Naujienos

Apie būsimus žaliuosius reikalavimus: svarbu išlaikyti balansą

Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų bei joms pavaldžių institucijų ekspertų darbo grupė parengė 2023-2027 m. finansiniam laikotarpiui siūlomas agrarinės aplinkosaugos naujoves, kurios turėtų prisidėti prie klimato švelninimo.

Įžvalgomis apie siūlomas naujoves pasidalijęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Vytautas Buivydas akcentavo, kad norint pasiekti Žaliojo kurso tikslų labai svarbu ūkininkams taikyti subalansuotus reikalavimus ir neperlenkti lazdos. Kartu pasidalijo nuogąstavimu apie tai, kas gali sutrukdyti pasiekti ambicingų tikslų saugant biologinę įvairovę.

Aiškumo vis dar mažoka

Agrarinei aplinkosaugai numatomas biudžetas iš tiesioginių išmokų voko ir Kaimo plėtros programos yra didesnis palyginti su 2014-2020 m. laikotarpiu. Tačiau ŽŪR susirūpinimą kelia tai, jog biudžetas yra nepakankamas keliamiems tikslams. Tai tampa didžiausiu iššūkiu.

„Mūsų tiesioginės išmokos yra vienos mažiausių. Kovodami dėl jų ŽŪR ne kartą važiavome į Briuselį. Tai davė naudos, tiesioginių išmokų vokas kasmet didesnis, tačiau vis dar skurdokas palyginti su ES narėmis senbuvėmis“, – primena V.Buivydas.

Jis neturi iliuzijų, kad dėl mažesnių nei vidutiniškai ES tiesioginių išmokų mūsų ūkininkams būtų keliami mažesni aplinkosauginiai standartai. Europos politika yra vieninga.

Kitas dalykas, kad kai kada persistengiama kuriant nacionalinius reikalavimus, jie pranoksta europinius. Todėl žemdirbiai linki taisyklių kūrėjams neperlenkti lazdos. Žemės ūkio sektorius yra jautrus – pernelyg suvaržius veiklą netruktume pamatyti neigiamas to pasekmes, mažėtų ūkių konkurencingumas.

Dar vienas svarbus, kartais pamirštamas aspektas –  tikslai turėtų būti lengvai suprantami paprastam žmogui, visuomenei, o priemonės paprastos ir aiškios, lygiai kaip ir tai, koks turi būti pasiektas rezultatas – ar jis išmatuojamas?

Paprastam ūkininkui kyla daug klausimų ir netikrumo, o nežinomybė yra baisiau už blogą žinią. Reikalavimų kaitaliojimas nepadeda kurti stabilumo. V.Buivydas pateikia pavyzdį iš šių metų pasėlių deklaravimo: „Uždraudė mulčiuoti pievų žolę. Skundžiasi žmonės: kai kurie bičių laikytojai tokį ūkininkavimo būdą taikė dvylika metų – žolę susmulkindavo pasibaigus medunešiui. Dabar jie jau netinkami pareiškėjai. Tokie pasikeitimai priverčia mąstyti dėl veiklos tęstinumo. Taisyklės neturėtų atsirasti 10 dienų prieš pasėlių deklaravimą“.

Dabar informacijos ir aiškumo apie būsimąjį finansinį laikotarpį vis dar per mažai, o ūkininkai jau šiandien turėtų ruoštis – kokią techniką, kokius pasėlius planuoti.

Agroaplinkosauginės schemos – su klaustukais

ŽŪR vicepirmininkas svarsto, kad BŽŪP vizijos kūrėjai gal per mažai turi ryšio su gamintojais. Pristatytose agroaplinkosauginės veiklos skatinimo schemose daug teorinių pamąstymų, tačiau jie prasilenkia su realiu gyvenimu.

Išplečiami ir griežtinami geros agrarinės būklės (GAAB) reikalavimai, kurie bus taikomi didesniems nei 10 ha ūkiams. Daugelis susidurs su galvosūkiu, kaip nedideliame ūkyje praktiškai taikyti tuos reikalavimus.

Aštrių diskusijų sukėlė ir dar bus dėl ekoschemų, kurias iš Kaimo plėtros programos numatyta skirti ne tik ekologiniams ūkiams. Gamtai palankias veiklas iš kompleksinės schemos veiklų sąrašo savanoriškai galės rinktis ir kiti ūkiai, už tai pelnyti papildomų išmokų dalį. Pastaroji siūloma naujovė yra bene didžiausia ateities agroaplinkosauginių priemonių vizijos pakete. Norima pasinaudoti olandiškuoju modeliu, ūkininkus pagal jų vykdomą veiklą ir indėlį į aplinkosaugą reitinguoti taikant balų sistemą.

