ŽUR Naujienos

A.Svitojus: rengiant strateginį planą turime sutelkti jėgas

1.34KPeržiūrų

2021 m. balandžio 20 d. Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus dalyvavo Lenkijos žemės ūkio rūmų organizuotoje tarptautinėje konferencijoje, kurioje susitiko Lenkijos, Bulgarijos, Čekijos, Kroatijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Danijos, Latvijos ir Estijos žemdirbių savivaldos organizacijų lyderiai.

Konferencijoje buvo aptartas Europos žaliasis susitarimas ir nacionaliniai strateginių planų rengimo procesai.

COPA (ES žemės ūkio organizacijų komiteto) ir COGECA (ES žemės ūkio kooperatyvų generalinės konfederacijos) generalinis sekretorius Pekka Pesonen pažymėjo, jog Europos Komisija, siekdama įgyvendinti Europos žaliojo kurso susitarimo tikslus ir susijusias strategijas, kelia grėsmę gyvulininkystės sektoriui, nes siekiama, jog padidėtų mėsos kainos, o visuomenė būtų priversta rinktis augalinės kilmės produktus. Šalys vieningai sutarė, jog gyvulininkystės sektorius yra labai svarbus žmogaus sveikatai. Kroatijos, Estijos, Slovėnijos žemdirbių savivaldos atstovai pažymėjo, kad didžiąją dalį susietosios paramos planuojama skirti gyvulininkystės sektoriui, nors Europos Komisija reikalauja elgtis priešingai.

Nors šalyse vis dar nepasiekti susitarimai dėl strateginių planų, tačiau intensyviai vyksta diskusijos, modeliuojamos I (tiesioginių išmokų) ir II (kaimo plėtros) ramsčių priemonės ir rodikliai. Daugelis šalių nepalaiko Europos valdžios institucijų keliamo reikalavimo ne mažiau kaip 30 proc. tiesioginių išmokų skirti eko schemoms – Slovėnija joms planuoja skirti ne daugiau kaip 20 proc., o Suomija tik 10-15 proc. Latvija, Bulgarija jau modeliuoja eko schemų priemones tokias, kaip minimalus dirvos įdirbimas, tikslusis ūkininkavimas, patobulintos žalinimo praktikos ir kt., tačiau dėl proc. dydžio nutarimai vis dar nepriimti. Susirūpinta ir dėl reikalavimo 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės paversti ekologinio ūkininkavimo zonomis. Slovakijos atstovai išreiškė abejonę, ar rinka bus pasirengusi priimti tokį kiekį bioproduktų, tuo labiau, kad vartotojai Slovakijoje nėra pasirengę mokėti daugiau už kokybę. Daugelis šalių planuoja siekti savo tikslų stiprindami II ramstį – kaimo plėtrą. Tarkime Suomijoje, jau daugelį metų aplinkosaugos, inovacijų ir kt. tikslai yra įgyvendinami per II ramstį ir šis modelis puikiai veikia. Visų šalių žemdirbių savivaldos lyderiai akcentavo būtinybę kuo didesnę dalį lėšų skirti jauniesiems ūkininkams.

„Lietuvos ūkininkai supranta Europos žaliojo susitarimo, kuris iškelia daug aukštesnius tikslus ateinančiam laikotarpiui aplinkos ir klimato kaitos srityje, svarbą. Vis dėlto, jaučiamas nerimas dėl ateities, todėl svarbu atlikti išsamią poveikio verslo aplinkai analizę, įvertini pasekmes skirtingoms ūkio šakoms. Įvertinus Europos Komisijos pateiktus pasiūlymus Lietuvai, Lietuvos žemės ūkio ministerijos pateiktą informaciją, matome, jog trūksta lėšų investicijoms. Dėl to galimai mažės žemės ūkio subjektų konkurencingumas, padidės maisto kainos. Negalime visą Europos žaliojo susitarimo naštą perkelti pirminei gamybos grandinei. Rengiant savo šalies strateginį planą, privalome sutelkti dėmesį į visuomenės švietimą, mokslą, inovacijų diegimą, nes tik taip galime pakeisti visuomenės vartojimo įpročius ir efektyvinti gamybos procesus. Taip pat svarbu remti jaunuosius ūkininkus, kad investicijos būtų efektyvios ilguoju laikotarpiu“,- sakė dr. A. Svitojus.

„Lietuvos strateginio plano rengimo procesą apsunkina tai, kad ES BŽŪP teisėkūros procesas gerokai užtruko. Visgi, vyksta diskusijos dėl prioritetų nustatymo, atliekama SWOT analizė. Bendras BŽŪP finansavimas Lietuvoje 2023-2027 metais padidės 18 proc. – 30 proc. padidės tiesioginių išmokų vokas, o parama Kaimo plėtrai sumažės 15 proc. Pagal planuojamas ES nuostatas, galimas perskirstymas tarp ramsčių – iki 25% abiem kryptimis, dar 15% iš I ramsčio į II, jei lėšos naudojamos aplinkos ir klimato tikslams, ir papildomai 2% jaunų ūkininkų pritraukimui ir plėtrai. Lietuvos atveju taip pat yra galimybė iki 30% kaimo plėtros lėšų perskirstyti tiesioginėms išmokoms. Orientacinis BŽŪP priemonių sąrašas sutelkiamas į žemės ūkio ekonominio potencialo, aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita didinimą bei socialinę ir ekonominę gerovę kaimo vietovėse. Apie 20 proc. tiesioginių išmokų voko planuojama skirti eko schemoms, tačiau planavimo procesas vis dar nėra baigtas“,- informavo ŽŪR Tarptautinio skyriaus vedėja Živilė Vitkienė.

 

X