ŽUR Naujienos

A.Svitojus: „Žalios Lietuvos” deklaracija įpareigoja kiekvieną

1.06KPeržiūrų

2021 m. birželio 5 dieną Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus prisijungė prie prie žalesnės ir švaresnės Lietuvos kūrimo pasirašant „Žalios Lietuvos” deklaraciją.

Prezidentūros kieme vykstančiame „Žaliųjų idėjų festivalyje“ prezidentas Gitanas Nausėda, Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pasirašė deklaraciją, kurioje įsipareigojama prisidėti prie Lietuvos žalinimo, kovos su klimato kaita, švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo.

Prezidentūros kieme buvo pristatytos tvarumo idėjos „Žaliųjų idėjų festivalyje“. Įmonės ir organizacijos iš visos Lietuvos pristatė žaliuosius sprendimus – nuo elektromobilių ir ekologiško dizaino iki oro kokybę matuojančių dronų ir ekologiško maisto.

„Naujos iniciatyvos dėl Lietuvos žalinimo, kovos su klimato kaita, švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo įpareigoja kiekvieną siekti tikslų. Už tai esame atsakingi visi – pradedant šiukšlių rūšiavimu, gamyba, atliekų tvarkymu, perdirbimu, tvariu ūkininkavimu. Turime atkreipti dėmesį į horizontalius tikslus, bendradarbiauti valstybės institucijų lygmenyje – tarp ministerijų, aktyviau įtraukiant savivaldos institucijas. Matau ypač svarbų švietimo ir informavimo vaidmenį pradedant šviesti mažuosius šalies piliečius ir ugdant kitokį požiūrį į klimato pokyčius bei žmogaus daromą įtaką. Be abejo būtinas ūkininkaujančių švietimas. Žemės ūkio rūmuose aktyviai diskutuojame apie būsimas  strategijas ir priemones. ŽŪR organizacijos atsakingai žvelgia į iškeltus ES tikslus ir parengtas strategijas bei rekomendacijas visoms ES šalims bei Lietuvai, todėl ir šiandien pasirašyta „Žalios Lietuvos“ deklaracija įpareigoja elgtis atsakingai ir pasirūpinti, kad iniciatyva pasiektų ne tik ūkininkus, bet visus kaimo gyventojus. Siekiant tikslo turime suvienyti valdžios ir savivaldos institutus bei pasitelkiant mokslą daryti deramą proveržį „Žalios Lietuvos” iniciatyvai. Smagu, kad šiandien Prezidentūros kieme vykstančiame „Žaliųjų idėjų festivalyje“ žemės ūkiui atstovavo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis ir Žemės ūkio kooperatinės bendrovės BIO LEŪA direktorius Nikolajus Dubnikovas, – pažymėjo ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