Aplinkos ministerijos teigimu, tokia sistema būsianti labai paprasta ir aiški. Tačiau ŽŪR vicepirmininkas tokį siūlymą vertina atsargiai. Abejonių kelia metodika vertinant ūkininko naudos taškus aplinkai. Ketinama atsižvelgti į ūkininko patiriamas sąnaudas atliekant aplinkosauginius darbus. Ekstensyvus ganymas palyginti su kitomis veiklomis (pvz., tarpinių pasėlių auginimas – 133 Eur/ha) kažkodėl nepagrįstai nuvertintas – vos 101 Eur/ha.

„Su tokiais įkainiais ūkininkai bus skatinami pasirinkti kitas veiklas, tarpinių augalų auginimą ar ražienų palikimą per žiemą, kai nieko nedarydamas gauni tokias pat pajamas. Gyvulininkystės skatinimo toje politikoje mes nepastebėjome“, – nelinksmą išvadą daro V.Buivydas.

Jis abejoja siūloma aplinkosauginio reitingavimo sistema ir žvelgdamas iš mažesniųjų ūkių pusės: „Turėtume žiūrėti paprasčiau. Smulkūs ir vidutiniai ūkiai aplinkai daro mažiausią žalą, dažnu atveju chemijos nenaudoja. Tačiau jie nedalyvauja tam tikrose aplinkosauginėse priemonėse vengdami perteklinės biurokratinės naštos – reikia pildyti kažkokias formas, pateikti tam tikras deklaracijas“.

Ar ekoschema padės pasiekti ekologinių ūkių proveržį? ŽŪR siūlo mąstyti šiek tiek kita linkme – ar turimas penkerių metų biudžetas bus pakankamas tiems ūkiams išlaikyti?

„Penkerius metus neskatinome ateiti į ekologiją naujus ūkius, tam Kaimo plėtros programos biudžete nebuvo pinigų. Šiandien sako – skatins, bet pažiūrėjus į biudžetą matyti, kad pritrauktų naujų ūkių nesugebėsime išlaikyti“, – V.Buivydas įvardija svarbiausią kliuvinį, kuris gali sužlugdyti gerą idėją.

Jaudina, ar išsaugosime daugiametes pievas

ŽŪR vicepirmininką V.Buivydą jaudina daugiamečių pievų išsaugojimo tema. Kaip žinoma, šalys privalo išlaikyti natūralių ir pusiau natūralių pievų plotus. Standartas įtrauktas į GAAB reikalavimus, jį planuojama taikyti ūkio lygmeniu. Pareiškėjams bus draudžiama sumažinti jiems priklausančių daugiamečių pievų plotą daugiau nei 5 proc. Tačiau stebina čia pat numatyta išlyga: jeigu daugiametė pieva būtų išarta, sumažėjimą būtų privalu atkurti tame pačiame ar kitame plote, ją išlaikyti penkerius metus.

Pievos reikšmingai prisideda prie aplinkosauginių problemų sprendimo. Jos saugo dirvožemį nuo erozijos, paviršinius vandens telkinius nuo taršos, mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Jos labai svarbios ir biologinės įvairovės išsaugojimui. Lietuvos pievose priskaičiuojama 550 augalų rūšių, kurios priskiriamos beveik 40 šeimų.

V.Buivydas stebisi GAAB reikalavimu, kuris prasilenkia su logika: sunaikinus daugiametę pievą ją atkurti. Ar įmanoma atkurti biologinę įvairovę?

Numatomai sąlygai nepritaria specialistai, suvokiantys pievos buveines kaip nacionalinį turtą.

Po ŽŪR vicepirmininko žodžiais galėtų pasirašyti Aukštaitijos nacionalinio parko biologas Tautgirdas Masiulis. Jis kaip ekspertas dalyvauja žemės ūkio ministro įsakymu sudarytoje agrarinės aplinkosaugos strategijos kūrimo darbo grupėje. Gamtininkas viliasi, kad siūlomi reikalavimai padės sumažinti intensyvios žemės ūkio gamybos ūkių biologinei įvairovei daromą žalą.

Ką reiškia daugiametės pievos atkūrimas praktiškai, T.Masiulis pateikia pavyzdį iš Aukštaitijos nacionalinio parko. Jo teritorijoje esančiame ūkyje buvo suarta daugiametė pieva, tame plote pasėti kukurūzai. Pievą ūkininkas esą atkūrė – pasėjo 3-4 žolių mišinį. Tačiau biologinė įvairovė tame plote buvo sunaikinta. Nors praėjo jau 5-6 metai, neatsikūrė nė fauna. Anksčiau toje pievoje perėjo griežlė. „Gal fauna atsikurs po kokio dešimtmečio, bet florai reikia dvigubai tiek laiko, o kai kurios retos rūšys jau visam laikui prarastos“, – pastebi nacionalinio parko biologas. Toje vietoje negrįžtamai prarasta buvo į Raudonąją knygą įrašyta gegužraibė, gegūnė.

Eksperto išvada: esame įsipareigoję daugiamečių pievų nesumažinti daugiau nei 5 proc., tad tos taisyklės reikėtų ir laikytis.

X