ŽUR Naujienos

Akcija: organizavo prekybininkai, apyvarta džiaugiasi perdirbėjai, o naštą velka žemdirbiai

22Peržiūrų

Karantino metu didieji prekybos tinklai garsai paskelbė apie lietuviškos kilmės maisto produktų kainų mažinimą. Esą sunkmečio metu visiems reikėtų suremti pečius. Vartotojai patenkinti prarijo šį jauką, padidėjusia apyvarta džiaugiasi prekybininkai ir perdirbėjai, tačiau pirmoji grandis – ūkininkai – mano, kad didžioji akcijos našta slegia gamintojų pečius.

 

Su ūkininkais nesitarė

 

LR ŽŪR narės Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) valdybos pirmininkė ūkininkė Renata Vilimienė sako, kad per televiziją pamačiusi reklamą apie raginimą suremti pečius ir atpiginti maisto produktus, tuoj pat perjungia kanalą. Kodėl?

„Todėl, kad eilinį kartą bandoma žmones kvailinti. Ir daugelis nesupranta šio gudravimo. Man ir mano kolegoms pieno gamintojams dvigubai pikta, nes produktai iš pieno pirmiausia piginami ūkininkų sąskaita. Už žaliavą mums sumoka mažiau, o vartotojams viešai aiškina, kad štai pieno produktai nebrangsta todėl, kad prekybininkai ir pieno perdirbėjai surėmė pečius ir sumažino kainas“, – aiškino R.Vilimienė.

Ūkininkė dar priduria, kad vartotojai apie pieno gamintojų problemas dažniausiai net nežino.

„Mes juk negalime iš karvučių pareikalauti, kad jos mažiau ėstų, tačiau pieno duotų daugiau bei riebesnio ir su daugiau baltymų“, – ironizavo R.Vilimienė.

Kitas niuansas – į Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociaciją dėl minėtos akcijos nei perdirbėjai, nei prekybininkai nesikreipė.

„Apie šį sumanymą sužinojau iš žiniasklaidos. Tačiau nenustebau – kaip ir ne kartą anksčiau, prekybininkai ir perdirbėjai susitarė ir už mus nutarė. Jie taip supranta „pečių surėmimą“. Be to, galutinių produktų kainos sumažėjo tik keliais centais, o kai kurių kainos net išaugo, tačiau pieno supirkimo kainos krito ženkliai, taigi kas gali paneigti tikimybę, kad šios akcijos nauda pasiekė ne tik vartotojus, bet ir perdirbėjus bei prekybininkus“, – svarstė R.Vilimienė.

 

Pandemija eksporto nesustabdė

 

Gal labiau džiaugiasi auginantys gyvulius? Nesidžiaugia. Štai Kauno rajone, šalia Juragių ūkininkaujanti Marija Pažėrienė sako, kad ta akcija, apie kurią ji girdi per radijo imtuvus bei skaito laikraščiuose, jai spaudžia ašarą.

„Kur tai matyta, kad už bulių mokėtų 1,2 – 1,4 EUR/kg. Ne  už karvieną, o tikrą jautieną! O parduotuvėje vartotojas už kilogramą jautienos moka gerokai daugiau ir dėkoja prekybininkams“, – piktinasi Marija.

Paradoksas, kad ir  tą dieną galviją iš ūkininkės nupirkęs perdirbimo įmonės atstovas dejavo, kad dėl koronaviruso pandemijos jautienos vartojimas stipriai sumažėjęs  ne tik vidaus rinkoje – sustingo ir eksportas, todėl ir krito supirkimo kaina. Tačiau tą pačią dieną ūkininkė apstulbo išgirdusi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenis apie išaugusį mėsos eksportą. Iš tikrųjų išaugo tiek pieno, tiek mėsos eksportas.

VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį gyvūninės kilmės produktų eksportas išaugo net 14 proc. (palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu). Daugiausia jautienos lietuviai eksportavo į Norvegiją  ( 446 t.) bei Ukrainą (250 t.). Pandemijos metu startavo ir jautienos eksportas į koronaviruso lopšį – Kiniją (150 t.)  VMVT duomenimis, per pirmąjį ketvirtį visų mėsos produktų eksportas (palyginus su 2019 m. I ketvirčiu) išaugo net 23 proc. Dar geresnių rezultatų pasiekė garsiausiai „verkiantys“ pieno perdirbėjai – per pirmąjį šių metų ketvirtį pieno produktų eksportas išaugo net 27 proc. Eksportuota, pradedant sviestu ir baigiant pieno miltais bei grietinėle, į JAV, Alžyrą, Kazachstaną, Saudo Arabiją ir kt. rinkas.

„Todėl stebiuosi, kad Vyriausybė ketina perdirbėjams skirti paramą už praradimus eksporto rinkose. Ką jie prarado, jeigu eksportas išaugo? Todėl mes siūlysime paramą skirti tik toms įmonėms, kurios tikrai padidino supirkimo kainas. Šiuo metu perdirbėjai supirkimo kainas padidino 0,5 -2 ct/kg, tačiau balandžio – gegužės mėnesiais kainas buvo sumažinę 4-5 ct/kg“, – sakė R.Vilimienė.

Ar Žemės ūkio ministerija bei Vyriausybė išgirs vidutinių pieno gamintojų pastabas?

„Reikalausime. Tikimės, kad artėjant rinkimams valdžia bus atidesnė“, – sakė R.Vilimienė.

 

Pasirinko trumpąją grandinę

 

Kitokią išeitį surado LR ŽŪR narei Lietuvos kiaulių augintojų asociacijai (LKAA) priklausantis Jurbarko rajone ūkininkaujantis Vytautas Giedraitis.

Jis jau 25 – erius metus vadovauja ir  UAB „Jurbarkų mėsa“.

„Prekybininkų akcijomis nesidomiu ir iš principo net nesilankau stambiuosiuose prekybos centruose. Dabar daug kas kalba apie trumpąsias grandines, tai aš tokiu būdu dirbu jau 26 – uosius metus, taigi aš nenoriu nei su prekybininkais, nei su perdirbėjais suremti pečius – grandinę nuo ūkio iki vartotojo organizuoju pats“, – sakė V.Giedraitis.

Kas paskatino imtis tokios iniciatyvos?

„Prekybininkai ir perdirbėjai. Ačiū jiems. Tai jų sukurta monopolinė sistema ir žemdirbių išnaudojimas privertė mane ieškoti galimybių dirbti savarankiškai“, – aiškino V.Giedraitis.

Ar planuoja kooperuotis su kitais ūkininkais?

„Būtų galima kooperuotis, tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad sunku tai padaryti dėl mūsų ūkininkų prasto mentaliteto. Kooperatyve turi dirbti sąžiningai, kaip sau, o ne galvoti, kaip kitą apgauti“, – apgailestavo V.Giedraitis.

Šiuo metu UAB „Jurbarkų mėsa“ sukurtos net 42 darbo vietos,  produkciją parduoda savo 3 parduotuvėse, per smulkias parduotuves rajonuose bei ūkininkų turgeliuose Kaune ir Vilniuje.

 

Daugiau dėmesio – eksportui

 

Prekybininkų sumanyta akcija domisi ne visi perdirbėjai. Pavyzdžiui, AB „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius sako, kad vidaus rinkai „Vilkyškių pieninė“ palieka tik apie 20 proc. visos gaminamos produkcijos. Didžiausia eksporto dalis patenka į Vakarų Europą. Kasmet eksportas labiau plečiasi į trečiąsias šalis.

„Prekybininkų sumanytoje akcijoje mes dalyvaujame, tačiau jos nesureikšminame. Be to, iš vidaus rinkai paliekamos produkcijos šiai akcijai tenka mažoji dalis“, – aiškino G.Bertašius.

Kaip pandemija paveikė eksporto rinkas?

„Reikėjo šiek tiek laviruoti, ieškoti alternatyvių sprendimų, nes, pavyzdžiui, restoranai bei viešbučiai nutraukė pirkimus. Todėl negavome tiek pajamų, kiek tikėjomės gauti, tačiau pastaruoju metu tiek rinkos, tiek produktų pardavimo kainos po truputį atsigauna“, – sakė G.Bertašius.

