ir prognozės bei tarptautinės prekybos situacija.

„Glaustai pristačiau kiaulienos sektoriaus situaciją Lietuvoje: kainos nukritę – už gyvo svorio kg moka 90 euro centų, kaina krinta akyse, tuo tarpu pašarai brangsta 25-30 %. Susidaro situacija, kada kiaulių augintojui auginti kiaules yra labai nuostolinga. Panaši situacija yra Latvijoje ir Lenkijoje”, – pažymi A. Baravykas.

Atkreipiau posėdžio dalyvių dėmesį į tai, kad yra keičiamas EK įgyvendinimo sprendimas 2014/709, kuriuo vokiečiai turėtų ypač pasidomėti. Šis sprendimas reguliuoja afrikinio kiaulių maro zonų įvedimą, atšaukimą, kiaulių laikymą ir prekybą afrikinio kiaulių maro apimtose teritorijose. Sąlygos yra itin griežtos ir ne visada lengvai įgyvendinamos.

Kiaulienos rinkos situacija

Š. m. rugsėjo 10 d. Vokietijos pasienyje su Lenkija nustačius afrikinį kiaulių marą šernuose, neapibrėžtam laikui visiškai sustojo Vokietijos eksportas į Kiniją, Korėją, Filipinus, Japoniją, Meksiką ir kt. ne Europos Sąjungos šalis. Iš viso kas mėnesį eksportui neparduodama apie 80 tūkst. t kiaulienos.

 

Šie kiaulienos kiekiai šiek tiek pasiskirstė į kitas ES šalis: Ispaniją, Prancūziją, Daniją, Olandiją, tačiau šių šalių skerdyklos ir iki tol dirbo maksimaliu pajėgumu, tad gerokai daugiau kiaulienos lieka ES vidaus rinkoje. Dėl to jau rugsėjo mėnesį vidutinė superkamų kiaulių kaina nukrito 25 %. Vokietija bando tartis su Kinija, tačiau kol kas nėra jokių optimistinių ženklų, kad situacija pasikeis. To dar negana, šiuo metu didžiausia problema Vokietijoje yra tai, kad dėl Covid-19 didžiausios skerdyklos sumažino skerdimo pajėgumus ir dirba tik 50-70 %. Dėl to susidarė virš 500 tūkst. nepaskerstų peraugusių kiaulių kiekis, kuris iki metų galo gali pasiekti ir 1 mln. Šis ,,kamštis“ skerdyklose bene didžiausia problema Vokietijos kiaulių rinkoje šiuo metu. Vokietijos ūkininkai susiduria ir su gyvūnų gerovės problema, kol kas perteklines kiaules laiko aptvaruose ir daržinėse, tačiau įtampa auga. Paršelių ,,būtinasis žudymas’’ yra draudžiamas, todėl sutilpti tvartuose išties sudėtinga. Infekuotoje teritorijoje, kuri sudaro 220 tūks. ha ribojama medžioklė, uždrausta nuimti derlių ir siekiama neišsklaidyti infekuotų šernų. Vokietija taip pat norėtų ,,kietos“ tvoros nuo Lenkijos.

Pagrindinių kitų ES kiaulienos gamintojų – Ispanijos, Danijos, Olandijos, Prancūzijos, rinkose situacija geresnė nei Vokietijoje, tačiau labai greitai gali situacijai pasikeisti dėl neatmestino Covid 19 pasireiškimo skerdyklose. Ten kol kas skerdyklos dirba maksimaliu pajėgumu, stengiasi kuo daugiau eksportuoti į Kiniją.

Problemos Vokietijoje ir kitose ES šalyse tiesiogiai persiduoda Lietuvos rinkai. Lietuvoje per metus suvalgome apie 140 tūkst. t kiaulienos. Paradoksalu, tačiau nors savos kilmės kiaulienos užsiauginame tik apie 50 %, deja importinė kiauliena yra daug pigesnė ir žlugdo vietinius augintojus. Lietuvos kiaulienos rinka yra užversta importine kiauliena iš Lenkijos, Belgijos, Vokietijos. Eksportuoti daugiau kiaulių ar kiaulienos neįmanoma, kadangi turime Afrikinio kiaulių maro statusą.

