Naujienos

A.GAIŽUTIS: „Būk aktyvus ir stiprink savo organizaciją, o ne trukdyk jai dirbti“

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) taryba 2018 m. sausio 30 d. patvirtino Žemės ūkio rūmų renginių ir iniciatyvų planą, skirtą atkurtos Lietuvos valstybės 100 – mečiui paminėti. Viena iš iniciatyvų – pasidalinti Žemės ūkio rūmų organizacijų lyderių mintimis apie nuveiktus darbus, pasiektus rezultatus ir ateities vizijas. Tęsiame pokalbių ciklą. Šį kartą kalbiname  Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininką Algį GAIŽUTĮ.

 Ar Lietuva pakankamai miškinga? Štai Jeilio universiteto (JAV)  Klimato ir Energijos Instituto vadovaujama mokslininkų komanda apskaičiavo, kad kiekvienam planetos gyventojui tenka po 420 medžių. Kiek medžių tenka vienam Lietuvos gyventojui?

Lietuva – miškinga valstybė. Miškingumas po antrojo pasaulinio karo Lietuvoje siekė 16,5 proc., o šiuo metu jau apie 33 proc. šalies teritorijos užima miškai. Lietuvoje miškų plotai užima apie 2,3 mln. ha, taigi manyčiau, kad vienam gyventojui medžių tenka gerokai daugiau nei vidutiniškai planetoje.

Klimato atšilimo poveikis. Ar medžiai „keliauja“, t.y. ar kai kurios medžių rūšys dėl klimato atšilimo traukiasi ar pasitrauks iš Lietuvos, o kitos rūšys gal Lietuvoje augs sėkmingiau?

Toks procesas jau vyksta. Pavyzdžiui, dėl ilgėjančio šiltojo metų laikotarpio išsivysto ne viena ar dvi, o trys ir net keturios vabzdžių kenkėjų generacijos. Birželio pradžioje lankiausi Austrijoje ir jų specialistai pasakojo, kad spygliuočių medynuose kinivarpos pradeda vystytis jau nuo balandžio mėnesio, taigi per metus išsivysto net iki penkių generacijų. Tokia pati tendencija yra ir Lietuvoje. Taigi Lietuvoje pirmiausia mažės eglynų plotai ir bus daugiau lapuočių. Mūsų labiausiai mėgstamiems ąžuolams ir kitiems lapuočiams kyla grėsmė dėl kasmet gausėjančių stirnų, briedžių bei elnių populiacijos – jie apgraužia jaunuolynus ir miškams kenkia labiau nei šiltėjantis klimatas.

LMSA įkurta 1993 – aisiais, kai steigėsi daugelis naujų visuomeninių organizacijų. Koks organizacijos tikslas, uždaviniai?

Buvau tarp asociacijos kūrimo iniciatorių. Pradėjome burtis jau 1992 – aisiais ir netrukus pastebėjome, kad valdžios institucijos mūsų negirdi, o juk buvo labai svarbus laikas – prasidėjo įstatymų kūrimas, žemės nuosavybės atgavimo reikalai. Todėl pasinaudojome kitų šalių, pirmiausia Danijos, patirtimi ir įkūrėme LMSA bei iš karto įstojome į Žemės ūkio rūmus. Ir padėtis labai greitai pasikeitė. LMSA pradėjau vadovauti nuo 2004 – ųjų.

Tarptautinė LMSA veikla. Kurių organizacijų veikloje dalyvaujate, kuo toks bendradarbiavimas jums svarbus, naudingas?

Esame ELO (Europos žemės savininkų asociacijos), IFFA (Tarptautinio privačių miškų aljanso), Europos privačių miškų savininkų konfederacijos nariai, dalyvaujame ir COPA/COGECA miškų grupės posėdžiuose. Dalyvauti reikia, jeigu norime ginti savo interesus ir žinoti tendencijas. Juk svarbu žinoti, kokia miškininkystės politika Europoje vyraus po 5-10 metų. Prieš dvi dienas Helsinkyje ELO renginyje daugelio valstybių atstovai kaip tik ir diskutavome apie ES žemės ūkio politikos ateitį. Dalyvaudamas tokio pobūdžio renginiuose susidarai tikrą vaizdą, o ne vadovaujiesi fragmentais. Taip gali veiksmingiau daryti įtaką ir efektyviau planuoti apie pasikeitimus tiek ES, tiek valstybėje.

LMSA dalyvavimas ŽŪR. Esate ŽŪR tarybos narys. Kuo dalyvavimas ŽŪR yra svarbus asociacijos nariams?

Dalyvauti būtų svarbu vien dėl to, kad ŽŪR mums pagelbėjo steigiant asociaciją. Kita vertus, ŽŪR yra pagrindinė žemdirbių organizacija, kuri savo veiklos gaires yra įtvirtinusi net įstatymu. Taigi akivaizdus pastovumas, patikimumas. Tai tarsi kaimo žmonių parlamentas. Ar ŽŪR daro tokią įtaką, kokią galėtų daryti priklauso tik nuo to, kaip efektyviai ir sėkmingai kiekvienas šios organizacijos narys dalyvauja ŽŪR veikloje. Stebiuosi, kai vienas ar kitas ŽŪR narys nori atrodyti geriau nei atrodo ŽŪR ir dar kritikuoja. Būk aktyvus savo organizacijos narys ir stiprink savo organizaciją, o ne trukdyk jai dirbti.

Kaip yra kitose šalyse?

Deja, Lietuvoje dar reikėtų taisyti įstatymus, pagal kuriuos registruojamos žemdirbių organizacijos. Pavyzdžiui, Austrijoje net įstatymais įtvirtinta, kad visos žemdirbių šakinės organizacijos privalo tapti ŽŪR nariais. Tada ir šalies Vyriausybei aišku kas gina konkrečių organizacijų interesus, su kuo reikia bendradarbiauti.

X