Naujienos

A.Svitojus: LR ŽŪR inovacijų lyderis žemės ūkyje

Žemės ūkis buvo ir bus imlus inovacijoms sektorius, tačiau naujos technologijos ir priemonės turi nešti ūkininkams realią naudą. Technologijos turi tarnauti jų vartotojui. Tai turi būti pagrindinis inovacijų prioritetas. Šiandien visame pasaulyje plačiai kalbama apie žemės ūkio skaitmenizavimą, kuris suteiks galimybę užtikrinti aukštesnio lygio maisto saugą ir padės efektyviau kovoti su klimato kaita. Tarp skaitmeninių technologijų, padėsiančių ūkyje, yra lauko robotai, efektyvesnis pesticidų naudojimas, platesnis mikrobiologinių preparatų panaudojimas, skaidresnė kainodara, platesnė informacijos sklaida. Inovacijos ir nauji sprendimai ir stebina, ir džiugina.

Kur link juda žemės ūkis?

Sakyčiau žemės ūkis  juda inovacijų, naujų sprendimų pritaikymo praktikoje link. Pastaruoju metu stebime pasaulinę tendenciją, kai žemės ūkyje vis dažniau ir įvairiau yra taikomos GIS (geografinių informacinių sistemos) technologijos, precizinis tręšimas, kuris leidžia taupyti trąšas ir tręšti augalus pagal poreikį. Naujausios sumaniosios precizinio ūkininkavimo technologijos sudaro galimybes sudaryti tręšimo žemėlapius pagal skirtingas dirvožemio fizikines arba chemines savybes atskiriems dirvos paviršiaus ploteliams. Tręšimas pagal poreikį mažina sunaudojamų trąšų kiekius, nebelieka pertręšimo, taupomos lėšos, tausojama aplinka ir dirvožemis.  Žinoma, kad svarbiausias tikslas – saugaus ir aukštos kokybės maisto produktų gamyba, geriau išnaudojant susijusių ekosistemų paslaugas, tuo pačiu užtikrinant konkurencingas ir mažai anglies dioksido išskiriančias paskirstymo grandines. Taip būtų spartinamas perėjimas prie tvarios bioekonomikos Europoje.

Kaip Lietuvos žemės ūkis atrodo bendrame kontekste?

Dar 2018 m. spalio mėn. Europos Komisija (EK) Lisabonoje surengė žemės ūkio inovacijų aukščiausio lygio susitikimą, kuriame pabrėžė naujų technologijų svarbą užtikrinant gyvybingą žemės ūkio sektorių ir siekiant užtikrinti vis didėjančią maisto paklausą.

Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai taiko inovacijas, siekdami didinti efektyvumą ir reaguoti į socialinius iššūkius. Ūkininkai yra pasirengę keisti ūkių valdymo praktiką ir taikyti naujas priemones bei techniką, jei tai yra inovatyvu ir naudinga ekonomiškai. Todėl svarbu atsižvelgti ir į inovacijų socialinius ir ekonominius aspektus. Visgi vidutinės ES žemės ūkio pajamos sudaro tik 40% kitų sektorių pajamų, todėl ne visos technologinės naujovės yra prieinamos ūkininkams.

LR ŽŪR – lyderiai inovacijų taikyme

Galiu tik pasidžiaugti, kad Žemės ūkio rūmai, įgyvendindami mokslinius inovacinius projektus taip pat prisideda prie inovacijų žemės ūkyje. Tikriausiai esame lyderiai, nes dar prieš 7 metus (2012 m.) startavome su projektu, kuris atvėrė galimybes žemės ūkio veiklos subjektams atlikti tvartų ir galvijų kompleksų higienizavimą ir biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą taikant biotechnologinius metodus. Po to sekė tokie projektai, kaip dirvos struktūros ir kokybės gerinimas (atstatymas), naudojant mikroorganizmus ar azoto junginių emisijos mažinimas, išsaugant augalų produktyvumą, naudojant naujos kartos mikroelementus, mikrobiologinių preparatų pritaikymas daržovių produktyvumui ir atsparumui fitopatogenams didinti bei dirvožemio ekosistemos būklei pagerinti, integruotos tiksliosios augalininkystės sistemos naudojimas siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą ir gerinti produkcijos kokybę.  Svarbu tai, kad šios priemonės skatina ūkius sparčiau diegti technologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą, drauge mažinant neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai, užtikrinant didesnį išteklių naudojimo tvarumą.

