Balandžio 17 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizacijų lyderiai dalyvavo susitikime su Europos Komisijos nariu atsakingu už žemės ūkio ir maisto politiką Christophe‘u Hansenu, kuriame pirmininkas dr. Arūnas Svitojus įteikė ŽŪR narių pasiūlymus EK.
Europos Sąjungos kaimo vietovės šiandien susiduria su vis aštresniais iššūkiais – tai ir ūkininkų senėjimas, jaunimo emigracija, kaimo ištuštėjimas, auganti socialinė atskirtis. Žemės ūkis tampa ne tik ekonominiu, bet ir demografiniu, kultūriniu, net geopolitiniu klausimu. Todėl Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), kaip ūkininkus ir kaimo gyventojus vienijanti institucija, mato būtinybę imtis ryžtingų sprendimų ne tik nacionaliniu, bet ir europiniu lygiu.
Kaip pažymi ŽŪR pirmininkas dr. A.Svitojus, puiku, kad ŽŪR organizacijos yra aktyvios ir pateikė ne vieną siūlymą Komisarui. Vienas iš pasiūlymų, kurį įteikėme Komisarui – keisti tiesioginių išmokų paskirstymo tvarką. Dabar galioja vadinamoji „80/20 taisyklė“ – 80 proc. išmokų gauna tik 20 proc. stambiausių ūkių. Tai ne tik socialiai neteisinga, bet ir ekonomiškai trumparegiška. Smulkūs ir vidutiniai ūkiai yra kaimo gyvybingumo pamatas. Jei norime, kad kaimas gyvuotų, kad jame liktų šeimos, būtina perskirstyti paramą taip, kad ji pasiektų tuos, kam ji iš tiesų reikalinga. Negalime leisti, kad parama taptų tik stambiųjų žaidėjų privilegija. Kitas aktualus dalykas – tiesioginių išmokų konvergencija. Tai mūsų principinis klausimas. Tiesioginių išmokų skirtumai tarp šalių – tai tiesioginė neteisybė. Turime galutinai užbaigti šį procesą. Lietuviai neturi būti antrarūšiai ūkininkai. Vienoda veikla – vienoda parama. Tik taip užtikrinsime tikrąją ES vienybę ir solidarumą.
ŽŪR narių siūlymuose Komisarui:
Tiesioginių išmokų koncentracija.
Tiesioginės išmokos yra viena iš svarbiausių Bendrosios žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) priemonių, garantuojanti smulkiems ir vidutiniams žemės ūkio produkcijos gamintojams minimalias pajamas dėl rinkose vykstančių sudėtingų procesų, nepastovių žemės ūkio produktų supirkimo kainų. Tačiau Europos Sąjungoje didžiausią tiesioginių išmokų dalį ir struktūrinę paramą gauna stambūs, modernūs ir produktyvūs žemės ūkio subjektai, turintys finansinių pajėgumų vykdyti veiklą efektyviai rinkos sąlygomis. Siekiant skatinti darnią žemės ūkio plėtrą, teisingą ES paramos skirstymą ir sąžiningą konkurenciją, taip pat išlaikyti kaimo gyvybingumą bei ūkių įvairovę, būtina atsakingai paskirstyti bei užtikrinti tiesiogines išmokas tiems, kuriems labiausiai to reikia.
Žemės ūkio technikos naudojimo apribojimai.
