A.Svitojus: Kooperacija – galimybė užsidirbti daugiau

Liepos 23 d. aktyviausi šalies pieno gamintojų kooperatyvai surengė Tarptautinės kooperatyvų dienos paminėjimo šventę, kuri vyko Skrebinų kaimo turizmo sodyboje (Jonavos r.). Čia įsikūręs Kooperatyvų miestelis surinko pažangiausius Lietuvos pieno gamintojus, kurie jau seniai suprato, kad jungimasis į kooperatyvą yra ne tik pažanga, bet ir nauji iššūkiai su naujomis galimybėmis.

„Džiugina situacija, kad Lietuvos ūkininkai, siekiantys išlikti rinkoje ir iškovoti vietą produkcijai supranta, kad kooperacija yra puiki galimybė. Juk brangiai kainuojančią žemės ūkio techniką, ar įrangą galima įsigyti apsijungus. Ką jau bekalbėti apie žmogiškuosius išteklius ir žinių bei gebėjimų bagažą – visada naudinga pasitarti su kolega, pasikeisti patirtimis ir žiniomis bei pritaikyti jas praktikoje. Smagu, kad renginio iniciatoriai yra Žemės ūkio rūmų nariai, apsijungę į Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociaciją „Kooperacijos kelias“: Žemės ūkio kooperatyvas ,,Lietuviško ūkio kokybė“,  Žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Pamario pienas“, Žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“, Žemės ūkio kooperatinė bendrovė ,,Pieno gėlė”, Kooperatyvas „Pienininkai“.  Kooperacija yra puiki priemonė ūkininkams aktyviai dalyvauti šalies ekonominiame ir socialiniame gyvenime sudarydama sąlygas įsitraukti ir nedideles lėšas turintiems ūkininkams. Kooperaciją reikėtų vertinti kaip vieną iš palankiausių priemonių, siekiant spartesnio ekonominio šalies augimo ir žmonių pragyvenimo gerinimo skatinimo. Kooperatyvo pagalba galima apsisaugoti nuo monopolistų įtakos, tarpininkų įtakos ir kainų kėlimo. Lietuvoje vyrauja smulkūs ūkiai, kaimuose ir miesteliuose didžiausias nedarbas. Tokioms problemoms spręsti gali pasitarnauti kooperacija. Tai įrodo užsienio valstybių patirtis. Senosiose ES šalyse kooperatyvų nariais yra apytiksliai ketvirtadalis visų gyventojų. Lietuvoje lėtai plėtojasi žemės ūkio kooperatyvai. Beveik neplėtojama gamybinė kooperacija, kuri atlieka didelį vaidmenį Čekijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Slovakijoje. ES senosiose valstybėse narėse yra apie 55 tūkst.  gamybinių kooperatyvų, juose dirba daugiau nei milijonas asmenų. Airijoje, Olandijoje, Prancūzijoje kooperatyvai valdo didžiąją dalį pieno rinkos. Senosiose ES narėse beveik visi vaisių ir uogų augintojai yra susijungę į kooperatinio tipo organizacijas. Jie patys diktuoja sąlygas perdirbimo ir prekybos organizacijoms. Lietuvoje situacija kur kas kitokia, todėl žemės ūkio produkcijos augintojai privalo paklusti prekybos tinklams ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjams“, – sako renginyje dalyvavęs LR ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Renginyje dalyvavęs Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ragino jungtis į bendruomenes, kad žaliavinis pienas būtų perdirbamas pačių ūkininkų ir pažymėjo, kad Žemės ūkio ministerija padės tiek įsirengiant perdirbimo cechus, tiek ir parduodant produktus.

Daug dėmesio sulaukė Žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus pristatymas apie planuojamą investicinę paramą pieno ūkiams bei Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovės Jurgitos Stakėnienės pristatyta trumpųjų maisto tiekimo grandinių priemonė. Dalyvavimas trumposiose maisto tiekimo grandinėse didintų ūkių konkurencingumą, didintų pajamas. Norinčiųjų kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą nuolat daugėja. Jų iniciatyvos gali būti geruoju pavyzdžiu svarstantiems pretenduoti į paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.