Gal atsigaus ir pieno supirkimo kaina?

„Bandome, ieškome galimybių. Ūkininkai jums patvirtins, kad mūsų įmonė visada laiku atsiskaito ir mūsų supirkimo kaina tikrai ne mažiausia rinkoje“, – aptakiai atsakė G.Bertašius.

 

Daržovių augintojų nuomonė

 

LR ŽŪR narės Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė sakė, kad į prekybininkų akcijų šūkius neverta skirti daug dėmesio: „Tuos šūkius siūlo ne atsitiktiniai žmonės. Prekybininkai samdo aukštos klasės viešųjų ryšių specialistus, psichologus, kurie geriau nei kas nors išmano, kaip paveikti vartotojus“.

LDAA vadovė sakė, kad daugiau problemų kyla su prekybininkų vadybininkais, kurie neretai augintojams kelia keistokus reikalavimus.

UAB „Kietaviškių gausa“ direktorius Mindaugas Pupienis sakė, kad šiais laikais reikia ne tik mokėti užauginti produkciją, bet ir ją parduoti: „Mes rinkai siūlome apie 25 produktus. Atėję pirkti pigesnių akcinių produktų, vartotojai nusiperka ir kitų, gal brangesnių ir taip rinka sureguliuoja pasiūlos – paklausos balansą. Todėl svarbu vartotojus kaip nors sudominti, kad jie ateitų į parduotuvę. Mums ši akcija yra naudinga – parduosime daugiau produkcijos, nei parduodavome prieš metus“.

Daržovių augintojus turime suprasti – kitaip jie ir negali viešai vertinti savo bendradarbiavimo su prekybininkais. Tik smulkieji augintojai savo produktus sugeba patys parduoti, o štai stambesnių ūkių savininkai yra priversti ieškoti kompromisų.

 

Perdirbėjai neturi galimybių pasirinkti

 

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vadovas Albertas Gapšys sakė, kad karantinas parodys mūsų maisto pramonės silpnąsias vietas.

„Manau, maisto produktų gamintojai turės atidžiau įvertinti savo galimybes ir daugiau dėmesio skirti vidaus rinkai. Kai kurie, ieškodami lengvesnio uždarbio kitose šalyse, vidaus rinką buvo apleidę. Dabar pamatė, kad ji yra svarbi“, – sakė A.Gapšys.

Ar jau yra ženklų apie pagrindinių maisto produktų kainų struktūros pasikeitimus dėl prekybininkų paskelbtos akcijos?

„Tikslius duomenis turėsime tik po dviejų mėnesių, tačiau nesuklysiu sakydamas, kad produktų kainos sumažintos ne dėl prekybininkų nuolaidų. Perdirbėjai ir neturi pasirinkimo, pavyzdžiui, „Maxima“ jau užima apie 40 proc. maisto produktų pardavimo rinkos“, – sakė A.Gapšys.

 

Lentelė:

Kai kurių pieno gaminių kainos  2020 m. 11*–23 sav.

Produktas Savaitė
11* 20 21 22 23
Geriamasis pienas, 2,5 proc. rieb. (pasterizuotas, be priedų, 0,9–1 l tetrapako pakuotėje) 0,92 0,93 0,92 0,92 0,90
Kefyras, 2,5 proc. rieb. (0,9–1 kg tetrapako pakuotėje) 1,10 1,08 1,08 1,08 1,06
Grietinė, 30 proc. rieb. (330–550 g polistireno indelyje) 4,40 4,27 4,25 4,26 4,29
Fermentinis sūris Gouda (supakuotas) 7,90 7,96 7,96 7,85 7,92
Sviestas, 82 proc. rieb. (170–200 g pakuotėje) 11,01 10,68 10,62 10,68 10,48

*  karantino pradžios, dėl COVID-19 grėsmės, savaitė.

(Šaltinis: ŽŪIKVC (LŽŪMPRIS)

X