Naujienos

A.Svitojus: absoliuti dauguma žemdirbių palaikytų ir ambicingesnį nei dabar siūloma tiesioginių išmokų ribojimą – 60 tūkst. Eur subjektui

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) gruodžio 22 dieną rinkosi į paskutinį šiais metais posėdį. Darbotvarkė įtempta: Vyriausybės siūlomi teisės aktų pakeitimai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų tobulinimo, parlamentinės kontrolės klausimai – dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) planuojamų logistikos centrų. Iškyla ir naujų aštrių klausimų.

Klausimų svarstyme aktyviai dalyvavo bei pastabas išsakė Žemės ūkio rūmų vadovai ir ŽŪR nariai.

Tobulins žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką

Seimui pateikti trys projektai, Susisiekimo ministerijos parengti atsiradus poreikiui tobulinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką. Iš viso pakete planuojami 7 teisės aktų projektai.

Ketinama labiau atsižvelgti į asmenų, kurių turtas paimamas strateginiams projektams, interesus. Norima įtvirtinti, kad nekilnojamasis turtas būtų vertinamas individualiai ir bent dviem metodais, žmogui būtų suteikta galimybė pasirinkti didesnę vertę. Taip pat siūloma, kad esant žemės savininko pageidavimui galima būtų paimti daugiau žemės negu reikia projektui. Jei paimant dalį žemės projektui netenka vertės ir kita jos dalis, galėtų būti paimtas visas sklypas. Tokia galimybe pasinaudotų apie 10 gyventojų. Dar labai aktualu, kad po žemės paėmimo asmenys jau nebūtų apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu. Iki šiol už visuomenės poreikiams paimtus sklypus, jeigu jie nebuvo išlaikyti 10 metų, žemės savininkai tokį mokestį privalo susimokėti.

„Via Baltica“ projekte dar liko 116 km kelio atkarpa, o „Rail Baltica“ projekte iki Latvijos sienos žemės paėmimo procedūros jau užbaigtos, vyksta projektavimas, artimiausiu metu bus pradėti darbai. Patvirtinta europinės vėžės alternatyva ruože Vilnius-Kaunas, rengiami specialieji planai atkarpai nuo Lenkijos iki Jiesios, taip pat reikalingai infrastruktūrai.

Susisiekimo ministerija pateikė skaičius, kokią dalį nekilnojamojo turto valdytojų apėmė šie valstybės strateginiai projektai. Žemės paėmimo aktų skaičius didžiausias „Rail Baltica“ projekte – 3,2 tūkst., teisme nagrinėtų bylų dalis siekia 1,5 proc. Tiesiant „Via Baltica“ magistralę bylų gerokai daugiau – 3 proc. iš bendro žemės paėmimo aktų skaičiaus (713). Tai lėmė, kad čia yra gerokai daugiau statinių (iš viso 19), tarp jų ir degalinė, gyvenamieji pastatai.

KRK yra papildomas Seimo komitetas svarstant šiuos teisės aktų pakeitimus. Projektų priėmimas numatomas Seimo pavasario sesijoje, o įsigaliojimas nuo liepos mėnesio. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei tai, kad žemės paėmimo klausimais reikėtų surengti atskirą diskusiją, KRK nutarė daryti svarstymo pertrauką.

Strateginis planas jau finišo tiesiojoje

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano rengimo darbai jau finišo tiesiojoje, tačiau įtampa neslūgsta, atliekami paskutiniai pakeitimai bei derinimai.

ŽŪM akimis, dokumento rengimą apsunkino vėluojanti ES teisėkūra, užsitęsęs derinimas su suinteresuotomis šalimis, netobula Europos Komisijos (EK) strateginių planų rengimo nuotolinė sistema. Dabar dokumentas apima jau apie 750 puslapių.

Naujas kompromisas rastas dėl miškingumo didinimo finansavimo. KRK kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų įvertinta galimybė pakeisti Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalis, numatyta ŠESD absorbcinių pajėgumų didinimui, 16 mln. Eur pagal šią priemonę būtų skirta miškų įveisimui.

ŽŪM planuoja gruodžio 30 d. surengti viešą Strateginio plano pristatymą, gautų pastabų aptarimą.

Kaip jau skelbta, šalys narys pagal reglamentą Strateginius planus EK privalo pateikti iki sausio pirmosios. Vėliau II-III ketvirtį planuojamos derybos su EK, plano tvirtinimas – 2022 metų IV ketvirtį. Tuomet ministerija pradės rengti paramos priemonių įgyvendinimo taisykles, šis darbas užtruks iki 2023 m. I-II ketvirčio.

Kaip visuomet dėl Strateginio plano požiūriai nesutampa. Dėl vienų ar kitų nuostatų skiriasi KRK narių, juolab skirtingų žemdirbių grupių nuomonės.

ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus mano, kad rezultatas yra neblogas, nors planas galėjo tapti dar ambicingesnis: „Strateginio plano projektas gimė gan neblogas. Be abejo, turėjo būti daugiau padiskutuota smulkių detalių. Pozityviai nuteikia palaikymas smulkaus ir vidutinio ūkio (jis dar per mažas), jaunųjų ūkininkų, tvarios ekologinės gamybos“. Pirmųjų 50 ha rėmimas, iš schemos eliminuojant didesnius nei 500 ha ūkius, taip pat tiesioginių išmokų „lubos“ sulaukia ypač didelio pasipriešinimo. ŽŪR pirmininkas pavyzdžiu nurodė Latviją, kuri ryžtasi dar intensyvesniam pirmųjų hektarų rėmimui (100 ha). Dr. A. Svitojus patikino, kad absoliuti dauguma žemdirbių palaikytų ir ambicingesnį nei dabar siūloma tiesioginių išmokų ribojimą – 60 tūkst. Eur subjektui, neišskaitant atlyginimo.

KRK posėdyje nuskambėjo ne vienas siūlymas atidėti Strateginio plano atidavimą EK, pratęsti diskusijas ir projekto tobulinimą. ŽŪR pirmininkas išsakė nuomonę, kad to nereikėtų daryti tiek dėl finansinių motyvų (gali atsirasti sankcijos, tegul ir netiesioginės, vėluoti paramos lėšos), be to, tai ir Lietuvos prestižo dalykas netapti paskutiniais. O derinimui ir diskusijoms ateinančiais 2022-aisiais turėsime dar visą pusmetį.

Apie logistikos centrus: kokia jų idėja

Logistikos centrai – vienas iš trumpųjų maisto tiekimo grandinių elementų – yra numatyti Vyriausybės programoje. Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, koncepcijos vertybė ne pats logistikos pastatas, o kooperacija, atvirumas, savivaldos dalyvavimas, kad ūkininkai kooperuodamiesi galėtų suformuoti krepšelius ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, būtų sukurta alternatyva tarpininkams mažmenininkams. Jau pradėti bandomieji projektai Klaipėdos ir Kauno rajonuose.

Per pirmąjį šiais metais paraiškų teikimo etapą gauta 11 paraiškų (1,5 mln. Eur paramos sumai), bet ne logistikos centrų kūrimui, o trumpųjų tiekimo grandinių kooperacijai. Ką tik baigėsi antrasis paraiškų priėmimo etapas, rezultatai netrukus bus matomi.

ŽŪM tikisi, kad tai yra veikla, kuri prisidės prie žaliųjų pirkimų plėtros. 2022 m. tokių pirkimų turi būti ne mažiau kaip 50 proc., o nuo 2023 – 100 proc.

Aiškėja, kad modelis turėtų būti tobulinamas. Į jį nori įsilieti savivaldybės. Kyla praktinių klausimų – nuo to, ar ne per didelė rizika statyti logistikos centrus, kai ilgalaikė perspektyva nėra aiški, iki tokio centro valdymo detalių.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) valdybos narys bei kooperatyvo vadovas Nikolajus Dubnikovas pateikė vertingų patarimų remdamasis „ekologų“ mini logistikos centro, kuris aptarnauja 21 vaikų darželį, patirtimi. LEŪA atstovo pastebėjimu, būtina matyti ne vien tik rinkodarinį elementą, bet visą visumą , bendrą rinkos situaciją kartu su kooperacija. Pabrėžė: kad galėtume konkuruoti su pigia lenkiška produkcija, mūsų produkcija turi turėti ypatingus požymius: ekologinė ar nacionalinės kokybės. Užuot statę naujus sandėlius, turėtume galvoti apie virtualius logistikos centrus. „Ne sandėlių problema, o valdymo“, – sakė N.Dubnikovas.

Tam, kad veikla yra sudėtinga, tačiau reikalinga, pritarė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė. Iš jos atstovaujamos asociacijos logistikos centrais rimtai domisi du nariai. Tačiau kaip atkreipė dėmesį Z.Cironkienė, klausimą svarbu labai gerai aptarti, pasverti naudas bei pavojus.

ŽŪM neatmeta, kad galimi įvairūs variantai – vertas dėmesio virtualus duomenų valdymas, ir pastatų nuoma ir kt.

 

Atsiranda naujų problemų

Metams baigiantis iškilo dar viena problema. Kai kuriems ekologiniams pieno ūkiams dėl gyvūnų gerovės pažeidimų iškilo sankcijų grėsmė. Mat ūkiuose, laikančiuose 50 karvių ir daugiau, jau nuo 2018 metų buvo privalu atsisakyti saitinio gyvulių laikymo būdo, tam esą buvo numatytas net dešimties metų pereinamasis laikotarpis.

Esminį reikalavimą kažkas ir kažkodėl pražiūrėjo, o dabar yla išlindo iš maišo. Gyvūnų gerovės reikalavimas, ŽŪM ir „Ekoagros“ vertinimu, aktualus apie 70 pieno ūkių. Seimo nariai buvo patikinti, kad išeities ieškoma. Greičiausias kelias – sumažinti bandą. Sudėtingiau ūkiams, kurie pagal paramos taisykles turi įsipareigojimų nemažinti pieno gamybos. Tikimasi, jog jų atveju išeitis taip pat bus rasta.

X