Šiuo metu galiojantis reglamentavimas riboja ūkininkų galimybes naudoti Europos Sąjungos paramos lėšomis įsigytą žemės ūkio techniką, neleidžiant ja dalintis ar naudoti kitų ūkių reikmėms. Tai mažina ūkininkų galimybes optimizuoti kaštus, sumažinti technikos prastovas ir padidinti jos naudojimo efektyvumą. Be to, ribojamas smulkių ūkių bendradarbiavimas, kadangi smulkūs ir vidutiniai ūkiai galėtų kooperuotis įsigyjant brangią techniką, taip sumažindami individualias investicijas ir finansinę riziką. Bendras technikos naudojimas prisidėtų ir prie aplinkos tausojimo, mažinant perteklinį technikos įsigijimą ir efektyviau naudojant turimus išteklius. Taikomų apribojimų peržiūra suteiktų ūkininkams daugiau lankstumo naudoti ES paramos lėšomis įsigytą techniką, leistų efektyviau naudoti išteklius, skatintų tvaresnį ūkininkavimą ir padėtų smulkiems bei vidutiniams ūkiams išlikti konkurencingiems.
Augalų apsaugos produktų naudojimo apribojimai.
Pastaraisiais metais vis ryškiau matomi klimato pokyčiai kelia naujus iššūkius Lietuvos žemdirbiams. Dėl šylančio klimato plinta nauji kenkėjai ir augalų ligos, o kartu didėja poreikis veiksmingoms augalų apsaugos priemonėms (toliau – AAP). Tačiau šiuo metu Lietuva, būdama Šiaurės zonos dalimi, susiduria su ribotu AAP prieinamumu, nes registruojamos priemonės ne visuomet atitinka vietos ūkininkų poreikius. Siekiant užtikrinti veiksmingesnę augalų apsaugą nuo kintančio klimato sąlygomis plintančių kenkėjų ir ligų, būtinas AAP registravimo zonos keitimas. Tai padėtų sukurti sąžiningesnes konkurencines sąlygas Lietuvos ūkininkams, kurie dabar turi siauresnį AAP pasirinkimą nei Vidurio šalių zonai priskiriami augintojai. Be to, efektyvesnė augalų apsauga prisidėtų prie stabilesnio derliaus ir didesnio vietinės maisto gamybos užtikrinimo. Taigi, siekiant užtikrinti efektyvesnę augalų apsaugą, lygiavertes konkurencines sąlygas su kitomis ES šalimis bei stiprinti vietinę maisto gamybą, būtina inicijuoti AAP registravimo zonos keitimą – priskirti Lietuvą Vidurio šalių zonai.
Socialinių paramos sąlygų reglamentavimas.
2021 m. gruodžio 2 d. Reglamente (ES) 2021/2115 įtvirtinta, kad ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, gaunantiems tiesiogines išmokas, turi būti skiriama administracinė nuobauda, jei jie nesilaiko socialinių paramos sąlygų, t. y. reikalavimų, susijusių su taikytinomis darbo ir įdarbinimo sąlygomis arba darbdavių pareigomis. Pažymime, kad ūkininkai jau dabar yra atsakingi už darbo teisės ir saugumo reikalavimų laikymąsi pagal nacionalinius teisės aktus. Socialinės sąlygos BŽŪP kontekste sukuria dvigubą atsakomybę, kai ūkininkai yra baudžiami tiek nacionaliniu, tiek ir europiniu lygmeniu. Tai yra neproporcinga našta, mažinanti ūkininkų pajamas ir kelianti grėsmę smulkių bei vidutinių ūkių išlikimui. Socialinių sąlygų įtraukimas į BŽŪP neatitinka jos pagrindinio tikslo – skatinti žemės ūkio produktyvumą ir konkurencingumą. Be to, tokios sankcijos skatina nesąžiningą konkurenciją tarp skirtingų ES valstybių ūkininkų dėl nevienodo teisės taikymo – vieni ūkininkai gali būti baudžiami griežčiau nei kiti, net jei pažeidimai būtų panašūs. Todėl socialinių sąlygų turėtų būti visai atsisakoma, taip išvengiant dvigubų nuobaudų ir leidžiant ūkininkams efektyviau dirbti.
Mokymosi visą gyvenimą memorandumo įgalinimas.
