2021 m. balandžio 22-23 d. Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus dalyvavo nuotoliniuose COPA (ES žemės ūkio organizacijų komiteto) ir COGECA (ES žemės ūkio kooperatyvų generalinės konfederacijos) prezidiumų posėdžiuose, kuriuose diskutuota apie ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, ateities BŽŪP bei Europos klimato teisės aktą.
Susitikime dalyvavo Nicolas von Lingen, Europos Komisijos generalinio sekretoriato atstovas ir Bernard Van Goethem, Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojas. Aptartas ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas ir pažymėta, kad nevyriausybinės žemės ūkio sektoriaus organizacijos palankiai vertina ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą. Pradiniame įgyvendinimo etape nebuvo nei didelių trikdžių, nei reikšmingo poveikio rinkai ar kainoms. Susirūpinta JK vyriausybės veiksmais, kuriais siekiama atidėti sienų kontrolę Šiaurės Airijoje. Tai vertinama kaip JK ir ES prekybos susitarimo pažeidimas, nes ES išorės sienos negali turėti nekontroliuojamų spragų, kad ir kur jos bebūtų.
Susitikime dalyvavusiam EK komisarui Janusz Wojciechowski, atsakingam už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, nevyriausybinių žemės ūkio organizacijų atstovai dar kartą priminė valstybių narių prioritetus. Pabrėžta būtinybė užtikrinti lankstumą ir galimybę valstybėms narėms skirstyti naujojo laikotarpio lėšas, atsižvelgiant į unikalią padėtį kiekvienoje šalyje. Dalį lėšų tikslinga skirti perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo, ekologinėms schemoms, tačiau ypač svarbu skirti dėmesį ir finansavimą švietimui, mokslui ir inovacijoms. Jei nebus užtikrintas efektyvus švietimas ir informavimas, kuriam būtinas finansavimas, nebus pasiekti ir aplinkosaugos tikslai.
Balandžio 23 d. vyko jau tradicija tapęs Baltijos-Šiaurės šalių susitikimas, kurio metu buvo aptarta bendra situacija Baltijos ir Šiaurės šalyse bei Europos Komisijos ir Parlamento š. m. balandžio 21 d. pasiektas laikinas susitarimas dėl Europos klimato teisės akto.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus trumpai apžvelgė situaciją Lietuvoje. „Šiuo metu aktyviai diskutuojame dėl Strateginio plano, matome, kad būtinos diskusijos tiek su Žemės ūkio rūmų nariais, tiek su šalies žemdirbiais ir kaimo gyventojais bei su valdžios atstovais. Stebime didelį kaimiškosios visuomenės susidomėjimą, kurie kiekvieną dieną laukia žinių ir naujienų dėl perspektyvų. Negalime nepaminėti ir to, kad pandemija palietė beveik visus žemės ūkio sektoriaus ir kaimo verslo dalyvius, bet tikimės, kad padėtis vaisių ir daržovių sektoriuje, atidarius viešąsias maitinimo įstaigas, šiek tiek pagerės. Deja, vis dar itin prasta gyvulininkystės sektoriaus padėtis dėl kylančių pašarų ir žaliavų kainų. Todėl valstybė numatė finansinę pagalbą, kad sektoriai nebankrutuotų“,- informavo dr. A. Svitojus.
Aptartas ir ES priimtas įsipareigojimas iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui bei tarpinis įsipareigojimo tikslas – iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. „Mes remiame veiksmus, skirtus apsaugoti aplinką ir sumažinti klimato kaitos procesus, šiltnamio efektą sukeliančias dujas, tačiau viską reikia daryti protingai, atsižvelgiant į tai, kaip tam tikros priemonės mums atsilieps ir joms būtinas papildomas finansavimas. Jau šiandien turėtume aiškiai žinoti, kur esame, kokios mūsų perspektyvos ir kokiomis tikslinėmis priemonėmis galėsime užtikrinti iškeltus klimato tikslus“, – pažymėjo dr. A. Svitojus.
ŽŪR pirmininkas dr. A Svitojus informavo, kad dar 2017 m. Lietuva šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją sumažino 59 proc. ir šiandien yra pirmaujanti šalis pagal ŠESD išmetimo mažinimą tarp ES šalių. 40 proc. barjerą peržengė tik Baltijos šalys, Rumunija ir Bulgarija. Kitos šalys gerokai atsilieka, o pavyzdžiui, Ispanija, Portugalija, Austrija ir Airija gerokai padidino ŠESD išmetimą. 2019 m. duomenimis, Lietuva yra viena iš lyderių ES pagal išmetamo CO2 kiekį vienam gyventojui.