Gyvulininkystė

A.Baravykas: tikimės, kad bus atsižvelgta į mūsų siūlymus dėl komunalinių atliekų tvarkymo tvarkos

Komunalinių atliekų surinkimo sistema

Šiuo metu daugelyje savivaldybių komunalinių atliekų surinkimo sistema veikia taip, kad gyvulininkystės ūkiai yra apkraunami neproporcingai didelėmis rinkliavomis už sukaupiamas ir šalinamas komunalines atliekas ir esama sistema neskatina žemės ūkio veiklos subjektų rūšiuoti atliekas, ir taip taupyti nuosavas lėšas bei tuo pačiu kurti švaresnę aplinką. Dažnu atveju pastovioji įmokos dedamoji nustatoma pagal objektų plotą, o ne pagal darbuotojų skaičių ar komunalinių atliekų kiekį. Taip gyvulininkystės ūkiai, sandėliai, garažai, dirbtuvės, angarai ir panašūs objektai yra apmokestinami santykinai ženkliai didesnėmis sumomis, nei kad panašų ar net didesnį komunalinių atliekų kiekį sukaupiantys mažesnio ploto objektai. Juk ne ūkio plotas apsprendžia atliekų kiekius.

„Siekiant, kad į bendrą komunalinių atliekų konteinerį patektų kuo mažiau nerūšiuotų atliekų, visos susidarančios atliekos turėtų būti maksimaliai rūšiuojamos kiekviename objekte. Šiandien kontroliuojančios institucijos esamose skaitmeninėse sistemose (GPAIS) lengvai gali patikrinti, kiek ir kokių atliekų įmonės pridavė, kontroliuoti procesą, daryti analizes ir skatinti rūšiavimą, taikant mažesnius mokesčius už tinkamai išrūšiuotas atliekas. Tokiu būdu veiklos vykdytojai, kurie siekia aukštų aplinkosauginių standartų ir stengiasi kuo daugiau išrūšiuoti turimas atliekas ir kurių veikloje susikaupiančių komunalinių atliekų kiekis yra menkas, būtų skatinami elgtis atsakingai ir dar labiau mažinti komunalinių atliekų kiekį. Tačiau dabar yra priešingai – tokie veiklos vykdytojai už pastangas sumažinti komunalinių atliekų kiekį turi mokėti dideles rinkliavas už turimą santykinai didelį ūkių/fermų, ar kitų gamybinių priklausinių plotą. Ūkiuose yra skirtingi atliekų rūšiavimo taškai, kuriuose pagal veiklos pobūdį skirtingai rūšiuojamos atliekos, o proceso gale išrūšiuotos atliekos priduodamos atliekų tvarkytojui. Tačiau praktikoje ūkiams rinkliavas tenka  mokėti ir už tuščius konteinerius. Dažnu atveju komunalinių atliekų rinkliava taikoma net tuomet, kai veikla nėra vykdoma ir komunalinės atliekos nesusidaro, kadangi nekilnojamojo turto savininkai gali būti atleidžiami tik nuo kintamosios įmokos dedamosios, o pastovioji dalis yra apskaičiuojama nuo objektų ploto, o ne pvz. tikslesniu atveju – nuo darbuotojų skaičiaus, ar visiškai tiksliu atveju – nuo susikaupusių komunalinių atliekų kiekio. Dėl daugybės praktinių pavyzdžių yra akivaizdu, kad šiuo metu esanti sistema žemės ūkio veiklos objektų atžvilgiu nėra nei teisinga, nei skatinanti rūšiuoti atliekas. Komunalinių atliekų tvarkymas yra priskirtas savivaldybėms, o šios, vadovaudamosi esamu teisiniu reguliavimu, naudoja tik vieną nurodytą pastoviąją įmokos dedamąją kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektams. Dažnu atveju, dėl savo specifikos gyvulininkystės objektai rajonų savivaldybėse yra mažai pageidaujami, retai kur palaikomi, tad gyvulininkystės  sektoriaus atstovams surasti teisybę rajonų savivaldybių tarybose nėra lengva“, – pažymi ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas.

Norminiai aktai reguliuojantys komunalinių atliekų tvarkymą

Komunalinių atliekų tvarkymą reguliuoja net keli norminiai dokumentai – LR Atliekų tvarkymo įstatymas, 2013 m. liepos 24 d. LRV nutarimas Nr. 711 ,,Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“, LR Aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. Nr. D1-150 ,,Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“ bei savivaldybių patvirtintos rinkliavų ar įmokų už komunalines atliekų surinkimą ir tvarkymą metodikos.

ŽŪR pateiktos pastabos ir siūlymai

ŽŪR dėl minimos tvarkos taisyklių kreipėsi į Vyriausybę, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas dar 2017 m. kovo mėn. Jau tada buvo siūlyta tobulinti/koreguoti taisykles, jose numatant mechanizmą arba įtvirtinant išimtines sąlygas atitinkamiems ūkio subjektams, kurios prisidėtų prie racionalaus ir objektyviai pagrįsto vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydžio nustatymo. Siekdami teisingų rinkliavų ir palaikydami intensyvesnį atliekų rūšiavimą, ŽŪR prašė kompleksiškai peržiūrėti esamą teisinį reguliavimą ir taikyti apmokestinimą, nukreiptą į tiesiogiai priduodamus nerūšiuotų atliekų kiekius, atitinkantį principui „teršėjas moka“, o ne pagal principą „žemės ūkio veiklos subjektai moka už visus“.

ŽŪM reakcija

Svarbu, kad ŽŪM suprato esamos problemos aktualumą ir pritaria nuomonei, jog tikslinga peržiūrėti teisinį reglamentavimą, sudarant sąlygas rinkliavos už mišrias komunalines atliekas diferencijavimui, atsižvelgus į faktiškai atiduotų mišrių komunalinių atliekų svorį. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo bei Vietinės rinkliavos taisyklių nuostatas rinkliava už mišrias komunalines atliekas yra apskaičiuojama pagal dvinarę įmoką, kurią sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji. Tačiau dalis savivaldybių tiek pastoviąją, tiek kintamąją įmokos dalį visiems nekilnojamojo turto objektams pasirenka tik pagal paprasčiausią būdą – nekilnojamojo turto paskirties ir ploto dedamąją, taip pat savivaldybės tvirtinamose rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikose nekilnojamojo turto objektus skirsto (grupuoja) į kategorijas, neatsižvelgdamos į Sąrašo nuostatas ir neįvertindamos realių susidarančių atliekų kiekių skirtinguose nekilnojamojo turto objektuose. Todėl tam tikros paskirties objektams, kaip žemės ūkio pastatai, kurių bendrasis plotas yra gana didelis – angarai, fermos gyvuliams, sandėliai (pašarų, grūdų) ir pan. – kaina už komunalinių atliekų tvarkymą nepagrįstai iškyla, nors šiuose pastatuose faktiški komunalinių atliekų kiekiai yra maži arba buitinių atliekų nesusikaupia (nesusidaro).

Atsižvelgiant į ŽŪR ir gyvulininkystės sektoriaus asociacijų siūlymus, ŽŪM siūlo įvertinti pastabas dėl teisiniame reglamentavime nustatytų rinkliavų už komunalines atliekas pakeitimo taip, kad šis mokestis būtų nustatomas pagal faktiškai atiduotų mišrių komunalinių atliekų svorį. Taip pat, atsižvelgus į žemės ūkio veiklos subjektų nekilnojamojo turto specifiką ir mokestinės naštos sąžiningą taikymą, siūlo įvertinti galimybę pakeisti Vietinės rinkliavos taisykles pagal teikiamus pasiūlymus.

 

X