Spalio 17 d. Vilniaus Rotušėje susirinkusius svečius ir dalyvius į agroverslo forumą pasveikino Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
„Naujos technologijos ir priemonės turi nešti ūkininkams realią naudą ir turi tarnauti jų vartotojams-ūkininkams ir kaimo gyventojams. Šiandien naujos galimybės IT srityje džiugina, bet jas reikia naudoti kryptingai ir tikslingai, todėl turime elgtis atsakingai ir atsižvelgti į ūkininkų ir kaimo gyventojų poreikius bei panaudoti pažangias technologijas praktiškai“, – kalbėjo A. Svitojus.
Sveikinimo kalboje dr. A. Svitojus pažymėjo mokymosi visą gyvenimą svarbą ir ūkininkų motyvavimą per praktikas. Mokymasis yra gyvenimo variklis ir todėl mokytis ir tobulėti būtina, norint prisitaikyti prie naujų klimato kaitos, ekonominių ir kitų gyvenimo sąlygų iššūkių. Taip pat svarbu naudingai panaudoti IT populiarinant ūkininkų užaugintą kokybišką maistą ir skatinant vartotojus jį naudoti, organizuojant maisto viešinimo ir propagavimo kampanijas.
Agroverslo forumą atidarė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Verslo angelo „FoodTech“ ir „AgTech“ srityse nominantas Augustas Alešiūnas.
Agroverslo forumo svečius ir dalyvius sveikino LRS Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas ir Aplinkos ministerijos viceministrė Justina Grigaravičienė.
Pranešimus skaitė Europos Komisijos, Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovė Dr. Doris Marquardt, Vageningeno universiteto projektų koordinatorius Dr. George Beers, BioSense instituto Verslo plėtros skyriaus vadovas Grigoris Chatzikostas, FACagro įkūrėjas Michalis Stangos, EITFood NE direktorė ir Hyphenity įkūrėja Marja-Liisa Meurice.
Pranešėjai daug dėmesio skyrė skaitmeninės žemės ūkio ir maisto sektorių transformacijos ES – politikos instrumentų, veikėjų ir socialinių tinklų reikšmei, skaitmeninėms technologijoms žemės ūkyje ir kaimo vietovėse. Buvo pristatyti 5G diegimo iššūkiai ir išskirtinės galimybės. Kalbėta ir apie mažų ūkių savininkus ir jų įtrauktį bei svarbą kaimo plėtroje.
EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovė Dr. Doris Marquardt pranešime akcentavo tarptautinėms žemės ūkio bendruomenėms ir pasaulinei prekybai reikiamos tinkamos politikos sistemos ir standartų, kad būtų palengvintas skaitmeninis žemės ūkis, o naujoviškos technologijos turi padėti kovoti su klimato kaita didindamos besivystančių šalių agrometeorologinius ir agroklimatologinius gebėjimus.
BioSense instituto Verslo plėtros skyriaus vadovas G. Chatzikostas akcentavo skaitmeninių naujovių sistemos sukūrimo reikalingumą, kuris skatintų IT raštingumą, gebėjimus ir partnerystę plėtojant vietines jaunimo įmones.
Renginyje buvo pažvelgta ir į regioninius skirtumus, klimato kaitą, pristatyti didelių apimčių projektai, kaip pvz. Horizon2020.Forume buvo pažvelgta ir europinio bendradarbiavimo teikiamas galimybes agro ir maisto inovacijų plėtroje: kaip didieji ES inovacijų projektai, tinklai, platformos ir technologijų vystytojai gali suteikti naudos Lietuvos žemės ūkio sektoriui, kokios patirtys ir gerosios praktikos galėtų būti sėkmingai pritaikomos ir įdiegiamos ūkiuose, kaip dirbtiniu intelektu, daiktų internetu ir robotika grįsto inovacijos gali sukurti tikrą ir apčiuopiamą vertę ūkininkams?
Antroje konferencijos dalyje vyko panelinės diskusijos apie dirbtinį intelektą, daiktų internetą, robotiką. Ar tai tik skambūs žodžiai? O gal tai gali suteikti pridėtinę vertę? Diskusijų dalyviai diskutavo kaip atrodys žemės ūkis dirbtinio intelekto, robotizacijos ir daiktų interneto epochoje, laip inovacijos žemės ūkio srityje gali prisidėti prie lokalių ir globalių iššūkių sprendimo, kokie pokyčiai būtini siekiant užtikrinti ne tik sėkmingą šių inovacijų plėtrą Lietuvoje, bet ir šalies lyderystę Europiniu mastu, ko labiausiai reikia inovatoriams ir kaip pasinaudoti esamų pasiekimų patirtimi, kokias naudas visa tai gali atnešti Lietuvos ūkininkams, žemės ūkio sektoriui ir bendrai šalies gerovei.
Vyko bendradarbiavimo ir kontaktų užmezgimo sesijos.
Agroverslo forumas – renginys, skirtas suburti Lietuvos ir užsienio žemės ūkio politikos ir agroverslo sektoriaus lyderius bei aptarti žemės ūkio kryptį ir ateitį formuojančius politikos pokyčius, verslo tendencijas ir inovacijų proveržius.
Šių metų forumo pagrindinė tema yra Lietuva kaip šalis inovatyvių agro ir maisto technologinių sprendimų plėtrai.
***
Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (LR ŽŪR) yra 2019 m. gegužės 9 d. EK įregistruoto Lietuvos Agro Space skaitmeninių inovacijų cento (Agro Space DIH) viena steigėjų.
Europos Komisijos – 2019 m. gegužės 9 d. įregistruotas Lietuvos Agro Space skaitmeninių inovacijų centras (Agro Space DIH) – tai Lietuvos mokslinių tyrimų, švietimo, verslo ir vyriausybinių institucijų organizacijas jungiantis regioninis tinklas, skirtas visų sektorių skaitmeninių technologijų naujovėms skatinti. Agro Space DIH subūrė 10 Lietuvos švietimo, mokslo, verslo ir valstybinių institucijų, įskaitant verslo asociacijas, universitetus, mokslo ir technologijų parkus. Centro veiklą koordinuoja Vilniaus pramonės ir verslo asociacija (VPVA).
Agro Space DIH sukurtas taip, kad mažos ir didelės institucijos, o taip pat pradedančios dirbti skaitmenizavimo srityje ar turinčios didžiulę patirtį galėtų dirbti drauge. Agro Space DIH dirba vieno langelio principu: suteikiama pagalba, surandama idėja ar sprendimas ir įsigyjamos ar įdiegiamos technologijos.
Didžiąją dalį tinklo veiklos sudaro partnerystės veiklų organizavimas (renginiai, partnerių paieška, produktų ir paslaugų komercializavimas) ir sprendimų diegimas žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimo srityje. Pasitelkiami įvairūs ES finansavimo įrankiai (ES Horizon 2020, COSME ir kt. programos).
Agro Space DIH vizija – tapti vienu iš lyderių, kuriant šių sektorių sprendimus skaitmeninių technologijų srityje Baltijos šalyse: žemės ūkio, kosmoso, gamybos. Tinklo plėtra neapsiribos vien tik Lietuvos rinka, artimiausiu metu planuojama pritraukti narių iš kitų Baltijos šalių.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.