***

„Žalios Lietuvos“ deklaracijos tekstas:  „Mes, Lietuvos verslo, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, savivaldybių ir valdžios įstaigų, plačios Lietuvos visuomenės nariai ir atstovai, siekiame prisidėti prie Lietuvos gerovės valstybės vizijos, kurios vienas iš esminių ramsčių yra žalios, aplinką ir išteklius tausojančios veiklos skatinimas, įgyvendinimo; pritariame Europos žaliojo kurso strategijai, kuria siekiama skatinti veiksmingą išteklių naudojimą, pereinant prie švarios žiedinės ekonomikos, atkurti biologinę įvairovę ir sumažinti taršą, iki 2050 metų sukuriant klimatui neutralią ekonomiką; pripažįstame būtinybę išsaugoti biologinę įvairovę, užtikrinti ekosistemų apsaugą ir pritarti Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijai; su dideliu susirūpinimu vertiname grėsmę keliančias neigiamas klimato kaitos tendencijas; nepritariame žmonių veiklos sukeliamai taršai, kuri kenkia Lietuvos žmonių sveikatai, Lietuvos gamtai ir lemia šalies biologinės įvairovės nykimą; pritariame būtinybei skatinti tvarius ūkinės veiklos vykdymo principus ir remdami Europos Sąjungos strategiją šioje srityje; tikime, kad realūs pokyčiai gali įvykti tik esant visų visuomenės grupių palaikymui ir įsitraukimui; įsipareigojame pagal savo veiklą, kompetencijas ir galimybes: užtikrinti visavertį pilietinės visuomenės įtraukimą ir dalyvavimą priimant „žaliuosius“ sprendimus. Aktyvus visuomenės įsitraukimas stiprina demokratiją, pasitikėjimą valstybės institucijomis, skaidrumą, užtikrina, kad sprendimai ir jų įgyvendinimas būtų kokybiškesni, atitinkantys visuomenės lūkesčius ir poreikius; integruoti aplinkosaugą į visų Lietuvos žmonių gyvenimus. Visi valstybiniai sprendimai taip pat turėtų būti įvertinami aplinkosaugos ir klimato kaitos aspektais; šviesti, telkti ir įtraukti visuomenę, didinant aplinkosauginį sąmoningumą; stiprinti nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių vaidmenį; ugdyti vaikų ir jaunimo aplinkosauginį sąmoningumą, mokyti ekologijos, gamtosaugos ir energetinio raštingumo mokyklose, įtraukiant tai į bendrojo ir neformaliojo ugdymo programas; populiarinti mokslo programas, susijusias su gamtosauga, ekologija, klimato kaita, energetika, taip pat skatinti inovacijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą šiose srityse; siekti kryptingo mokslo finansavimo ir institucijų bendradarbiavimo, ieškant naujų klimatui ir aplinkai palankių sprendimų; stiprinti kultūros institucijų (muziejų, galerijų, bibliotekų) vaidmenį, prisidedant prie žalinimo iniciatyvų skatinimo, aplinkosauginio sąmoningumo ugdymo ir ekologinio švietimo plėtros; pasiekti, kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis, klimato neutralumo tikslus iki 2050 metų, o 2030 metais šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas valstybės mastu sumažinti 70 proc., palyginti su 1990 metais; skatinti tvaraus vartojimo įpročius ir kurti modernią, efektyvią, konkurencingą, žalią ekonomiką; keičiant savo, šeimos, bendruomenės, organizacijos įpročius, reikšmingai mažinti tiesiogines ir netiesiogines šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas savo veikloje, mažinti oro ir vandens taršą, prisidėti prie kitų aplinkai palankių pokyčių; skatinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, ieškant bendrų sprendimų dėl klimato ir aplinkosaugos tikslų; siekti inovacijų: modernizuoti esamus technologinius procesus, veiklos praktikas, ieškoti aplinkai palankesnių technologinių sprendimų, skatinti skaitmenizavimą; naudoti daugiau žaliosios energijos; didinti privačias ir viešas investicijas į aplinkai palankių energetinių technologijų vystymą ir diegimą, kurti tam palankią ir inovacijas skatinančią reguliacinę aplinką; skatinti ir diegti ketvirtosios kartos šilumos ūkio ir vėsumos sektoriaus inovacijas, kartu išnaudojant išplėtotas centrinio šildymo sistemas; skatinti mažiau taršias transporto rūšis; elektrines transporto priemones, remti ambicingus aplinkai palankesnius techninius reikalavimus, taikomus transporto priemonėms; remti alternatyvių degalų ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą transporte; remti miestų ir regionų siekius eiti neutralumo klimatui kryptimi, diegti aplinkai palankius sprendimus, įskaitant žaliosios infrastruktūros diegimą, darnaus judumo planų įgyvendinimą, stiprinti viešojo transporto tinklą ir paslaugas kaip alternatyvą individualiam transportui; ieškoti ilgalaikių klimato kaitos problemos sprendimų; prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos; skatinti tvarų gamtos išteklių naudojimą; siekti atkurti upių buveines ir rūpintis gera upių ekologine būkle; sustiprinti pastangas, siekiant apsaugoti dirvožemį, sumažinti jo eroziją; apsaugoti vertingas miškų ekosistemas, remti gamtosauga pagrįstą miškų naudojimą; užtikrinti Baltijos jūros ir jos išteklių apsaugą ir atkūrimą; mažinti susidarančias ir pakartotinai nenaudojamas ar neperdirbamas atliekas, kenksmingųjų medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose, naudoti produktus pakartotinai ar prailginti jų gyvavimo ciklą, siekti ryškių pokyčių maisto nešvaistymo srityje; skatinti ir kurti aplinkai nekenkiančių paslaugų rinkas, padidinti pakartotinį įrangos naudojimą, taip pat orientuotis į reikalavimus tiekėjams, pavyzdžiui, dėl aplinkosaugos valdymo sistemų; esmingai mažinti vienkartinius plastikos gaminius ar visiškai jų atsisakyti, siekti, kad privačios etiketės produktai turėtų perdirbamą arba daugkartinę pakuotę; siekti integracinio augimo ir darnaus vystymosi žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriuose; skatinti inovatyvų, ekologinį, aplinkai palankų ūkininkavimą.“

X