A.Svitojus: JŪR nariai – kaimo ateitis

2021 m. balandžio 8 d. tarptautine konferencija „Jaunųjų ūkininkų veiklos organizavimas ugdymo įstaigose: inovacijos ir perspektyva“, startuoja Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) įkūrimo 95-mečiui ir atkūrimo 30-mečiui pažymėti skirti renginiai ir istorijos bei nuveiktų darbų apžvalga.

Konferencijos, kurią organizavo  Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Rokiškio rajono jaunųjų ūkininkų asociacija ir Rokiškio rajono savivaldybės švietimo centras, dalyvius pasveikino ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus. „Simboliška, kad vieni iš konferencijos organizatorių yra ŽŪR, nes prieš 95-erius metus (1926 m.) įkurti pradėjo burti kaimo jaunuomenę į jaunųjų ūkininkų ratelius, prisidėjo prie jaunosios ūkininkų kartos paruošimo gyvenimui. Lietuvoje jaunųjų ūkininkų rateliai pradėti organizuoti 1929 m. Gerai organizuotas darbas greit davė vaisių: 1937 m. pabaigoje apie 30 000 kaimo jaunuolių jau priklausė jaunųjų ūkininkų organizacijai. Jaunieji ūkininkai buvo praktiškai ir teoriškai ruošiami ūkininkavimo darbui. Deja šiandien negalime pasigirti tokiais jaunųjų ūkininkų ratelių dalyvių skaičiais, bet džiaugiamės, kad būtent Rokiškio rajone išliko ši graži ir Lietuvos kaimo ateičiai prasminga veikla. Čia turėtume pagerbti ir prisiminti gerbiamą Rokiškio JŪR iniciatorių a. a. Vytautą Šliką – pedagogą, mokytoją, jaunųjų ūkininkų veiklos puoselėtoją ir įvairių iniciatyvų sumanytoją ir palaikytoją. Didžiausia padėka ir Rokiškio rajono savivaldybės švietimo centro darbuotojams ir visiems pedagogams, kurie aukoja savo laiką ir motyvuoja kaimo vaikus ir jaunimą burtis prasmingai ir naudingai veiklai. Dėkojame ir Rokiškio r. savivaldybei už skiriamą dėmesį jaunųjų ūkininkų būreliams ir ypač aktyviai dirbančiai Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) ir ŽŪR Savivaldos organizatorei Linai Meilutei – Datkūnienei, kuri nuolat bendradarbiauja su rajone veikiančiais JŪR. Ačiū visiems šios idėjos palaikytojams, puoselėtojams ir entuziastams. Linkiu gerų pranešimų, prasmingų diskusijų, o svarbiausia – aktyvios JŪR veiklos, kad kaimas neištuštėtų, o užaugusi nauja pamaina puoštų savo gražiais darbais gimtąjį sodžių”, – kalbėjo dr. A.Svitojus.

Konferencijos dalyvius ir Žemės ūkio rūmus jubiliejaus proga pasveikino Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Kadangi pats turiu patirties ir gerbiu ūkininkavimo tradiciją bei ypač vertinu Mokytojus iš didžiosios raidės, viliuosi, kad šiandien konferencijoje dalyvaujantys mokytojai gali didžiuotis būdami tais mokytojais, kurie perduoda vaikams ir jaunimui savo patirtis, žinias, mokslo naujoves ir sugeba motyvuoti galvoti”. V.Pranckietis prisiminė savo mokytojus, kurie mokė per skatinimą galvoti ir mąstyti bei sudominti ateitimi.

Rokiškio rajono savivaldybės Švietimo centro metodininkė Rosita Lasienė atkreipė dėmesį, kad toks gausus konferencijos pranešimų skaičius liudija, kad tema yra aktuali ir reikšminga ir palinkėjo visiems įdomių pranešimų ir prasmingų darbų.

Aktyviai jaunųjų ūkininkų ratelių veiklą kuruojanti Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Rokiškio r., Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkė, ūkininkė Lina Meilutė-Datkūnienė, pristatė ne tik Lietuvos, bet ir Europos šalyse startavusio jaunųjų ūkininkų judėjimo istoriją. Pirmasis Jaunųjų ūkininkų klubas veiklą pradėjo Jungtinėje Karalystėje prieš 100 metų (1921 m.), kai Hemyock miestelyje esančioje  pieninėje buvo išskirta zona vaikams, kur jie prižiūrėjo veršelius ir atliko įvairias priežiūros ir auginimo užduotis, už ką vėliau buvo vertinami ir apdovanojami.

Kuriant Lietuvos Nepriklausomybę buvo svarbu tinkamai parengti ūkininkus, kurie mokėtų kurti ūkius, statyti trobesius, auginti pasėlius, galvijus, naudotis nauja technika ir užaugintą derlių bei prieauglį, todėl Žemės ūkio ministerija kūrė žemesnes žemės ūkio mokyklas, o  Žemės ūkio rūmai, kurie buvo įkurti ūkininkų ir organizacijų iniciatyva prieš 95 metus (1926 m.), rūpinosi žemės ūkio kultūros kėlimu.

