ŽŪR dalyvauja ne tik šalies vidaus, bet ir tarptautinėje žemės ūkio politikoje. Esame Europos žemės ūkio skėtinių organizacijų COPA ir COGECA, Europos žemės savininkų organizacijos (ELO), kitų tarptautinių organizacijų nariai. Apie tai, kas šiuo metu labiausiai jaudina Europos žemės ūkio bendruomenę, paprašėme papasakoti ŽŪR pirmininką dr. Arūną Svitojų.
Balandžio pabaigoje Lietuvoje lankėsi Europos žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis. Susitikime su žemės ūkio bendruomenės lyderiais tada vyravo Europos žemės ūkio politikos, naujosios BŽŪP klausimai. Vizito metu buvo labai svarbi ir pagalbos Ukrainai tema, juolab kad tuo pat metu Lietuvoje viešėjo Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministras Mykola Solsky. Garbūs svečiai buvo susitikę neformalioje aplinkoje, pokalbyje dalyvavote ir Jūs…
Su Europos komisaru bendravome Europos Komisijos atstovybėje, o paskui, jau dalyvaujant Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministrui, – pas ūkininkę Kasią Jankun. Vėliau per laimingą atsitiktinumą su J.Wojciechowskiu ir M.Solsky iki Varšuvos skridome tuo pačiu lėktuvu (mano kelionė tęsėsi toliau, į Briuselį). Tai lėktuve dar turėjome gražaus laiko pakalbėti.
Ukrainos didžiausias rūpestis – logistinių galimybių grūdų eksportui paieška. Ukrainiečiai per savo jūrų uostus iki karo turbūt išgabendavo 5 mln. t grūdų per mėnesį, o dabar tik labai mažą dalį. Senojo derliaus dar likę apie 20 mln. t, ūkininkai turi atlaisvinti vietos naujam derliui, reikia apyvartinių lėšų. Dėl techninių galimybių grūdų eksportą organizuoti per Baltijos jūrų uostus M.Solsky tarėsi su Lietuvos, kitų Europos valstybių vyriausybių nariais. Trūksta vagonų, nėra vientisos geležinkelio vėžės. Uostai nepasiruošę tokiai didelei krovai. Techniniai dalykai turės būti vienaip ar kitaip išspręsti.
Yra užduotys vyriausybės lygmenyje, o mes, kaip ūkininkai, taip pat turime savo matymo kampą.
Koks tas matymo kampas? Kas kalbėta apie Ukrainą COPA ir COGECA posėdyje, į kurį kaip ir vykote?
Visi palaiko ukrainiečius, bet yra tam tikro nerimo, kad tie milijonai tonų grūdų, patekę į ES, nepaveiktų kainų. Grūdininkai svarsto, ar nereikėtų imtis techninių priemonių grūdų kainų stabilumui išlaikyti. Iš kitos pusės, gyvulininkai džiaugiasi – jei grūdų kainos kristų, pigtų pašarai. Kiaulių, paukščių augintojai galėtų šiek tiek atsigauti. Galimai atpigtų ir maisto produktai vartotojams. Yra niuansų, apie juos galvoja ir politikai, ir gamybininkai.
Į Briuselį buvo pakviesta Ukrainos nacionalinio agrarinio forumo direktorė Maria Didukh. Ji padarė išsamų, jaudinantį pranešimą apie padėtį Ukrainoje. Jo išklausę visi dalyviai, 100-150 organizacijų atstovų, atsistoję ilgokai plojo.
Ukrainoje pavasaris labai sunkus. Atkovotose teritorijose liko daug užminuotų laukų, sprogimų vietose užteršta žemė, sugadinta infrastruktūra. Šiaurės Rytuose, Rytuose ir Pietuose vyksta karas – pasėlių plotai labai sumažėjo. Trūksta išteklių: apsirūpinimas sėklomis siekia 75 proc., pesticidais – 60 proc., degalais – tik 40 proc., finansais – 40 proc. Gali būti, kad kukurūzų bus pasėta 3,8 mln. ha (31 proc.), saulėgrąžų – 7 mln. ha (28 proc.) mažiau.
Sumažėjusi žemės ūkio produkcijos gamyba yra smūgis ne tik Ukrainai, bet ir kelia pavojų pasaulyje padidinti skurdą, badą. Ukraina, viena didžiausių pasaulyje grūdinių kultūrų augintojų (derlius siekia beveik 88 mln. t) ir eksportuotojų, išmaitina apie 400 mln. gyventojų.
