Liepos 1 d. Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus dalyvavo nuotoliniame posėdyje, kuriame buvo aptartos tiesioginės išmokos Baltijos šalims. Posėdyje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai, Europos Parlamento narys Riho Terras bei Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (GD AGRI) biudžeto valdymo skyriaus vadovas Frank Bollen.
Posėdyje buvo pristatyta Baltijos šalių žemdirbių savivaldos organizacijų pozicija dėl tiesioginių išmokų paskirstymo tarp Europos Sąjungos šalių. Pažymėta, jog Baltijos šalių ūkininkai išlieka pažeidžiami, nes gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – šiuo metu tik 54-60 proc. ES vidurkio. Tuo pačiu metu gamybos sąnaudos yra daug didesnės nei ES vidurkis – atitinkamai 129 proc. Estijoje, 112 proc. Lietuvoje ir 113 proc. Latvijoje. Taigi Baltijos šalių pajamos daug labiau priklauso nuo situacijos rinkoje nei kitose šalyse.
„Kalbant apie pirmąjį BŽŪP ramstį, iš esmės turėjome du pagrindinius tikslus: atsižvelgiant į bendrą situaciją ir į „Brexit“ perspektyvą, siekti nežymiai sumažinti tiesiogines išmokas bei sumažinti atotrūkį tarp ES valstybių narių. Naujuoju finansiniu laikotarpiu (2021-2027 m.) sieksime sumažinti ES valstybių narių, kurių išmokos už ha yra mažesnės nei 90 proc. ES vidurkio, atotrūkį iki 50 proc.“,- teigė F. Bollen.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pažymėjo, jog „mes nuolat kartojame jau visiems žinomus skaičius, tačiau liekame neišgirsti ir esame diskriminuojami. Akivaizdu, jog turime ieškoti naujų įrodymų, jog dar kartą įrodytume, kad šis klausimas yra labai svarbus Baltijos šalių ūkininkams“.