ŽUR Naujienos

A. Svitojus: apie atstovavimą ir kaimo ateitį

1.79KPeržiūrų

Pasibaigus rinkimų į Seimą karštligei ir europarlamentarams nubalsavus už žemės ūkio politiką, mintimis apie patirtis ir ateities įžvalgas dalinasi Lietuvos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Apie politiką ir atstovavimą

Paaiškėjus 13-ojo Lietuvos Seimo sudėčiai, dabar viešoje erdvėje svarstoma kam atiteks vienos, ar kitos ministerijos ministro postas. Žemdirbių ir kaimo gyventojų bendruomenė taip pat svarsto, kas būtų geriausias žemės ūkio ministras, gebantis matyti viso kaimo ir žemdirbių problemas, imtųsi jų sprendimo ne savo suvokimo ar interesų pagrindu, o diskutuojant su žemdirbių savivalda. Svarbu matyti visą žemės ūkio sektorių ir kaimą – smulkius ir vidutinius bei industrinius ūkius, kaimo verslininkus, jaunimą, kaimo bendruomenes.

Manau, kad kiekvienas šalies gyventojas turi būti pilietiškas ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime: politiniame, nevyriausybinių, labdaros ir kt. organizacijų veikloje bei žmogiškaisiais ištekliais prisidėti prie  gerovės valstybės kūrimo. Vadovaujuosi daugiau kaip prieš 100 metų pasakytu A. Einšteino posakiu „Jei nori gyventi laimingą gyvenimą – susiek jį su tikslu, o ne su kitais žmonėmis ar daiktais“.

LR ŽŪR yra nepolitinė organizacija ir sprendimai čia priimami organizacijų (LR ŽŪR narių) balsų dauguma, vadovaujantis Asociacijų, Žemės ūkio rūmų įstatymais ir statutu. Šiandien galiu pasidžiaugti konstruktyviu darbu LR ŽŪR taryboje, aktyviu narių dalyvavimu ir atstovavimu ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu, siekiant šalies žemdirbių ir kaimo gyventojų gerovės bei lygiateisiškumo visoje ES bendrijoje. Tik gaila, kad Lietuvoje žemas valdžios ir savivaldos institucijų bendradarbiavimo indeksas, todėl svarbu, kad kiekvienas pilietis domėtųsi savo sektoriaus, bendruomenės ir šalies reikalais, nes būtent nuo kiekvieno Lietuvos gyventojo iniciatyvumo ir dalyvavimo priklauso įsitraukimo į valstybės valdymą priemonės.

LR ŽŪR yra atvira ir skaidri organizacija, savo veiklą viešinanti savo portale www.zur.lt , kur skelbiama informacija apie renginius, posėdžius, priimtus sprendimus, teikiamus siūlymus šalies ir užsienio institucijoms, bendradarbiavimą su šalies ir užsienio nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), mokslo ir mokymo organizacijomis, vykdomus projektus ir iniciatyvas.  LR ŽŪR siekia, kad žemdirbių savivaldos institucijos įtraukimas į bendradarbiavimą viešųjų sprendimų priėmimo procese būti ne proginis, o nuolatinis, paremtas tvaria valdžios institucijų organizacine kultūra ir nusistovėjusiais vadybiniais mechanizmais. Deja šiandien pastebime, kad tvarumo tarp valdžios ir savivaldos institucijų labai stokojama, nes su kiekviena ateinančia politine srove ir naujais į valdžią išrinktais atstovais, tenka kurti bendradarbiavimo santykius vis iš naujo. Dar blogiau, kai valdžios atstovų požiūrį į NVO formuoja tam tikros suinteresuotų asmenų grupės, ar atskiri „įtakingi“ asmenys, arba  naudojamasi politikų įtakomis. Įsišakniję stereotipai, išankstinės nuostatos ir ankstesnė bloga patirtis trukdo bendradarbiavimo proceso dalyviams pasitikėti vieniems kitais. Tuo tarpu sėkmingas bendradarbiavimas turi būti pagrįstas pasitikėjimo santykiais, kurių galima pasiekti išankstinių nuomonių atsisakymu, diegiamu per organizacinę kultūrą – būtina valstybės institucijose ir NVO viduje sąmoningai formuoti požiūrį į kitą pusę kaip pasitikėjimo vertą partnerį.

Vienas iš būdų, įtakojančių LR ŽŪR narių ir kaimo visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmime bei atsakomybių prisiėmime – grįžtamasis ryšys. Svarbu, kad LR ŽŪR nariai gali teikti pastabas, siūlymus, reikšti nuomonę, dalyvauti apklausose, priimti sprendimus balsų dauguma. Apie LR ŽŪR narių priimtus sprendimus bei valdžios institucijų reakciją informuojame visuomenę pasitelkiant interneto svetaines, socialinius tinklus, susistemintą informaciją skelbiame metinėse veiklos ataskaitose.

Galima pasidžiaugti, kad nemažą įtaką NVO sektoriaus plėtrai turi integracijos į Europos Sąjungą procesai, taip pat Jungtinių Tautų veikla.

