AKM: iššūkiai ir ateities vizija

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) Vilniuje surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Afrikinis kiaulių maras: iššūkiai ir ateities vizija“ pranešimą skaitė ir ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Afrikinis kiaulių maras (AKM) į Lietuvą iš Rytų atkeliavo prieš penkerius metus. VMVT duomenimis, Lietuvoje 2014 m. buvo nustatytos 45 vietos, kur AKM nustatytas 76 šernams, 2015 m. – 111 vietų 132 šernams, 2016 m. – 303 vietos 478 šernams, 2017 m. – 1328 vietos 2456 šernams. Šiais metais nustatytas 51 AKM židinys kiaulių laikymo vietose ir 1306 vietos laukinėje faunoje, kur AKM nustatytas daugiau kaip 22 tūkstančiams kiaulių ir beveik 3000 šernų.

Taigi akivaizdu, kad AKM išlieka prioritetiniu gyvūnų užkrečiamųjų ligų klausimu. AKM – sienų nepaisanti liga, todėl siekiant ją suvaldyti ir formuojant bendrą AKM strategiją itin svarbus bendras kryptingas visų ES institucijų darbas.

Šiuos klausimus įvairių šalių ekspertai ir nagrinėjo konferencijoje Vilniuje.

Ir nors liga visame regione fiksuojama jau ne pirmus metus ir daugelis yra priversti mokytis su ja gyventi, tačiau kyla dar daug klausimų dėl ligos plitimo kelių ir kiaulininkystės sektoriaus perspektyvų, dėl galimybės supaprastinti kai kuriuos reikalavimus, nenusižengiant pamatiniams biologinės saugos principams.

Konferencijoje šiomis temomis diskutavo svečiai iš Europos Komisijos, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE), EFSA, Friedrich Loeffler instituto, kolegos iš Lenkijos generalinio veterinarijos inspektorato, Latvijos maisto ir veterinarijos tarnybos, Estijos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje bei Lietuvos atstovai.

ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius A.Baravykas konferencijoje skaitė pranešimą „Kiaulininkystės sektoriaus iššūkiai kovojant su afrikiniu kiaulių maru“.

Taigi kokie iššūkiai? Ar sugebėsime su jais susidoroti?

A.Baravykas: „Yra du pagrindiniai iššūkiai. Pirmasis – pats AKM virusas. Kitas – ES rinkoje taikomas vadinamasis AKM regionalizavimas. Europos Komisija, pasirinkusi AKM regionalizavimą, išsprendė šalių, kuriose nėra nustatyti AKM atvejai. Tačiau, pasirinkusi tokią politiką, sukūrė papildomų problemų šalims, kuriose ši liga plinta. Šių šalių veterinarai vienariekšmiškai pripažįsta, kad esant tokioms sąlygoms, kai AKM užkratas kiaulininkystės ūkius pasiekia iš šernų, yra neįmanoma. Dabar Lietuvoje pasirinkta sistema išmokyti kiaulių augintojus laikytis biosaugos yra neveiksmingas. Komerciniai ūkiai šiam reikalui skiria daug dėmesio, tuo tarpu smulkesni kiaulių augintojai biosaugos priemonėms neteikia pakankamai dėmesio. Vyriausybės numatyta finansinė parama kiaulių augintojams – arba atsisakyti kiaulių auginimo, arba didinti biosaugos lygį, padėties iš esmės nepakeis. Tai tik galimybė nuraminti smulkiuosius kiaulių augintojus. Tačiau šiomis priemonėmis AKM įveikti nepavyks ir nepavyks išvengti produkcijos eksporto apribojimų visai kiaulienos pramonei. Kokių priemonių reikėtų imtis? Pirmiausia – be užuolankų uždaryti nesaugius kiaulių laikymo ūkius. Antras veiksnys – švelninti regionalizavimo ribojimus ūkiams, kurie laikosi aukštų biosaugos reikalavimų. Trečias veiksnys – kompensuoti nuostolius ūkiams, kurie, nors laikosi aukštų biosaugos reikalavimų, tačiau patenka į ribojimo zonas. Kitos išeities nėra“.