LR Žemės ūkio rūmai (LR ŽŪR) tęsia tradiciją rinkimų į LR Seimą išvakarėse surengti susitikimą su kandidatais į šalies parlamentą ir sužinoti, kokias žemės ūkio ir kaimo plėtros programas parengė kai kurios partijos. Kodėl būtent šios partijos? Galimybės buvo suteiktos visoms rinkimuose dalyvaujančioms partijoms, tačiau ne visos parengė tokias programas, ir ne visos pasiryžo susitikti su svarbiausios šalies žemdirbių ir kaimo gyventojų interesams atstovaujančios organizacijos nariais bei jos socialiniais partneriais akis į akį. Taigi 2020 m. rugsėjo 21 d. LR ŽŪR diskusijoje „Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros politika“ dalyvavo 11 partijų atstovai.
Diskusiją moderavo Aistis Zabarauskas.
Diskusijos dalyviai
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas Viktoras Pranckietis, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė Raminta Jakelaitienė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovai: Kazys Starkevičius ir jam talkinęs Edmundas Pupinis, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovas Vytautas Kamblevičius, Laisvės partijos atstovas Mindaugas Tarnauskas, Kartų solidarumo sąjungos – Santalka Lietuvai atstovas Dalius Serafinas ir jam talkinęs Marijus Čekavičius, Darbo partijos atstovas Mindaugas Kuklierius, Nacionalinio susivienijimo atstovas Arūnas Svitojus, Krikščionių sąjungos atstovas Zigmas Medingis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Andriejus Stančikas ir partijos „Lietuva – visų“ atstovas Algimantas Belzus.
Siūlė sprendimų raktą
Rinkimų į Seimą laikotarpiu LR ŽŪR pirmininką pavaduojantis vicepirmininkas Algis Baravykas svečiams priminė, kad jų laukia atsakinga misija – tiek dalyvaujant diskusijoje, tiek vėliau, rinkėjų valia patekus į valdžią: „Kaimas ir žemės ūkis yra svarbus visai valstybei – ne tik žemdirbiams, bet ir maitinantis vartotojus bei suteikiantis žaliavų perdirbimo pramonei“.
Pasak A.Baravyko, žemdirbiai sensta, o kas juos pakeis? Be to, iš Briuselio ateina nauji reikalavimai. Ar sugebėsime ir kaip greitai sugebėsime prisitaikyti? Be kita ko, Lietuvoje sparčiai stambėja ūkiai, kuriasi net tokios milžiniškos korporacijos, kokių retai surasi net visoje ES rinkoje.
„Taigi kaip jūs vertinate tokią padėtį, kokią ateitį šalies žemės ūkiui ir kaimui prognozuojate? Kokie bus jūsų, būsimos valdžios, santykiai su žemdirbių savivalda?“, – klausė ir siūlė sprendimų raktą A.Baravykas.
Pagrindiniai partijų akcentai
Liberalų partijos atstovas V.Pranckietis siūlė pažvelgti į ateitį šiek tiek toliau – ne 4, bet nors 10 metų.
„Mes sieksime, kad gamybai būtų kuo mažiau trukdoma“, – pabrėžė A.Pranckietis.
Jo nuomone, smulkiųjų ūkių kooperacija yra neišvengiama. Tai rodo Vakarų Europos šalių patirtis. O liberalų sąjūdžio užduotis – į kiekvieną gyvenvietę nutiesti asfaltą!
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Kazys Starkevičius žadėjo steigti žemės ūkio stabilizavimo fondą ir nors neatskleidė mechanizmo, tačiau tikino, kad taip būtų galima teisingiau ir efektyviau panaudoti ES lėšas. Be kita ko, dar ketino pagerinti dirvožemio kokybę.
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovas Vytautas Kamblevičius siūlė visoms partijoms pasirašyti ar kaip kitaip įteisinti lyg ir nacionalinį susitarimą dėl kaimo tuštėjimo stabdymo.