„Šiandien Lietuvoje Jaunųjų ūkininkų būrelių veiklos organizavimu tiesiogiai rūpinasi pedagogas, tačiau pagalbą veiklų įgyvendinimui geranoriškai teikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, rajonų ūkininkai. Didžiausias iššūkis pedagogams, kurie dirba su jaunaisiais ūkininkaičiais – patraukliai pateikti žinutę vaikams, kad jie norėtų įsitraukti į šią neformalią veiklą, kuri yra ne tik įvairi, įdomi, bet ir perspektyvi. Rokiškio rajone ikimokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose veikia 8 jaunųjų ūkininkų būreliai. Taip pat rajone veikia Rokiškio rajono jaunųjų ūkininkų asociacija, kuri vienija pedagogus, dirbančius su jaunaisiais ūkininkais, koordinuoja būrelių veiklą, organizuoja pažintines išvykas į ūkius, žemės ūkio profesines ir aukštąsias mokyklas, organizuoja parodas ir kt. veiklas. Sulaukiame didelio palaikymo ir paramos, kuri motyvuoja ir skatina veikti iš Lietuvos žemės ūkio rūmų, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos, geranoriškų ūkininkų, kooperatyvų rajonuose”, – pažymėjo L.Meilutė – Datkūnienė.

Turiningą pranešimą apie sveikatos stiprinimą praktinėmis žemės ūkio darbų veiklomis pristatė kiniziterapeutė Žydra Markevičienė, akcentavusi, kad ūkinė veikla labai gerai veikia fizinę sveikatą, todėl kiekviena šeima ir mokymo institucija turėtų kur kas didesnį dėmesį skirti fiziniam aktyvumui. „Sveikatos pablogėjimas 15-19 metų amžiaus paaugliams 2016 m. sudarė 27,5 proc., o 2020 m. jau 36,8 proc. Analizuojant veiksnius, kurie turi įtakos fiziniam aktyvumui, pastebima, kad šeimose nėra susiformavęs įprotis sveikai ir aktyviai gyventi. Vaikai – tai žmonijos statybinė medžiaga. Jei ji netikusi, netikusi bus ir ateinanti karta“, – kalbėjo Ž.Markevičienė.

VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Jūratė Aleinikovienė, konferencijoje apžvelgė Lietuvos jaunojo ūkininko kompetencijas ir patyriminio ugdymo reikšmę.

Mokslas reikalingas visuomenei, nes mokslo žinių taikymas padeda patenkinti daugelį pagrindinių žmogaus poreikių ir pagerinti gyvenimo lygį. „Dirbu Žemės ūkio akademijoje su pirmo kurso studentais ir matau, kad studentai ateina su silpnomis kompetencijomis. Kadangi mano darbas susijęs su dirvožemio tematika, tai pastebiu, kad patirties ir patyriminės žinių bazės pas pirmakursius tikrai ne per daugiausia. Kai pradėjau dirbti mokykloje, tai man buvo patirtis, kaip jaunas žmogus formuoja mokslininko, jauno ūkininko ir tyrėjo kompetencijas. Vykdžiau mokinių apklausas, kurios išryškino, jog didžiausias faktorius – intelektualaus smalsumo iššūkiai ir meilė mokslui ir gamtai, antroje vietoje – mokytojas, kuris su aistra, atsidavimu ir motyvuotai perduoda žinias. Mokiniams patinka, kai jie gali būti vykdomo tyrimo dalimi ir gali stebėti kintančius rezultatus. Mokiniai nori tęstinumo, jie nori matyti tyrimo prasmę ir pritaikomumą, todėl noriai dalyvauja  mokslinėse diskusijose. Patyriminė mokinio kompetencija formuoja žinias. Dalyvaujant, diskutuojant, kalbant ir bendradarbiaujant mokiniai labiausiai ir sėkmingiausiai įsitraukia”, – akcentavo dr. J. Aleinikovienė.

Naujoves žemės ūkio gyvulių veterinarijoje pristatė ir apžvelgė bei pateikė kaip vieną iš galimybių jaunimui renkantis perspektyvią ir reikalingą profesiją, LJŪJS narė, LSMU Veterinarijos akademijos dėstytoja dr. Dr. Audronė Rekešiūtė.

Vaiva Jundulaitė – Kosienė, ekologinio-biodinaminio ūkio „Miško sodai” savininkė, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė pristatė biodinaminio ūkininkavimo, kaip gyvenimo būdo, sveikatos bei gerovės žmogui ir žemei privalumus bei vykdomas edukacines programas vaikams ir jaunimui.