Apie ateities žemės ūkį ir aplinkosaugą

Dar artėjant balsavimui Europos Parlamente dėl Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2021 – 2027 m. programinio laikotarpio, spalio 20 d. aktyviausiai dirbančios Europos ūkininkų ir kooperatyvų organizacijose (copa – cogeca) Lietuvos ir Latvijos žemdirbių savivaldos organizacijos – Lietuvos žemės ūkio rūmai ir  Lietuvos kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ drauge su Latvijos žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo taryba ir Latvijos Latgalos regiono ūkininkų asociacija, kreipėmės į Europos Parlamento narius ir priminėme, jog Baltijos šalių ūkininkai, kaip ir kitų ES  šalių ūkininkai susiduria su naujais iššūkiais žemės ūkio sektoriuje – turi prisitaikyti prie greitai besikeičiančios maisto paklausos, kainų svyravimo, aplinkosauginių ir kt. direktyvų įgyvendinimo, todėl BŽŪP tiesioginės išmokos ūkininkams yra tam tikras saugumo garantas, ypač aktualus krizės laikotarpiu. Ir nors Baltijos šalys jau 16 metų yra pilnateisės ES narės, tačiau šių šalių ūkininkai, lyginant su kitomis ES narėmis vis dar gauna mažiausias tiesiogines išmokas. Šiandien Baltijos šalių tiesioginės išmokos sudaro tik 60–75 proc. Europos Sąjungos vidurkio, tuo tarpu gamybos išlaidos yra daug didesnės nei ES vidurkis ir atitinkamai sudaro 129 proc. Estijoje, 112 proc. Lietuvoje ir 113 proc. Latvijoje. Taigi, Baltijos šalių ūkininkų pajamos daug labiau priklauso nuo rinkos situacijos nei kitose šalyse.

Tai reiškia, kad kiekvienas veiksmas, kurio imasi ES, yra grindžiamas Sutartimis, kurias savanoriškai ir demokratiškai patvirtino visos ES valstybės narės, tačiau apie jų laikymąsi ir vienodų sąlygų sudarymo būtinybę visoms šalims – narėms vis dar turime ne tik priminti, bet ir reikalauti, kad jų būtų laikomasi.

Spalio 23 d. Europos Parlamentas balsavo už tai, kad ES žemės ūkio politika nuo 2023 m. būtų lankstesnė, tvaresnė ir atsparesnė krizėms.

Europarlamentarai sustiprino privalomą klimatui ir aplinkai naudingas paramos sąlygas. Jie siekia, kad ne mažiau kaip 35 proc. šaliai numatyto kaimo plėtros biudžeto būtų skirta visoms su aplinkosauga ir klimatu susijusioms priemonėms ir ne mažiau kaip 30 proc. tiesioginių išmokų būtų skirta neprivalomoms ekologinėms schemoms, kurios leistų ūkininkams padidinti pajamas.

EP nariai reikalauja ne mažiau kaip 30 proc. kiekvienos ES šalies ūkininkams numatytų tiesioginių išmokų skirti kovai su klimato kaita, gamtinių išteklių tvarumo valdymui ir biologinės įvairovės saugojimui.

EP balsavo už tai, kad metinės tiesioginės išmokos, viršijančios 60 tūkst. eurų, būtų laipsniškai mažinamos, taip pat būtų nustatytas 100 tūkst. eurų metinis tiesioginių išmokų limitas.

ES valstybės jauniesiems ūkininkams remti turėtų skirti ne mažiau kaip 4 proc. tiesioginių išmokų biudžeto. Papildomą paramą galima būtų teikti iš kaimo plėtrai skiriamų lėšų, teikiant pirmenybę jauniesiems ūkininkams.

Europarlamentarai siekia parengti daugiau priemonių, kurios padėtų ūkininkams kovoti su grėsmėmis ir krizėmis. Jie pageidauja skaidrios rinkos, visiems žemės ūkio produktams taikomos intervencijos strategijos, taip pat konkurencijos taisyklių netaikymo aukštesniems aplinkos apsaugos, gyvūnų sveikatos ir jų gerovės standartams.

Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) skiriama 34,5 proc. 2020 m. ES biudžeto (58,12 mlrd. EUR). Apie 70 proc. BŽŪP biudžeto paramos skiriama nuo šešių iki septynių milijonų ES ūkių. Dabartinės BŽŪP taisyklės baigs galioti 2020 m. gruodžio 31 d. Jas turėtų pakeisti pereinamosios taisyklės, galiosiančios tol, kol Parlamentas ir Taryba susitars ir patvirtins šiuo metu vykdomą BŽŪP reformą. Tikimasi, kad ji galėtų įsigalioti nuo 2023 m.

Strateginių planų reglamentą europarlamentarai patvirtino, dabar laukia darbas šalies viduje diskutuoti ir susitarti, kaip ir kokiomis priemonėmis turėsime pasiekti ir užtikrinti numatytus reikalavimus.

Neturėtume pamiršti ir Lietuvos Vyriausybės priimto ir Europos Komisijai pateikto Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities 2021–2030 m. veiksmų plano (NECP), kurio įgyvendinimas pareikalaus 14 mlrd. eurų – t. y. beveik pusantro dabartinio Lietuvos metinio biudžeto.

Aktualu pažymėti, kad Lietuvoje turime pasitvirtinę ne vieną strategija – Lietuvos regioninės politikos „Baltoji knyga tvariai plėtrai“ (2017-12-15); Žemės ūkio ir kaimo plėtros baltoji knyga (2019-02-20); Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ (2012-05-15), tačiau liūdniausia, kad šios strategijos nekoreliuoja tarpusavyje. Tai ir iliustruoja, kad šalyje yra per menkas bendradarbiavimas ne tik tarp valdžios ir savivaldos institucijų, bet ir tarp valdžios  institucijų.

Laukia svarbių ir Lietuvos kaimo ateičiai reikšmingų sprendimų priėmimo laikotarpis, todėl turime susitelkti pilietiškai ir visuomeniškai atstovauti ne siauriems ir savanaudiškiems interesams, bet  argumentuotai ir konstruktyviai diskusijai bei palankių sprendimų žemdirbiams ir kaimo gyventojams priėmimui, nuo kurių priklausys ne tik kaimo, bet ir visos šalies ateitis.

X