Štai dar prieš metus (2018 m.) Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (LR ŽŪR) startavo su projektu „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos sukūrimas naudojantis aerodistanciniais – spektrometriniais metodais” pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Projekto tikslas – skatinti tausų ir ekonomiškai efektyvų augalų apsaugos produktų naudojimą, užtikrinti maisto produktų saugą, subalansuotą žemės ūkio vystymąsi, apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo augalų apsaugos produktų naudojimo keliamos rizikos, užtikrinti augalų apsaugos produktų naudotojų, platintojų ir augalų apsaugos konsultantų švietimą bei mokymą, skatinti integruotą kenksmingųjų organizmų identifikavimo ir kontrolės taikymą.

Projekto pagalba sukurta inovatyvi sistema, kurios veikimo principas paremtas bepiločio orlaivio surinktų spektrinių duomenų analize. Sistema interpretuodama gautus duomenis vartotojui pateikia ūkio augalų būklės situaciją: ligų ir kenkėjų židinius, pasėlių, sodo, daržo pažeistas zonas ir pažeidimo mastą. Dėl savalaikio kenksmingųjų organizmų identifikavimo, laiku pastebėtas ir sustabdytas jų plitimas leis ne tik sunaudoti mažiau augalų apsaugos produktų, taip prisidedant ne tik prie aplinkosaugos gerinimo, bet ir derliaus nuostolių sumažinimo.  

Bendradarbiaujame su pažangiausiais šalies mokslininkais ir įmonėmis, kaip pvz. Gamtos tyrimų centru, UAB „ART21“, kurie yra lyderiai pasaulyje dirbant su hiperspektrinės duomenų analizės technologijomis.  

Įgyvendinant projektą ir jo tikslus suburta Europos inovacijų partnerystės grupė, vienijanti 11 partnerių: LR ŽŪR konsultantus, įmonės UAB „ART21” specialistus, mokslininkus iš Gamtos tyrimų centro ir ūkininkus bei žemės ūkio bendroves.  

Kokias naujoves įsivaizduotumėte įdiegtas Lietuvos žemės ūkyje artimiausiu metu?

Artimiausiu metu turime koncentruotis į tvarumą žemės ūkyje. Laikydamiesi visuotinai priimto darnios plėtros požiūrio, turime pripažinti, kad darnų ir nuoseklų žemės ūkio vystymąsi lemia trys svarbiausi veiksniai:

  • Gyvybingas ir klestintis kaimas. Žemės ūkio verslas gali sukurti darbo vietas, pritraukti jaunimą, kad kaimas būtų gyvybingas ir prisidėtų prie ekonominės ir socialinės plėtros, įskaitant sveiko maisto tiekimą, sukuriant trumpąsias maisto grandines. 
  • Pelninga gamyba.Ekonominis aspektas: žemės ūkis turi būti pelningas ir ūkininkai galėtų pragyventi, skatintų gamybą ir tausotų bei saugotų aplinką.
  • Tausojama aplinka. Ypač svarbi aplinkosauga –  žemės ūkis turi sumažinti neatsinaujinančių energijos išteklių vartojimą, papildyti išnaudotus resursus, tausoti, apsaugoti ir pagerinti aplinką ir gamtinius išteklius.

Pagrindinis žemės ūkio uždavinys yra gaminti maistą, numatyti didėjantį apsirūpinimo maistu poreikį ir, tvariai, nepažeidžiant pusiausvyros, patenkinti didėjančią paklausą. Tvarumas ir darna žemės ūkyje reiškia, kad pagrindinių gamtinių išteklių, pavyzdžiui, dirvožemio, maisto medžiagų ir vandens, negalima vartoti netvarkingai, nesuvokiant, kas gera, o kas bloga. Todėl, priimant sprendimą dėl tvaraus ir darnaus ūkininkavimo, būtina numatyti būdus, kaip padidinti gamtinių išteklių naudojimo efektyvumą.

Kam turi ruoštis pažangūs ūkininkai?

