Naujienos

A.Stančikas: „ūkininkams reikalingi racionalūs sprendimai dėl klimato kaitos"

Lapkričio 4 d. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas sveikindamas tarptautinės konferencijs „Žemės ūkis ir klimato kaita: pasitinkant naujus iššūkius“ dalyvius pažymėjo klimato kaitos įtaką žemės ūkiui. „Esu ūkininkas, todėl jau šiandien labai svarbu ne tik diskutuoti, šviesti ūkininkus dėl prevencijos priemonių klimato kaitai, bet ir priimti racionalius sprendimus”.

Europos Komisijos Klimato generalinio direktorato Žemės naudojimo ir inovacijų finansavimo skyriaus atstovas Simon Kay pristatė ES iniciatyvas klimato kaitos srityje.

Lietuvos poziciją dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją pristatė Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė.  

Aplinkos vadybos ir audito instituto prof. Rimantas Budrys pristatė mokslo inovacijų indėlį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Apie miškų sektoriaus galimybes prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Kalbėjo Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto poziciją dėl valstybėms narėms nustatomų įpareigojimų ir LULUCF pristatė  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius.

Klimato kaitos švelninimo ir žemės ūkio sektoriaus interesų derinimas – Lenkijos atvejis, pranešimą perskaitė Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos ES ekonomikos departamento atstovė Lidia Wojtal.

„Klimato kaitos švelninimo ir žemės ūkio sektoriaus interesų derinimas – Latvijos atvejis” pranešimą pristatė Andis Lazdinš.

Estijos žemės ūkio ministerijos atstovas Martti Mandel pristatė bendrus Estijos žemės ūkio sektoriaus klimato kaitos principus.

Konferencijoje vyko aktyvios diskusijos apie ES iniciatyvas klimato kaitos srityje. Buvo aptariamos iniciatyvos ir kitų klimato kaitos švelninimo politikos aspektų galimos pasekmės Baltijos regiono žemės ūkiui. Konferencijos diskusijoje aktyviai dalyvavo ne tik šalies, bet ir svečių – žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai iš Latvijos, Estijos bei Lenkijos.

Kaip tik lapkričio 4 d. įsigaliojo Paryžiaus klimato kaitos susitarimas, kurio tikslas – išvengti blogiausio scenarijaus, kurį gali atnešti visuotinis klimato atšilimas. Paryžiaus klimato kaitos susitarimas įpareigojantis visas pasaulio valstybes, nepriklausomai nuo jų ekonominės padėties, dėti pastangas siekiant suvaldyti visuotinį atšilimą. Tai daryti jos įsipareigoja mažindamos mūsų planetą šildančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios išsiskiria deginant anglis, naftą ir gamtines dujas, išmetimą. Pagrindinis susitarimo tikslas – suvaldyti temperatūrą, kad ši nepakiltų aukščiau nei 2 laipsniais Celsijaus palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir siekti, kad didėjimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus.

Kokios yra išmetamo dujų kiekio didėjimo priežastys?

  • Deginant anglis, naftą ir dujas susidaro anglies dioksidas ir diazoto oksidas.
  • Iškertami miškai (miškų naikinimas). Medžiai padeda reguliuoti klimatą, nes jie iš atmosferos sugeria CO2. Todėl, juos iškirtus, teigiamas poveikis prarandamas, o medžiuose susikaupęs anglies dioksidas vėl išskiriamas į atmosferą ir sustiprina šiltnamio efektą.
  • Gyvulininkystės plėtra. Karvės ir avys, virškindamos pašarą, išskiria didelį kiekį metano.
  • Iš trąšų, kuriose yra azoto, į atmosferą išsiskiria diazoto oksidas.
  • Fluorintos dujos itin skatina visuotinį atšilimą, jų poveikis yra iki 23 000 kartų didesnis nei CO2. Laimei, jų išskiriama mažiau, o dėl ES priimtų reglamentų pramonėje jų palaipsniui atsisakoma.

Kaip žemės ūkis gali padėti kovoti su klimato kaita?