Kauno technologijos universiteto doc. dr. Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė apžvelgė miesto ūkininkavimo patirtį Lietuvoje ir pasaulyje. Įvertinus išskirtus miesto ūkininkavimo veiklų tipus svarbiausiose darnaus vystymosi koncepcijos įgyvendinimo srityse socialinėje, kultūrinėje, ekonominėje ir aplinkosauginėje – matome, kad visi jie gali prisidėti prie darnesnės urbanizuotos aplinkos kūrimo.

Lietuvoje miesto ūkininkavimo veiklų potencialas kol kas nėra išnaudotas, tačiau yra žengiami pirmieji žingsniai šia linkme: įgyvendinamos asmeninės iniciatyvos, parodomojo pobūdžio veiklos, įvairūs projektai. Atsižvelgiant į šių veiklų teigiamą įtaką darniam miestų vystymuisi, Lietuvoje taip pat būtų aktualu miesto ūkininkavimą integruoti į miestų vystymo strategijas, pasirenkant mūsų kraštui tinkamiausias veiklas ir kartu atitinkamai kuriant teisinę bazę taip, kad būtų išnaudoti visi miesto ūkininkavimo privalumai ir išvengiama neigiamų pasekmių (socialinių konfliktų, aplinkos taršos ir pan.).

Lietuvos garbės konsulato Singapūre atstovė Vesta Ratkevičiūtė pristatė naujos kartos ūkius Singapūre.

Singapūras yra 100 kartų mažesnis už Lietuvą, tačiau turi 2 kartus daugiau gyventojų, todėl yra pasaulio top trejetuke pagal gyventojų tankumą. Maisto produktus Singapūro respublika net 80 proc. importuoja iš kitų šalių, todėl ieško naujų galimybių, kaip tapti mažiau priklausomu nuo importuojamo maisto produkcijos. Singapūre tradiciškai ūkininkauti galimybių beveik nėra, todėl miesto ūkininkavimas yra išgyvenimo dalis. Singapūro vyriausybė paskelbė maisto saugos priemonių planą „30 – iki – 30“, kuriuo siekiama padidinti šalyje užauginto maisto kiekį nuo esamo 10 proc. (2019 m.) iki 30 proc. (2030 m.). Singapūre plačiai naudojamos inovacijos, daiktų internetas (internetu sąveikaujantys įrenginiai), plačiai pritaikyta ir naudojama robotizacija.

Žaliųjų edukacinių erdvių tvarumą ir funkcionalumą Zarasų profesinėje mokykloje apžvelgė Zarasų profesinės mokyklos praktinio mokymo vadovė Aurelija Vaitonienė, o prasmingas ir turiningas edukacines programas ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose apžvelgė: Inga Čičinskienė, Rokiškio l-d „Varpelis“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja; Ina Švelnienė, Rokiškio l-d „Varpelis“ikimokyklinio ugdymo mokytoja, JŪ veiklų koordinatorė; Nijolė Skukauskienė, Rokiškio l-d „Varpelis“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja; Rimutė Mateikienė, Rokiškio l-d „Varpelis“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja; Jolita Žaliauskienė, Rokiškio l-d „Nykštukas“ direktorė; Liucija Kinderienė, Klaipėdos  l-d „Žilvitis“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja, Audra Šereikienė, ikimokyklinio ugdymo mokytoja; Irena Veikšrienė, Rokiškio r. Pandėlio gimnazijos pradinio ugdymo mokytoja, JŪ būrelio vadovė; Dalia Šimėnienė, Rokiškio r. Juodupės gimnazijos pradinio ugdymo mokytoja, JŪ būrelio vadovė; Rita Vaitiekauskienė, Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos pradinio ugdymo  mokytoja, JŪ būrelio vadovė, Rokiškio rajono JŪ asociacijos pirmininkė; Aina Vilkauskienė, Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos biologijos mokytoja, JŪ būrelio vadovė.

Didžiausią įspūdį visiems konferencijos dalyviams paliko Rokiškio Juozo Tūbelio gimnazijos mokinio Karolio Folko motyvuotas ir susidomėjimo bei asmeninių patirčių kupinas pranešimas apie vištas, jų veisles ir gyvenimo būdą.

Antrosios konferencijos dalį apžvelgusi Rokiškio rajono JŪ asociacijos pirmininkė Rita Vaitiekauskienė ne tik dėkojo visiems pranešėjams, bet ir pažymėjo, kad JŪ būrelių vadovų iniciatyvos ir vykdomos veiklos yra nepaprastai svarbios ugdant mažuosius Lietuvos piliečius atsakingais, darbščiais ir žingeidžiais. Tikėtina, kad ne vienas JŪ veikloje dalyvavęs vaikas mylės kaimą, o ateityje gal pasirinks ir ūkininko profesiją ar pasuks žemės ūkio mokslo keliais.