Naujienos

A.Svitojus: Naujos iniciatyvos kelia daug klausimų, bet siekti tikslų turime drauge

Sausio 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva organizuotoje diskusijoje „Žalia Lietuva“ dalyvavo ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, vicepirmininkai Vytautas Buivydas, Algis Baravykas, ŽŪR narių lyderiai – Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis.

Kaip informavo Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslav Neverovič, diskusijų metu pateiktos idėjos bus įtrauktos į planuojamą parengti „Žalios Lietuvos“ iniciatyvos baigiamąją deklaraciją. Prezidento G. Nausėdos „Žalios Lietuvos“ iniciatyvos tikslas – dialogo būdu susitarti ir prisiimti savanoriškus įsipareigojimus savo veiksmais ir pavyzdžiu siekiant švaresnės ir žalesnės Lietuvos ateities. Tik visuotinio susitarimo būdu galėsime iš esmės pakeisti savo požiūrį ir elgesį į tai, kaip turime kurti, vartoti, judėti ir gaminti, norėdami gyventi švarioje ir sveikesnėje aplinkoje.

„Naujos iniciatyvos kelia daug klausimų, bet siekti tikslų turime drauge. Reikia atkreipti dėmesį, kad ne tik žemės ūkis daro įtaką taršai ir klimatui. Už tai esame atsakingi visi – pradedant šiukšlių rūšiavimu, gamyba, atliekų tvarkymu, perdirbimu. Turime atkreipti dėmesį į horizontalius tikslus, bendradarbiauti valstybės institucijų lygmenyje – tarp ministerijų, aktyviau įtraukiant savivaldos institucijas. Matau ypač svarbų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vaidmenį pradedant šviesti mažuosius šalies piliečius ir ugdant kitokį požiūrį į klimato pokyčius bei žmogaus daromą įtaką. Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) aktyviai diskutuojame apie būsimas  strategijas ir priemones. ŽŪR organizacijos atsakingai žvelgia į iškeltus ES tikslus ir parengtas strategijas bei rekomendacijas visoms ES šalims bei Lietuvai. Turime elgtis atsakingai ir pasirūpinti, kad šios iniciatyvos pasiektų ne tik ūkininkus, bet ir kaimo gyventojus. Privalome informacija dalintis tarp savivaldos organizacijų, tarp jų narių. Būtinas švietimas, naujos jo formos ir jei yra poreikis – individualus ūkininkų konsultavimas ir rezultatų vertinimas (monitoringas), nes nuo to priklauso ateities rezultatai. Siekiant tikslo turime suvienyti valdžios ir savivaldos institutus bei pasitelkiant mokslą daryti deramą proveržį Žalios Lietuvos iniciatyvai“, – kalbėjo ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.  

ŽŪR vicepirmininkas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį į tai, kad per pastaruosius dešimt metų Lietuva prarado apie 50 proc. žemdirbių. Taip pat grėsmingai  sumažėjo ir jaunųjų ūkininkų. „Reikalinga numatyti priemones ir sudaryti palankias sąlygas ūkininkams ir kaimo gyventojams gyventi ir dirbti kaime, skatinti ekologiškai ūkininkauti. Per paskutinius 6 metus jauniesiems ūkininkams nebuvo galimybių pradėti ūkininkauti ekologiškai, nes buvo numatytos ekologiškai ūkininkaujančiųjų kvotos. Todėl tokią sistemą reikia keisti. Būtina ieškoti ir finansinių įrankių, kad išlaikyti ūkininkaujančius kaime. Ūkininkavimas ir naujų darbo vietų kūrimas galėtų ne tik išlaikyti esamus, bet ir pritraukti naujų gyventojų kaime, kas tiesiogiai prisidėtų prie  kaimo gyvybingumo. Tuo tarpu ekologinis ūkis gali puikiai generuoti papildomas pajamas ir tiesiogiai prisidėti prie Žaliojo kurso strategijos“, – kalbėjo Vytautas Buivydas.

Išsamų pranešimą su statistine informacija bei siūlymais pateikė ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas, kuris, visų pirma, atkreipė dėmesį į tai, kad reikėtų keisti požiūrį į gamintojus, kurie aprūpina gyventojus maistu. Šiandien vyrauja nuostata, kad gamintojas yra teršėjas. Tuo tarpu įmonių konsultavimas nevyksta jau 10 metų, o vietoj konsultavimo įmonėms sėkmingai pritaikomos baudos. Įvardintos ir kitos problemos: oro tarša vis dar matuojama ne gyvenamoje vietoje, o gamybinėje teritorijoje; įmonės turi daug teisminių ginčų su aplinkos apsaugos pareigūnais dėl taikomų sankcijų; nesprendžiamos gyvulių pergrupavimo pagal SG problemos; srutų įtraukimo į GPAIS aktualijos; požeminio vandens paėmimo baudavimas ir kt.

Gyvulių augintojai 2005 -2015 m. susidūrė su aktyviu aplinkosaugos aktyvistų puolimu, išgalvotais kaltinimais, akcijomis, priešišku visuomenės nuteikinėjimu. Atkreiptas dėmesį į tai, kad įgyvendinant Kaimo plėtros 2014-2020 m. programą neįvyko biodujų plėtra. O štai kvapų normos sumažinimas, kuris numatomas jau nuo 2024 m., nenumatant jokių finansavimo šaltinių šiai priemonei įgyvendinti.