„To reikia, nes kai kuri nors partija gauna valdžią, tai darbai nuo pažadų pradeda tolti. Pavyzdžiui, reikia skirti daugiau finansų jauniesiems ūkininkams“, – sakė V.Kamblevičius.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Andriejus Stančikas kolegoms patarė laikytis nuoseklumo, nes pernelyg dažnos reformos žemės ūkiui ne padeda, bet kenkia.
„Žemės ūkyje vietos turi užtekti visiems. Ir pirmiausia – šeimos ūkiams, juk pirmiausia tokie ūkiai lemia, ar kaimas bus gyvybingas“, – sakė A.Stančikas.
Krikščionių sąjungos atstovas Zigmas Medingis sakė, kad partija tikisi pažaboti nelegalių pesticidų naudojimą bei peržiūrėti ES bei valstybės paramos perskirstymą – tarsi apversti iki šiol veikusią tvarką, kai 80 proc. paramos gaudavo stambieji ūkiai. Krikščionių sąjunga sieks 80 proc. paramos skirti šeimos ūkiams, o stambiesiems – iki 20 proc., o gal ir visai neskirti paramos.
Nacionalinio susivienijimo atstovas Arūnas Svitojus pažymėjo, kad judėjimas, kuriam jis priklauso, sieks žemdirbiams pirmiausia pateikti aiškią ir konkrečią viziją ir sukurti kompleksinę pagalbos žemdirbiams sistemą.
„Suteiktume daugiau teisių žemdirbių savivaldai. Iki šiol tik žadėta tai padaryti, tačiau nepadaryta. Pinigų yra pakankamai, tačiau pakeliui į kaimą jie kažkur dingsta“, – sakė A.Svitojus.
Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė Raminta Jakelaitienė sakė, kad kaimas yra ne tik žemės ūkis ir tikino, kad partija turi parengusi visą kompleksą priemonių. Politikė paminėjo konkurencingumo didinimą, siekius kurti didesnę pridėtinę vertę, diegti žiniomis bei inovacijomis grįstą politiką.
Darbo partijos atstovas Mindaugas Kuklierius sakė, kad be viso to, ką pasakė kolegos, dar reikia keisti visuomenės požiūrį į žemės ūkį.
„Turime pristatyti vertybes, kurios aktualios ne tik kaimui, bet ir visai valstybei. Kita vertus, mes skirsime daugiau investicijų ne didmiesčiams, bet regionams“, – sakė M.Kuklierius.
Partijos „Lietuva – visų“ atstovas Algimantas Belzus apgailestavo, kad Lietuva neturi vienos strategijos ir pasiūlė visoms partijoms sukurti vieną bendrą strategiją kur ir kaip turi „eiti“ kaimas ir žemės ūkis.
„Siūlau daugiau dėmesio skirti kooperacijai ir užsiimti produkcijos perdirbimu. Nenormalu, kai 80 proc. grūdų eksportuojame“, – sakė A.Belzus.
Laisvės partijos atstovas Mindaugas Tarnauskas, kaip ūkininkas, paminėjo kelis konkrečius siekius, tarp kurių – buhalterinės apskaitos ūkininkams supaprastinimas.
„Dėl finansinių niuansų neretai smulkiems ūkiams gauti ES paramą net neapsimoka. Reikia finansiškai skatinti šeimos ūkius. Kitas niuansas – reikia užtikrinti, kad Konkurencijos taryba turėtų pakankamai įrankių vertinant žemės ūkio produkcijos supirkimo klausimus“, – sakė M.Tarnauskas.
Kartų solidarumo sąjungos – Santalka Lietuvai atstovas Dalius Serafinas daug dėmesio skyrė draugiškam gamtai ūkininkavimui.
„Per daug naudojame chemikalų. Štai Kėdainių rajone net kyla smėlio audros – tas smėlis prisotintas chemikalais ir žmonės priversti tuo kvėpuoti. Mes siūlome siekti trijų tikslų: ekologinio, ekonominio ir socialinio“, – akcentavo D.Serafinas.