Lietuvos kiaulių augintojų situacija yra tragiška. Lietuvoje augintojų gaunama kaina yra pati mažiausia Europos Sąjungoje. Lietuvoje kiaulių supirkimo kainos yra istorinėse žemumose  – už gyvo svorio kg perdirbėjai siūlo vos 80 euro centų ir nematyti, kad tai yra kainos dugnas – kaina toliau ritasi žemyn, tuo tarpu pašarai brangsta. Pašarinių grūdų kaina išaugo 20-25 %, sojos rupinių kaina pašoko 30 %.

Posėdyje pirmą kartą dalyvavo atstovas iš Rumunijos Ioan Ladosi. Rumunai 70 % kiaulienos įsiveža. Rumunija apimta AKM – 560 židinių, iš jų 9 komerciniuose ūkiuose. Šernų populiacijos valdymo šalyje nėra, taip pat nevedama statistika.

Lenkijoje situacija taip pat įtempta, čia kiaulienos kaina yra mažesnė nei 90 euro centų/kg gyvo svorio. Šalyje registruotas 101 AKM atvejis.

Copa – Cogeca pristatė poziciją dėl gyvūnų gerovės standartų

Vyko diskusija ir šalys narės išsakė savo pastebėjimus bei nutarė pateikti Copa-Cogeca narių vieningą nuomonę dėl gyvūnų gerovės.

Vykdomas projektas apie kiaulių gerovės strategiją

Ateinančiais metais gyvūnų gerovė bus tikrinama ES lygiu įgyvendinant strategiją „Nuo lauko iki šakutės“ (F2F). „Gyvūnų gerovė pagerina gyvūnų sveikatą ir maisto kokybę, sumažina medikamentų poreikį ir gali padėti išsaugoti biologinę įvairovę. Komisija vertina galiojančias gyvūnų gerovės nuostatas, įskaitant gyvūnų vežimą ir skerdimą ir peržiūrės Europos Sąjungos teisės aktus. Komisija taip pat apsvarstys gyvūnų gerovės ženklinimo galimybes, leisdama vartotojams pasirinkti, o ūkininkams pasiūlys paskatų gerinti gyvūnų gerovę“. Galime tikėtis, kad tam tikru momentu Europos Komisija gali grįžti prie kai kurių klausimų, kurie buvo diskusijų apie kiaulių gyvūnų gerovę dalis. Štai kodėl turime būti iniciatyvūs ir ieškoti, ką galima tobulinti, kad ilgainiui būtų užtikrintas sektoriaus tvarumas. Kartu reikia pabrėžti, kad gyvūnų gerovė nėra kažkas, kas pateko į mūsų darbotvarkę įvedus ,,nuo lauko iki šakutės’’ strategiją. Ūkininkai daugelį metų gerino savo auginimo standartus. Europos Komisija per strategiją ,,Nuo lauko iki šakutės’’ bando gyvūnų gerovę įtraukti į tvarumo kontekstą. Tačiau tvarumas remiasi trimis ramsčiais: aplinkos, socialinį ir ekonominį. Kiaulienos sektorius yra didžiausia ES gyvulių kategorijoje. Kiauliena apima beveik pusę visos ES mėsos produkcijos ir yra svarbus ekonominiu požiūriu. Kiaulienos sektorius sukuria daug darbo vietų visoje ES. Tuo pačiu kiaulių sektorius yra nepaprastai įvairus ir kiekvienoje šalyje turi skirtingas savybes. Didelę šio sektoriaus teisės aktų dalį nustato ES – jie apima įvairius aspektus, pradedant gyvūnų sveikata ir gerove, baigiant aplinka ir vartotojų sauga. Pagrindiniai klausimai, kurie pastaraisiais metais turėjo įtakos gyvūnų gerovės aspektams kiaulininkystėje ir šiuo metu vis dar yra trys: paršelių kastracija; uodegos kramtymas ir uodegos kirpimas; paršiavimosi ir palaukimo gardai. Sektorius sprendė šiuos klausimus visoje ES, tačiau valstybėse narėse gali būti skirtumų, susijusių su konkrečiomis iškylančiomis problemomis, taip pat skirtingi įmanomi kiekvieno atvejo sprendimai. Taigi svarbu rasti bendrų būdų, kurie galėtų padėti mums visiems pagerinti padėtį, tuo pačiu netaikant nustatytų priemonių, galinčių pakenkti sektoriaus išlikimui

