ŽUR Naujienos

A. Svitojus: ar rizikos valdymo fondai nesukels daugiau rizikų?

53Peržiūrų

2020 m. gegužės 20 d. Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Žemės ūkio ministerijos siūlymui sudaryti teisines sąlygas žemdirbiams steigti žemės ūkio rizikos valdymo fondus. Tai naujas instrumentas, kurio pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas ir naujas alternatyvas užsiimantiems žemės ūkio veikla ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms pasinaudojant parama efektyviau valdyti veiklos rizikas.

Fondų lėšos

Savanoriškais pagrindais fondus steigti galės ne mažiau kaip 5 užsiimantys žemės ūkio veikla asmenys, nepriklausomai nuo statuso. Fondo veikla bus vykdoma pagal  teisės aktus, reglamentuojančius įsteigto fondo  juridinę formą. Tam, kad įsteigtas fondas galėtų gauti paramą, fondas turėtų būti parengęs fondo veiklai skirtas taisykles, turėti administratorių, bei būti pripažintas tinkamu.  Paramai paraišką teiks fondas, o jo dalyviai – žemdirbiai – gaus paramą priklausomai nuo patirtų nuostolių ir fondo pasitvirtintų administravimo taisyklių, nenukrypstant nuo Kaimo plėtros programos nuostatų.

Fondo lėšas sudarytų jo narių įnašai, pajamos, gautos iš fondo lėšų investavimo į vertybinius popierius arba palūkanos už terminuotus indėlius (neinvestuojant valstybės ir ES paramos lėšų), taip pat – parama, teikiama iš valstybės biudžeto ar ES fondų lėšų,  juridinių bei fizinių asmenų savanoriški tiksliniai įnašai bei  kitos teisėtai įgytos lėšos.

Fondo narių prarastų pajamų kompensacija būtų mokama įvertinus visus galimus finansavimo šaltinius ir negalėtų viršyti prarastų pajamų dydžio.

Parama iš valstybės biudžeto lėšų, ES fondų lėšų būtų skiriama tik tuo atveju, jei pajamų sumažėjimas viršytų 30 proc. fondo nario vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės.

Fondui nutraukus veiklą, sukauptos jame lėšos grąžinamos fondo nariams proporcingai jų sumokėtoms įmokoms, atskaičius administravimo kaštus.

Fondo administravimo išlaidos trejus metus nuo jo įkūrimo iš dalies (iki 70 proc. intensyvumu) galės būti finansuojamos iš KPP, o vėlesniais metais – iš fonde sukauptų lėšų. Kaip ir kitų Kaimo plėtros programos priemonių paramą administruos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

Tikėtina, kad rizikos valdymo fondai sukels tik daugiau rizikų

„Kadangi žemės ūkio sektorius susiduria su rizikomis: rinkos kainų svyravimai, nepalankios meteorologinės sąlygos, kiti veiksniai, todėl žemės ūkio rizikos valdymo fondas tikrai galėtų pasitarnauti žemdirbiams, kadangi šiuo metu galima pasinaudoti tik draudimo paslaugomis, kurios padengia tik nedidelę dalį patirtų nuostolių. Tačiau kol kas nėra sukurta tam teisinė sistema ir konkretūs instrumentai, neparengtos gairės, todėl kyla labai daug klausimų: koks  turėtų būti fondo teisinis statusas,  kokios steigiamo fondo veiklai taisyklės, kad jis būtų pripažintas tinkamu, iš kur reikės pasisamdyti kompetentingą administratorių, kiek tai kainuos, kaip bus teikiama  paraiška paramai, kokioms Kaimo plėtros programos nuostatomis konkrečiai reikalinga vadovautis, kaip bus galima išvengti tyčinio piktnaudžiavimo ar net sukčiavimo atvejų, kai fondo lėšomis norės pasinaudoti įmokas mokėjęs, bet sąmoningai rezultatų nesiekęs ūkininkas, kaip reikės išsiaiškinti, ar pajamos prarastos dėl objektyvių, ar dėl subjektyvių priežasčių – aplaidumo, neveiklumo, žinių, patirties stokos. Apie šias fondo grėsmes diskutavome  2019 spalio 25 d. LR ŽŪR Tarybos posėdyje, pateikėme savo įžvalgas ir rekomendacijas ŽŪM atsakingiems darbuotojams. Kiek suprantu, yra numatoma, kad visą su fondo administravimu susijusią riziką prisiims subjektai, mokantys įmokas į fondą, taigi ūkininkai bus dar papildomai apkraunami.  Kol kas matome, kad priemonė nėra nei patraukli, nei aiški. Ji tikrai nebus naudinga smulkių ir vidutinių ūkių savininkams“, – pažymi A. Svitojus.

 

 

X