Atsakė į žemdirbių klausimus
Antroje diskusijų dalyje politikai atsakė į žemdirbių klausimus. Pavyzdžiui, LR ŽŪR nariai klausė tiesiai – šviesiai: „Kuo jūsų partija skiriasi nuo kitų partijų, kokiais klausimais jūs sutariate ir kaip sieksite kompromisų, kokie jūsų pagrindiniai darbai?“
Partijų atstovai turėjo į šį klausimą atsakyti per vieną minutę. Kai kurių partijų atstovai daugžodžiavo, o kiti – sugebėjo atsakyti trumpai ir aiškiai.
Kai kurie politikai sutriko sulaukę konkretaus klausimo: „Kokių įstatymų pataisų pirmiausia ketinate imtis?“. Tarp atsakymų vyravo buvusių valdžių kritika, kiti kalbėjo abstrakčiai ir tik keli politikai paminėjo konkrečius veiksmus.
Susiliejo politikų nuomonės dėl mokesčių sistemos žemdirbiams bei PVM galimo keitimo ir valstybės įtakos išlaikant melioracijos sistemas.
LR ŽŪR nariai politikus įvarė į kampą, kai uždavė labai konkrečius klausimus apie ES ir valstybės paramos maksimalią ribą: ar 60 tūkst. EUR, ar 100 tūkst. EUR, ar paramos dydžio neriboti.
Kartu reikėjo atsakyti ir į klausimą dėl papildomos TI paramos už pirmuosius hektarus: ar nepritariate tokiai galimybei, ar paramą skiriate už pirmuosius 30 ha, ar paramą skiriate už pirmuosius 50 ha.
Kai kurių partijų atstovai visgi sugebėjo išvengti konkrečių atsakymų.
Skelbiame atsakymus.
Laisvės partija:
1.Maksimali ES ir valstybės paramos riba – iki 60 tūkst. EUR.
- TI papildoma parama už pirmuosius 30 ha.
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionių demokratų partija:
- Iki 100 tūkst. EUR.
- TI neskirstyti – skirti tiems, kurie tikrai dirba žemės ūkio srityje.
Nacionalinis susivienijimas:
- Reikia susitarti ir laikytis susitarimo, pavyzdžiui, 100 tūkst. EUR.
- Už pirmuosius 50 ar net 70 ha.
Lietuvos socialdemokratų darbo partija:
- Maksimali riba -100 tūkst. EUR.
- Už pirmuosius 50 ha.
Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai:
- Maksimali riba – 60 tūkst. EUR.
- Progresinė sistema rėmimui pagal ha: turintiems 100 ha TI mažinti 50 proc., turintiems didesnius ūkius, pavyzdžiui, 200 ha – neskirti TI. Smulkiesiems ūkiams TI didinti nuo 5 iki 2 kartų.
Partija „Lietuva – visų“:
- Maksimali riba – 60 tūkst.
- Už pirmuosius 50 ha.
Liberalų sąjūdis:
- Jeigu įstatymai leidžia turėti iki 500 ha ūkius, tai jie ir turi teisę gauti ES paramą.
- Kalbėkime ne apie sumos, o apie gamybos ribojimą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga:
- Maksimalią paramos ribą turi nustatyti žemdirbių savivalda.
- Už pirmuosius 50 ha.
Krikščionių sąjunga:
- Maksimali riba – 60 tūkst. EUR.
- Už pirmuosius 50 ha.
Darbo partija:
- Maksimali riba – 100 tūkst. EUR.
- Už pirmuosius 50 ha.
Lietuvos socialdemokratų partija:
- Maksimali riba – 60 tūkst. EUR.
- Už pirmuosius ha smulkiems ir vidutiniams ūkiams.
Kaip LR ŽŪR nariai ir socialiniai partneriai įvertino politikų pasisakymus? Jie dar svarsto. Tikruosius rezultatus sužinosime 2020 m. spalio 11 dieną vyksiančiuose LR Seimo rinkimuose.