Paršelių kastracija

Ūkininkai kuiliukų kastraciją naudoja kaip būdą pašalinti kuilio kvapą ir užkirsti kelią lytiniam ir agresyviam kiaulių patinų elgesiui. Paršelių kastracijai yra techninių alternatyvų. Tačiau ne visi jie tinka vidaus ar išorės rinkos paklausai. O ūkininkai turi gaminti tai, ko reikalauja rinka. Siekiant palengvinti paršelių skausmą, sektorius galėtų sutikti su privalomu anestetikų ar analgetikų vartojimu chirurginiu būdu kastruojant paršelį. Europos šalių kiaulių augintojai sutaria dėl gyvūnų gerovės principo, kad reikia išvengti bet kokio skausmo, ar kančios gyvūnams atliekant valdymo ar chirurgines procedūras, kaip yra šiuo atveju. Chirurginę kastraciją anestezijoje kiaulių augintojai galėtų ir turėtų atlikti patys, po atitinkamų mokymų. Tam reikia atitinkamai parengti teisinę bazę ir pvz. leisti sandėliuoti vaistus ūkyje ir/arba sudaryti galimybę juos naudoti. Galima būtų numatyti lengvatų labai smulkiems kiaulių augintojams. Nepaisant to, Komisija turėtų išaiškinti naudojamų anestetikų ir analgetikų produktus. Turėtų būti prieinamas ES suderintas turimų produktų ir protokolų sąrašas, kad augintojai galėtų juos taikyti kastruodami paršelius, nesudarydami kardinalių skirtumų tarp 27 ES valstybių narių produkcijos. Paršeliai, mėsa ir mėsos produktai neturėtų būti diskriminuojami dėl kastracijai naudojamo anestetiko ar analgetiko. Svarbu, kad kiaulių augintojai turėtų pasirinkimą ir galėtų apsispręsti atsižvelgdami į savo gamybos sistemą ir rinkodaros galimybes.  Imunokastracija yra dar viena galimybė, kuri turėtų būti prieinama, tačiau galutinį sprendimą, kaip tai atlikti, augintojas turi priimti atsižvelgdamas į rinkodaros galimybes ir vartotojo poreikius. Apibendrindama copa cogeca prašo Europos Komisijos patvirtinti tokias priemones, kaip imunokastracija, arba chirurginė kastracija taikant privalomą anesteziją / nuskausminimą, išskyrus labai mažus ūkius.

Uodegos kramtymas ir uodegos trumpinimas

Uodegos įkandimo protrūkis sukelia svarbius paršelių sveikatos ir gerovės klausimus. Uodegos trumpinimas yra naudojamas kaip priemonė išvengti uodegos įkandimo ir kanibalizmo. Kandžiojimo ir kanibalizmo priežastys yra daugialypės, todėl sunku nustatyti, kurie parametrai sukėlė problemą. Apskritai kanibalizmo problema dėl nepašalintų uodegų yra daugiafaktorinė. Todėl sprendimas, kuris būtų sėkmingas vienoje valstybėje narėje, gali nepasikeisti kitoje valstybėje narėje.

Norint suprasti visus uodegos kramtymo veiksnius, reikia atlikti daug daugiau tyrimų ne tik ES, bet ir kiekvienoje valstybėje narėje. Kitoje Europos Sąjungos paramos programoje tam reikia skirti lėšų moksliniams tyrimams ir veiklos grupėms. Bandomieji ūkių projektai būtų efektyviausias būdas rasti praktinių sprendimų ilguoju laikotarpiu. Jiems turėtų vadovauti gamintojai, įtraukiant mokslininkus. Kiaulių augintojai suinteresuoti sustabdyti uodegų trumpinimą, tačiau tai bus įmanoma padaryti tik tuo atveju, jei bus prieinamos ir veiksmingos priemonės uodegos įkandimui išvengti.