Dar keletas skaičių iš M. Didukh pranešimo, kurie iliustruoja, kaip karas paveikė Ukrainos žemės ūkį ir pasaulio maisto tiekimo grandines:
- kviečių eksportas siekė 24 mln. t ir sudarė 12 proc. pasaulinio eksporto (penkta didžiausia šalis eksportuotoja);
- kukurūzų eksportas – 33 mln. t – 16 proc. pasaulinio eksporto (ketvirtoji vieta);
- saulėgrąžų aliejaus eksportas – 6,6 mln. t – 50 proc. pasaulinio eksporto (pirmoji vieta);
- rapsų eksportas – 2,7 mln. t – 20 proc. pasaulinio eksporto (trečioji vieta);
- paukštienos eksportas – 0,43 mln. t, – 3 proc. pasaulinio eksporto (septintoji vieta);
- kiaulienos gamyba dėl okupacijos sumažėjo 20 proc., paukštienos – 15 proc., pieno gamyba – 15 proc.
Prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje, LR ŽŪR susiekėme su mūsų partneriais Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje. Kartu kreipėmės COPA-COGECA siūlydami atsižvelgiant į situaciją, suteikti galimybę Ukrainai dalyvauti COPA-COGECA. Labai greitai ukrainiečiai buvo pakviesti dalyvauti. Dabar jie jau priimti asocijuotais nariais, yra atleisti nuo nario mokesčio.
Ukrainos klausimai sudarė apie 30 proc. visos COPA-COGECA posėdžio darbotvarkės. Įvairios organizacijos dalijosi informacija, kaip padės vežti sėklą, apsirūpint degalais, technologijomis, žemės ūkio technika, kvalifikuota konsultacija.
COPA-COGECA ukrainiečiai buvo pasveikinti kaip asocijuotieji nariai. Posėdyje dalyvavo COPA prezidentė Christiane Lambert ir COGECA prezidentas Ramon Armengol, jie didelį dėmesį skyrė padėties Ukrainoje pristatymui bei diskusijai.
Džiaugiuosi, kad mūsų iniciatyva dėl Ukrainos duoda rezultatų. Ukrainą nutarta priimti į COPA-COGECA ir ieškoti įvairių pagalbos kelių
Kaip mes dar galime prisidėti prie pagalbos ukrainiečiams ūkininkams?
Lietuvos ūkininkai nuo pirmųjų dienų skyrė Ukrainai finansinę paramą, taip pat daiktais, konsultacijomis, patarimais. Sukurta patariamojo pobūdžio filmukų, pvz., kaip tvarkyti žaliavinį pieną ūkyje nutrūkus supirkimui. Prisidėdami prie apsirūpinimo maisto produktais prisidedame prie ekonominio saugumo didinimo, bendrame kontekste padedame prie pasaulio aprūpinimo maistu.
Užsiminėte, kad kai kurių Europos organizacijų atstovai susirūpinę, jog ukrainietiški grūdai gali paveikti mūsų rinkų kainas. Ką apie tai manote Jūs?
Lietuvoje maisto niekada netrūko ir nepritrūks. Europoje taip pat maisto produktų pasigaminame daugiau negu suvalgome. Turime galvoti, kaip išnaudoti ekonominę ir pridėtinės vertės galią. Ūkininkams svarbu gaminti ne kuo daugiau (nualinant žemę ir ne per daug uždirbant), o našiai. Labai nerimauti dėl to, kaip mus galėtų paveikti ukrainietiški grūdai, nereikėtų – kol kas jie dar nėra vežami. Reikia stengtis technologiškai įgyvendinti tokią galimybę. O jeigu ji atsiras, manau, bus koordinuojami, subalansuoti ir reeksporto klausimai taip, kad niekas nenukentėtų.
Kokie artimiausi įvykiai numatomi tarptautinių susitikimų kalendoriuje?
Birželio mėnesį renkamės Briuselyje. Vėl rinksis COPA-COGECA, taip pat atskiros valstybių grupės. Turime nuolatinius susitikimus Šiaurės ir Baltijos šalių lygiu: dalyvauja švedai, suomiai, danai, estai, lietuviai, latviai. Taip pat dirbame Vidurio Europos šalių platformoje, kurią dar vadiname trijų jūrų lygmens platforma. Ją sudaro Vyšegrado šalys, Baltijos šalys ir Viduržemio šalys. Trys jūros, 10 valstybių. Atskirais lygmenimis aptariame mums aktualesnius klausimus. Palyginti su senosiomis Vakarų Europos šalimis žemės ūkis šiek tiek kitokio intensyvumo, skiriasi gyvūnų koncentracija.