„Vertinant Lietuvos situaciją kitų ES šalių klimato kaitos kontekste, matome, kad esame pirmūnai, todėl galime neskubėdami, rimtai apsvarstę paruošti efektyvias pagalbos priemones. Turime sudaryti sąlygas ir leisti ūkiams sukaupti lėšų ir įgyvendinti reikiamas investicijas. Svarbu, kad Žaliasis kursas nepavirstų žaliuoju teroru. Gamintojai turi žinoti ilgalaikę perspektyvą ir kokiomis priemonėmis bus užtikrinti siekiami tikslai klimato kaitos atžvilgiu. Žemės ūkis, visų pirma,  reikalingas tam, kad pamaitinti žmones, o po to – pasirūpinti aplinka. Jei matysime tik aplinkos apsaugos ir klimato kaitos strateginius tikslus, pamiršdami žmogų, tai iš esmės, mes tada nebūsime reikalingi. Todėl šiandien itin aktualu visiems susitarti ir kryptingai dirbant siekti strateginių tikslų įgyvendinimo. Taip pat turime atsakingai įvertinti ir ekonominius kaštus, būtinus kiekvienam sektoriui, kad užtikrintume nusimatytus klimato kaitos įsipareigojimus ir išliktume konkurencingi ES bendrijoje. Tam būtina  atlikti ekonominius kiekvieno sektoriaus skaičiavimus ir numatyti konkrečias priemones“, – kalbėjo Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Visą pranešimą rasite čia

Racionalių siūlymų ir gerųjų ES pavyzdžių, kurie galėtų būti sėkmingai pritaikyti bei panaudoti ir Lietuvoje, tvarkant privačius miškų plotus, pateikė Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas dr. Algis Gaižutis.

„Siekiame miškų produktyvumo ir sveikatingumo didinimo, o per 4 metus numatyta padidinti miškingumą iki 35 proc. Realiai reiškia, kad reikia papildomai kasmet įveisti 17-20 tūkst ha naujų miškų, kai dabar įveisinėjama po 1,5-2 tūkst. miškų”, – informavo dr. A. Gaižutis.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas pažymėjo ne tik gamybinės, bet ir naujų idėjų, skaitmeninimo, mokymo ir bendradarbiavimo svarbą.

Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas atkreipė dėmesį į ekologinio ūkio reikalingumą bei poreikį viešojo sektoriaus maisto vartotojus aprūpinti vietine ekologiška produkcija.

Konkrečią informaciją ir aktualias įžvalgas diskusijoje pateikė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžė jaunųjų ūkininkų svarbą kaimo gyvybingumui ir šią problemą įsitraukė į artimiausios darbotvarkės klausimus.

Renginio metu aptarta žemės ir maisto ūkio transformacijos svarba įgyvendinant Europos Sąjungos Žaliojo kurso tikslus ir Bendrijos bei Lietuvos iškeltą siekį iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Įgyvendinant Žaliąjį kursą žemės ūkio sektoriui tenka vienas svarbiausių vaidmenų, todėl pateiktos ŽŪR narių kompetentingos įžvalgos turėtų prisidėti prie pagrindinių iniciatyvos „Žalia Lietuva“ tikslų.

Prezidento G. Nausėdos iniciatyvos tikslas – dialogo būdu susitarti ir prisiimti savanoriškus įsipareigojimus savo veiksmais ir pavyzdžiu siekiant švaresnės ir žalesnės Lietuvos ateities. Šiandien klimato kaitos sukeliamas grėsmes jau jaučiame apčiuopiamai savo aplinkoje. Dešimtmečiais įsivyravęs atsainus požiūrį į aplinką turi būti keičiamas. Tik visuotinio susitarimo būdu galėsime iš esmės pakeisti savo požiūrį ir elgesį į tai, kaip turime kurti, vartoti, judėti ir gaminti, norėdami gyventi švarioje ir sveikesnėje aplinkoje. Atsižvelgiant į naują ir ambicingą Europos Sąjungos „Žaliojo kurso“ darbotvarkę ir ES siekį iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, Žalios Lietuvos iniciatyva turi tapti visuomenės ir verslo grupes įtraukiančiu prioritetu ir brandžios valstybės, besirūpinančios savo ateitimi, simboliu. Visus metus Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyks susitikimai su atskirų sektorių verslo, pramonės, prekybos įmonėmis, bankais, nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis. Susitikimų metu kviesime atskirų sektorių lyderius pristatyti konkrečias iniciatyvas, kurios prisidėtų prie vieno ar kelių Žalios Lietuvos iniciatyvos tikslų: -aplinkos būklės gerinimas -klimato kaitos mažinimas/prisitaikymas prie klimato kaitos padarinių -energijos taupymas ir tausus vartojimas -visuomenės įsitraukimo didinimas ir aplinkosauginio sąmoningumo ugdymas Po kiekvieno susitikimo viešai pristatysime susitikimo rezultatus, įmonių iniciatyvas ir prisidėjimą prie konkrečių Žalios Lietuvos tikslų. Prie lyderių iškeltų tikslų kviesime prisidėti ir kitas atitinkamo sektoriaus įmones. Pateikti pasiūlymai ir prisiimti savanoriški įsipareigojimai 2020 metų pabaigoje bus apibendrinti atsakingo verslo ir visuomenės deklaracija. Siekdami ambicingos ir sėkmingos Žalios Lietuvos iniciatyvos, kviečiame Jus – Lietuvos atsakingą verslą, visuomenės organizacijas, švietimo bendruomenes – jungtis prie šios iniciatyvos ir tapti Žalios Lietuvos dalimi įsipareigojant savo veiksmais ir sprendimais prisidėti prie aplinkos būklės gerinimo ir klimato kaitos politikos tikslų pasiekimo, energijos taupymo ir tausaus vartojimo, atsakingo elgesio ir savimonės ugdymo. Gamtos apsaugą, taršos mažinimą ir klimato kaitos stabdymą padarykime savo kasdienio gyvenimo, darbotvarkės, įmonės, bendruomenės ir tautos gyvenimo neatsiejama dalimi!

X