Pavyzdžiui, Lietuvoje yra sunku vienu metu pasiekti, kad būtų išvengta uodegų trumpinimo ir tuo pačiu išlaikytos konkurencinės sąlygos su kitų ES šalių kiauliena. Kadangi vienu metu stengiamasi teisiniais būdais užspausti kiaulių augintojus įgyvendinti daug naujų reikalavimų dėl kvapų, aplinkos oro, mėšlo tvarkymo, biodujų gamybos, gyvūnų gerovės ir tuo pačiu metu dar būtina papildomai investuoti į biologinio saugumo priemones afrikinio kiaulių maro, covid 19 iššūkiams atlaikyti, tai tokiomis sąlygomis išlikti rinkoje yra įmanoma tik retam ūkiui. Kadangi daugelis ES šalių nėra net pradėję įgyvendinti visko iš karto, tai susidaro situacijos, kai dėl neįgyvendintų reikalavimų ūkiai masiškai stumiami už legalumo ir visuomenės toleravimo ribų. Manome, kad tokia elgsena grasina ne tik ūkiams, tačiau ir tai pačiai visuomenei – apsirūpinimo savos gamybos maistu ir  darbo vietų kūrimu būtinybė nėra išnykusi.

Paršiavimosi ir palaukimo gardai

2008 m. Tarybos direktyva 2008/120/EB, nustatė rekomendaciją pakeisti esamas paršiavimosi ir palaukimo gardų sistemas, o tai reiškia skirtingo lygio investicijas. Tokiu atveju bet koks fiksuotų paršavedžių apsiparšiavimo gardų pakeitimas į laisvo paršiavimosi gardus padidintų tvarte ir fermoje paršavedžių gardams reikalingą plotą. Mažesnis tankumas reikštų mažesnę gyvulių produkciją. Be to, turint paršavedžių laisvą judėjimą per paršiavimą, būtų sunkiau išvengti, kad paršavedė netyčia sutryps savo paršelius. Norint pereiti prie laisvo paršiavimosi gardų sistemos, sektoriui reikės kruopščiai suplanuoti visus elementus, pvz., statybos leidimus ir kt., kam reikia daug laiko. Galima atskirti šių taisyklių taikymą jau egzistuojančiuose pastatuose, nes investicijoms, padarytoms po statybų, reikia amortizuoti daug metų; ir naujai pastatytuose pastatuose, kuriuose taisyklės, nustatančios pareigą naudoti šią laisvo paršiavimosi / nėštumo sistemą, galėtų būti įgyvendinamos nuo pat pradžių. Todėl naujai statomų ūkių taisyklės galėtų būti įgyvendintos per trumpesnį laiką (mažiausiai po 5 metų nuo dabar), o pastatų, kuriuose jau buvo investuota, atnaujinimas, norint prisitaikyti prie naujų taisyklių, turėtų užtrukti ilgiau (bent jau po 20 metų nuo dabar)). Reikalingos investicijos ūkio plėtrai dėl papildomų patalpų, ir kitos galimos susijusios išlaidos, dėl kurių padidėja pradinė kaina. Siekdama padėti ūkininkams prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir įvykdyti perėjimą, Europos Komisija turėtų sukurti naują finansavimo schemą. Paršiavimosi ar palaukimo gardų pašalinimas gali pakenkti kai kuriems gyvūnų gerovės aspektams. Norint išlaikyti gyvūnų gerovę ir skaičių, ūkininkams reikėtų atstatyti tvartus, kad padidėtų gimdymo skyrių plotas. Dėl šios priežasties reikia kiek įmanoma palengvinti teisinį statybų leidimą. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad gyvūnų gerovės gerinimas nebūtinai yra naudingas aplinkai. Tai neturėtų kenkti ūkininkams, o Europos Komisijos tarnybos turėtų gerai pagalvoti, kaip subalansuoti visus šiuos parametrus. Apibendrinant reikia pasakyti, kad biurokratinė našta turėtų būti sumažinta iki minimumo, o prieiga prie leidimų būtų greita ir lengva.

X