Matau, kad šiandien pažangūs ūkininkai supranta, jog be mokymosi ir tobulėjimo bei inovacijų – nė žingsnio į priekį. Inovacijos žengia priekin sparčiai visuose sektoriuose: žemės ūkio, verslo, IT, skaitmeninimo, dirbtinio intelekto panaudojimo, žinių ir informacijos sklaidos, konsultavimo ir kt., todėl kiekvienas siekiantis neatsilikti nuo gyvenimo privalo žvelgti pirmyn ir nuolat tobulėti.

Apie tvarumą ir inovacijas

Spalio 17 d. apie žemės ūkio ateitį diskutuosime konferencijoje, kuri vyks Vilniaus Rotušėje. Konferencijoje dalyvaus ir pranešimus skaitys Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovė Doris Marquardt, Vageningo universiteto mokslininkas  George Beers, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Jeroslav Neverovič, DOJUSagro įmonių grupių vadovas Donatas Dailidė, Latvijos ūkininkų parlamento vicepirmininkė Maira Dzelzkaleja–Burmistre, kiti žemės ūkio sektoriaus mokslininkai ir ekspertai.

Norėčiau pabrėžti žemės ūkio svarbą pasauliniame darnaus vystymosi kontekste, nes žemės ūkio sektorius yra stambiausias darbdavys pasaulyje, atstovaujantis didžiausiam bendros žemės naudotojui pasaulyje, keliantis grėsmę natūralioms gamtinėms ekosistemoms ir yra atsakingas beveik už vieną ketvirtadalį viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Žemės ūkis atlieka lemiamą vaidmenį aprūpinant pasaulio gyventojus maisto ištekliais ir yra jautrus ir pažeidžiamas dėl klimato kaitos. Žemės ūkio sektorius ir maisto pramonė – pagrindiniai ir didžiausi pasaulinės ekonomikos dalyviai, o investicijos į žemės ūkį yra laikomos pelningiausiomis ir darančiomis geriausią poveikį vystymuisi – ekonomikos augimui, apsirūpinimo maisto ištekliais ir kovai su skurdu. 

Todėl noriu ne tik pasidžiaugti, kad būtent LR ŽŪR yra 2019 m. gegužės 9 d. EK įregistruoto Lietuvos Agro Space skaitmeninių inovacijų cento (Agro Space DIH) viena steigėjų, bet ir tiesiogiai  su ūkininkais bendradarbiaujanti organizacija. Kaip ir minėjau – inovacijos turi būti taikomos ir naudojamos ūkiuose, tai pagrindinis mūsų siekis.

 

***

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (LR ŽŪR) yra 2019 m. gegužės 9 d. EK įregistruoto Lietuvos Agro Space skaitmeninių inovacijų cento (Agro Space DIH) viena steigėjų.  

Europos Komisijos – 2019 m. gegužės 9 d. įregistruotas Lietuvos Agro Space skaitmeninių inovacijų centras (Agro Space DIH) – tai Lietuvos mokslinių tyrimų, švietimo, verslo ir vyriausybinių institucijų organizacijas jungiantis regioninis tinklas, skirtas visų sektorių skaitmeninių technologijų naujovėms skatinti. Agro Space DIH subūrė 10 Lietuvos švietimo, mokslo, verslo ir valstybinių institucijų, įskaitant verslo asociacijas, universitetus, mokslo ir technologijų parkus. Centro veiklą koordinuoja Vilniaus pramonės ir verslo asociacija (VPVA). 

Agro Space DIH sukurtas taip, kad mažos ir didelės institucijos, o taip pat pradedančios dirbti skaitmenizavimo srityje ar turinčios didžiulę patirtį galėtų dirbti drauge.  Agro Space DIH dirba vieno langelio principu: suteikiama pagalba, surandama idėja ar sprendimas ir įsigyjamos ar įdiegiamos technologijos. 

Didžiąją dalį tinklo veiklos sudaro partnerystės veiklų organizavimas (renginiai, partnerių paieška, produktų ir paslaugų komercializavimas) ir sprendimų diegimas žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimo srityje. Pasitelkiami įvairūs ES finansavimo įrankiai (ES Horizon 2020, COSME ir kt. programos).

 Agro Space DIH vizija – tapti vienu iš lyderių, kuriant šių sektorių sprendimus skaitmeninių technologijų srityje Baltijos šalyse: žemės ūkio, kosmoso, gamybos. Tinklo plėtra neapsiribos vien tik Lietuvos rinka, artimiausiu metu planuojama pritraukti narių iš kitų Baltijos šalių.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

X