Mokymosi visą gyvenimą memorandumo įgalinimas žemės ūkio sektoriuje gali ženkliai prisidėti prie sektoriaus modernizacijos, konkurencingumo bei tvarumo. Tai būtina sąlyga siekiant užtikrinti ilgalaikę žemės ūkio plėtrą ir prisitaikymą prie XXI a. iššūkių. Todėl ES reglamentuose turėtų būti numatytas imperatyvus Mokymosi visą gyvenimą memorandumo įgyvendinimas ūkininkams, nes tai padėtų užtikrinti žemės ūkio sektoriaus tvarumą ir konkurencingumą. Visi ūkininkai ir žemės ūkio veiklos subjektai, kurie naudojasi ES lėšomis ir gauna tiesiogines išmokas turėtų būti įpareigoti mokytis (tobulinti savo kompetencijas, pagal ūkio (sektoriaus) veiklos sritis).
Nuolatinis mokymasis leidžia ūkininkams prisitaikyti prie besikeičiančių technologijų ir rinkos poreikių, taip pat didina jų gebėjimą reaguoti į klimato ir aplinkosaugos iššūkius. Be to, žinios apie naujas auginimo praktikas ir tvarias žemės ūkio metodikas skatina efektyvų išteklių naudojimą ir gerina produktų kokybę. Įgyvendindami mokymosi strategijas, ūkininkai gali ne tik pagerinti savo gyvenimo kokybę, bet ir prisidėti prie bendrojo ES tikslų, tokių kaip maisto saugumas ir ekologinė pusiausvyra, siekimo.
Dėmesys ir funkcijos nevyriausybinėms organizacijoms.
Nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) atlieka itin svarbų vaidmenį stiprinant demokratiją, pilietinį aktyvumą bei socialinę sanglaudą visoje Europos Sąjungoje. Todėl ES reglamentuose turėtų būti aiškiai nurodyta, kad šalys narės privalo skirti daugiau dėmesio ir funkcijų suteikti NVO sektoriui dėl šių priežasčių:
- Pilietinės visuomenės stiprinimas: NVO yra viena pagrindinių pilietinės visuomenės atramų. Jos skatina piliečių įsitraukimą į sprendimų priėmimą, stiprina pasitikėjimą valdžios institucijomis ir prisideda prie demokratijos plėtros. ES, kaip demokratinių vertybių sąjunga, turėtų skatinti tokio sektoriaus plėtrą reglamentiniu lygmeniu.
- Socialinių problemų sprendimas: NVO dažnai pirmosios pastebi ir reaguoja į socialines problemas – nuo socialinės atskirties iki žmogaus teisių pažeidimų. Jos veikia arčiau bendruomenių, todėl gali efektyviau ir lanksčiau teikti paslaugas nei valstybinės institucijos.
- Politikos formavimo įtraukumas: NVO atstovauja įvairių visuomenės grupių – ypač pažeidžiamų ar marginalizuotų – interesams. Įtraukus jas į sprendimų priėmimą užtikrinamas didesnis politikos formavimo skaidrumas, atvirumas ir efektyvumas.
- ES vertybių įgyvendinimas vietiniu lygiu: viena iš pagrindinių ES stiprybių – vertybinis pagrindas: pagarba žmogaus teisėms, teisinės valstybės principai, socialinė atsakomybė. NVO padeda šias vertybes įgyvendinti konkrečiuose vietiniuose kontekstuose.
- Finansinio ir struktūrinio stabilumo užtikrinimas: reglamentinis įpareigojimas stiprinti NVO sektorių leistų sukurti aiškesnes finansavimo ir partnerystės taisykles, taip užtikrinant šių organizacijų stabilumą ir ilgalaikį veiklos tęstinumą.
Gyvulininkystės sektoriaus augimo ir konkurencingumo skatinimas.