ES žemės ūkio sektorius pilnai suvokia klimato kaitos iššūkius ir siekia juos įveikti. Žemės ūkis gali prisidėti prie klimato kaitos sukeltų problemų sprendimo 3 pagrindiniais būdais: mažinti savo išmetamų dujų kiekį, stiprinti dirvožemio anglies kaupimo funkciją ir gaminti atsinaujinančią energiją ir bioproduktus.

Gyvulių organinių atliekų pavertimas biodujomis

Anaerobinio virškinimo sistemų diegimas yra ypač efektyvus būdas mažinti išmetamų dujų kiekius tuose regionuose, kurie pasižymi dideliu gyvulių tankiu ir dideliais srutų bei mėšlo kiekiais.

Anaerobinis virškinimas – tai natūralus organinių medžiagų biologinio irimo procesas be oro.

Anaerobinio virškinimo sistema – žmogaus sukurta sistema, kurioje šis procesas panaudojamas įvairių organinių atliekų perdirbimui į biodujas, kurios vėliau gali būti paverčiamos šiluma ir elektra. Šis procesas leidžia sumažinti išmetamų dujų kiekį ir tuo pačiu gaminti taip vertinamą atsinaujinančią energiją.

Dirvožemio anglies kaupimo funkcijos žemės ūkyje stiprinimas

Didelius CO2 kiekius galima pašalinti iš atmosferos ir kaupti dirvožemyje naudojant tokias ūkininkavimo technologijas, kaip ekologinis ūkininkavimas; nulinio ar sumažinto arimo sistemos, kai visiškai išvengiama dirvožemio ardymo arba jis sumažinamas; baltyminių augalų auginimas; gyvatvorių sodinimas; nuolatinių ganyklų palaikymas ir ariamos žemės pavertimas ganyklomis ar pievomis. Ženklius anglies kiekius taip pat galima sukaupti vykdant apželdinimą mišku, nes medžiai geba sukaupti daug daugiau anglies, nei dauguma kultūrinių augalų.

Aprūpinimas atsinaujinančiais šaltiniais bioenergetikai ir bioproduktams

Bioenergija, gaminama iš žemės ūkyje gaunamos biomasės, gali pakeisti kitus aplinką teršiančius energijos šaltinius, pavyzdžiu iškastinį kurą. Ūkininkai vis daugiau augina žaliavos biokurui, mažoms ar net didelėms elektrinėms arba ūkyje įrengtoms šilumos katilinėms ir elektros generatoriams. Taip pat pastebima nauja tendencija daugiau naudoti atsinaujinančius žemės ūkio resursus pramonėje (biochemija, agromedžiagos, bioplastmasė).

Išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos

Kai kurios dujos Žemės atmosferoje veikia panašiai, kaip stiklinės šiltnamio sienelės, sulaikydamos saulės skleidžiamą šilumą ir neleisdamos jai išsisklaidyti į kosmosą.

Daugelis šių dujų dalis susidaro natūraliu būdu, tačiau dėl žmogaus veiklos didėja kai kurių dujų koncentracija, visų pirma:

  • anglies dioksido (CO2),
  • metano,
  • diazoto oksido,
  • fluorintų dujų.

CO2 – tai šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios paprastai susidaro dėl žmogaus veiklos. Jos sukelia 63 % dėl žmogaus veiklos vykstančio atšilimo. Jų koncentracija atmosferoje šiuo metu yra 40 % didesnė nei tuo metu, kai prasidėjo industrializacija.

Kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama mažiau, bet jos sulaiko šilumą daug efektyviau nei CO2, o kai kuriais atvejais jų poveikis yra tūkstančius kartų didesnis. Dėl metano vyksta 19 % žmogaus sukeliamo visuotinio atšilimo, o dėl diazoto oksido – 6 %.

Konferenciją organizavo LR žemės ūkio rūmai

Konferenciją rėmė LR žemės ūkio ministerija.

[Best_Wordpress_Gallery id=”72″ gal_title=”2016_11_4″]

 

X