Siekiant padidinti gyvulininkystės sektoriaus našumą ir užtikrinti maisto tiekimo saugumą, būtina investuoti į produktyvesnius gyvulius. Nors šie gyvuliai yra brangesni, jie suteikia ilgalaikį naudingumą, nes užtikrina produkcijos kiekį ir kokybę. Įsigyjant produktyvius gyvulius, ūkininkai galėtų padidinti savo gamybą ir prisitaikyti prie rinkos pokyčių, taip pat sumažinti gamybos sąnaudas per ilgą laikotarpį.
Siekiant užtikrinti gyvulininkystės sektoriaus atsparumą, tvarumą ir konkurencingumą, siūlome tobulinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/2115, gyvūnų pirkimą priskiriant tinkamų finansuoti investicijų ir išlaidų kategorijai.
Palankesnės sąlygos kolektyvinėms investicijoms.
Kolektyvinės investicijos – tai galimybė ūkininkams veikti kartu, kad būtų efektyviau kuriamos trumpos tiekimo grandinės. Tai mažina priklausomybę nuo tarpininkų, didinant tiekimo stabilumą ir maisto saugumą regioniniu bei nacionaliniu lygmeniu. Veikdami kartu, ūkiai gali efektyviau įveikti krizines situacijas, klimato kaitos poveikį ar rinkos svyravimus. Kolektyvinės investicijos leidžia dalytis ištekliais, inovacijomis ir žiniomis, taip stiprinant viso sektoriaus atsparumą.
Be to, kolektyviai įgyvendinami projektai padeda mažinti kaštus, nes leidžia ūkiams investuoti į bendrą infrastruktūrą, technologijas ar perdirbimo įrenginius. Tai ypač aktualu mažesniems ūkiams, kurie atskirai neturėtų galimybių įgyvendinti tokių investicijų. Kolektyviniai projektai leidžia pasiekti didesnį poveikį su mažesnėmis sąnaudomis. Tokiu būdu ES parama tampa labiau tikslinga ir naudinga ne pavieniams ūkio subjektams, o visai bendruomenei ar regionui. Tai prisideda prie bendrų ES politikos tikslų – tvarumo, inovatyvumo ir solidarumo.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūlome tobulinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/2115, įtraukiant galimybę padidinti paramos normą kolektyvinėms investicijoms, taip skatinant bendradarbiavimą, efektyvumą ir tvarų žemės ūkio sektoriaus vystymąsi.
Pluoštinių kanapių sektoriaus reglamentavimo tobulinimas.
ES agrariniam sektoriui keliami nauji uždaviniai, tokie kaip bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas, reikalauja atnaujinti ir pritaikyti šiuo metu galiojančius ES reglamentus. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas perspektyvioms žemės ūkio šakoms, tokioms kaip pluoštinių kanapių sektorius, kuris gali užtikrinti savarankišką baltymų ir biologinių medžiagų apsirūpinimą, reikšmingai prisidėti prie ES strateginės nepriklausomybės, anglies dvideginio emisijų mažinimo ir tvarios žaliavos tiekimo įvairioms pramonės šakoms. Dabartinis teisinis netikrumas ir nenuoseklūs reikalavimai tarp ES valstybių narių riboja pluoštinių kanapių sektoriaus plėtrą, inovacijas ir investicijas, todėl būtina suderinti reguliavimą visos ES mastu.
Tiesioginių išmokų konvergencija (suvienodinimas).
Šiuo metu egzistuojantys tiesioginių išmokų skirtumai tarp valstybių narių pažeidžia lygiateisiškumo ir teisingumo principus, iškraipo konkurenciją ir sudaro nevienodas galimybes ūkininkams skirtingose ES šalyse. Tiesioginių išmokų konvergencija užtikrintų, kad visų šalių ūkininkai turėtų vienodas sąlygas gauti paramą už tą pačią veiklą, o tai skatintų vienodas konkurencines sąlygas, efektyvesnį išteklių panaudojimą bei regioninę sanglaudą. Tai itin svarbu ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu bei aplinkosauginiu požiūriais – užtikrinamos geresnės sąlygos kaimo plėtrai, skatinamas jaunimo įsitraukimas į žemės ūkį bei investicijos į inovatyvius ir tvarius sprendimus.
Atsižvelgiant į tai, būtina tobulinti šiuo metu galiojančius Europos Sąjungos reglamentus ir pilnai užbaigti tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos procesą. Tai būtų reikšmingas žingsnis kuriant sąžiningesnę ir veiksmingesnę žemės ūkio politiką, kurioje visi ES ūkininkai konkuruotų vienodomis sąlygomis, nepriklausomai nuo savo geografinės padėties. Tik taip galima užtikrinti, kad ES žemės ūkio sektorius būtų ne tik konkurencingas, bet ir solidarus, prisidedantis prie bendrų ES socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių tikslų.
Atsižvelgdami į tai, kad ES žemės ūkio sektoriui būtinas sisteminis kartų atsinaujinimas, užtikrinantis konkurencingumą, maisto saugą ir tvarią kaimo gyvenseną, primindami, kad remiantis Europos Komisijos duomenimis, net 57 proc. ūkininkų ES yra vyresni nei 55 metų, o jaunieji ūkininkai sudaro vos 11 proc., įvertindami, kad dabartiniai sprendimai ir finansiniai instrumentai, nors ir reikšmingi, nėra pakankami spręsti struktūrinius iššūkius – žemės prieigos ribotumą, finansinio kapitalo trūkumą, socialinės infrastruktūros silpnumą bei per mažą jaunimo įtraukimą į sprendimų priėmimą, pabrėždami, kad kartų atsinaujinimas yra ne tik ekonomikos, bet ir socialinės sanglaudos, regionų vystymosi bei europinių vertybių išsaugojimo klausimas, siūlome šiuos prioritetinius veiksmus ES lygiu: Sukurti atskirą ES programą „Jaunasis ūkininkas 2030“, kuri apjungtų finansinę paramą, žemės bankų vystymą, ūkių perdavimo mechanizmus, mentorystę ir mokymus, pritaikytus skirtingų šalių kontekstui; Įtvirtinti kartų atsinaujinimą kaip pagrindinį BŽŪP tikslą, susiejant valstybių strateginius planus su aiškiais rodikliais: jaunųjų ūkininkų skaičiumi, vidutinio amžiaus mažėjimu, naujų ūkių steigimu; Remti „protingų kaimų“ plėtrą, kaip priemonę užtikrinti patrauklias gyvenimo ir darbo sąlygas jauniems žmonėms kaime: prieinamą būstą, greitą internetą, švietimą, sveikatos paslaugas ir mobilumą; Skatinti jaunimo dalyvavimą kaimo politikoje, įpareigojant valstybes nares įtraukti jaunimą į žemės ūkio tarybas, LEADER grupes, BŽŪP strategijų rengimą ir įgyvendinimą; Įsteigti ES lygmens „Kaimo jaunimo forumą“, kuris taptų platforma idėjų mainams, gerųjų praktikų sklaidai ir tiesioginei komunikacijai tarp Komisijos ir jaunųjų kaimo lyderių.
„Su Europos Komisijos nariu Christophu Hansenu turėjome galimybę pabendrauti lankydamiesi ūkyje. Buvo gera išgirsti jo įsipareigojimą užtikrinti, kad ūkininkai gautų teisingas ir pakankamas pajamas, būtų apsaugoti nuo nesąžiningos prekybos praktikos. Jis taip pat akcentavo žemės ūkio kartų atsinaujinimo strategijos svarbą – siekį padėti šeimos ūkiams ir jauniems ūkininkams, stiprinant Europos maisto suverenitetą ir sprendžiant konkrečias kaimo vietovių problemas“, – pažymi dr. A.Svitojus.
Viršelio nuotraukoje: Arūnas Svitojus ir Christoph Hansen