Naujienos

Apie naują EK daugiametę finansinę programą

60Peržiūrų

Gegužės 6 d. EK turėjo būti paskelbta nauja daugiametė finansinė programa, tačiau jos dar kol kas nėra: vyksta posėdžiai, diskusijos ir artimiausiu metu numatomas balsavimas.

Gegužės 13 d. Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen pasisakė Europos Parlamento plenariniame posėdyje apie naują daugiametę finansinę programą, nuosavus išteklius ir gaivinimo planą ir akcentavo, kad naujoji programa turi būti pritaikyta prie COVID-19 padarinių. Minimi 3 ramsčiai: daugiau lėšų skirti sanglaudai; postūmis ekonomikai ir pagalba privačioms investicijoms paskatinti ir kuo greičiau pasinaudoti krizės metu įgyta patirtimi.

Pirmininkės U. von der Leyen kalba Europos Parlamento plenariniame posėdyje

Briuselis, 2020 m. gegužės 13 d.

Per 70 metų po Šumano deklaracijos Europai teko patirti ne vieną krizę ir išbandymą.

Daugeliu atžvilgių Europa visada siekė ne tik suvienyti įvairovę, bet ir išlikti vieninga, nepaisydama sunkumų.

Vienybė, ryžtas ir užmojis Europai kaip niekad reikalingi ir šiandien, stojus sunkiai valandai, kai būtina imtis veiksmų krizei įveikti.

Tuo vadovaudamasi ir atsižvelgdama į šiandienos rezoliucijoje jūsų pateiktą prašymą, Komisija rengia ryžtingą Europos gaivinimo planą.

Gerbiamieji Europos Parlamento nariai ir narės,

Visi žinome, kodėl reikia imtis veiksmų.

Pastarosiomis savaitėmis ne kartą girdėjote mane kalbant apie tai, ką Europa turi daryti.

Šiandien noriu pakalbėti su jumis apie tai, kaip Europa tai turi daryti.

Noriu jums pristatyti rengiamo ryžtingo Europos gaivinimo plano struktūrą ir pagrindinius ypatumus.

Bet pirmiausia turime atlikti kruopščią šios ypatingos krizės analizę.

Mūsų ekonomika buvo sulėtėjusi ir anksčiau, tačiau ji niekada nebuvo visiškai sustojusi, kaip nutiko per pastaruosius tris mėnesius.

Mūsų ekonomika sustabdyta, tiekimo grandinės sutriko, paklausa nusmuko.

Tiesa ta, kad greitai prie to, kas buvo anksčiau, negrįšime.

Mūsų ekonomika ir visuomenė versis lėtai, atsargiai ir palaipsniui.

Kol mokyklos bus uždarytos, dauguma tėvų turės ir toliau dirbti namuose.

Ir nors socialinių kontaktų ribojimo priemonės taikomos pagrįstai, įmonės turės persvarstyti, kur ir kaip dirbs jų darbuotojai.

Kitaip tariant, mes atsigausime, tačiau tam prireiks laiko.

Antras svarbus dalykas – virusas kiekvienoje valstybėje yra tas pats, tačiau gebėjimas reaguoti į sukrėtimą ir sušvelninti padarinius labai skiriasi.

Pavyzdžiui, šalys ir regionai, kurių ekonomika grindžiama į klientus orientuotomis paslaugomis, tokiomis kaip turizmas ar kultūra, nukentėjo daug labiau.

Taip pat neturėtume pamiršti, kad tie, kuriuos virusas užpuolė pirmiausia, dažnai nukentėjo labiausiai.

Tai buvo skausminga patirtis, ir tik visiškas Italijos bei Ispanijos skaidrumas kovojant su pandemija padėjo kitiems sušvelninti padarinius.

Trečia, visos valstybės narės stengiasi kuo labiau paremti darbuotojus ir įmones – tai joms daugiausia pavyksta dėl greitų ir tvirtų Europos lygmens veiksmų.

Pradėjome taikyti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą ir leidome visiškai lanksčiai taikyti ES fondų ir valstybės pagalbos taisykles.

Tačiau tiesa ir tai, kad visų valstybių narių fiskalinio manevravimo galimybės yra skirtingos, todėl labai skiriasi ir tai, kaip jos naudojasi valstybės pagalba.

Pastebime, kad mūsų bendrojoje rinkoje atsiranda nevienodų sąlygų.

Todėl, reaguodami į tai,

  • turime remti tuos, kuriems to reikia labiausiai
  • Turime skatinti investicijas bei reformas
  • ir stiprinti savo ekonomiką daugiausia dėmesio skirdami bendriems prioritetams, tokiems kaip Europos žaliasis kursas, skaitmeninimas ir atsparumas.

Įgyvendindami Europos prioritetus, atgaivinsime Europos ekonomiką, todėl labai svarbu, kad Europos Parlamentas visapusiškai atliktų savo vaidmenį.

Man atrodo savaime suprantama, kad šis Parlamentas privalo užtikrinti demokratinę atskaitomybę ir išsakyti savo nuomonę dėl viso ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinio, kaip teikia savo nuomonę dėl ES biudžeto.

Štai nuo ko šiandien pradėsime.

Gerbiamieji Parlamento nariai, šį gaivinimo priemonių rinkinį sudaro dvi dalys:

Pirmoji – Jūsų gerai žinomas Europos biudžetas arba daugiametė finansinė programa. Be biudžeto, bus ir antroji dalis – gaivinimo priemonė, kuriai finansuoti teikiama didesnė laisvė.

Tai reiškia, kad nustatoma didžiausia suma, kurią Komisija gali skolintis kapitalo rinkose, o valstybės narės suteikia garantijų.

Dar svarbiau tai, kad visos ekonomikai gaivinti skirtos lėšos bus skiriamos per ES programas.

Štai todėl – pakartosiu – Europos Parlamentas turės teisę spręsti, kaip turi būti naudojamos ekonomikai gaivinti skirtos lėšos, kaip sprendžia dėl daugiametės finansinės programos lėšų naudojimo.

Ir dar: kam šios lėšos bus skiriamos?

Jos bus paskirstytos trims ramsčiams.

Pirmasis ramstis – parama valstybėms narėms, padėsianti joms atsigauti, ištaisyti padėtį ir sustiprėti po krizės. Įgyvendinant šio pirmojo ramsčio priemones, didžioji dalis lėšų bus skirta naujai gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei, sukurtai siekiant finansuoti pagrindines viešąsias investicijas ir reformas, atitinkančias Europos prioritetus – dvejopą pertvarką, kurios tikslas – poveikį klimatui neutralizavusi skaitmeninė bei atspari Europa.

Tai bus padaryta per Europos semestrą.

Ja galės naudotis visos valstybės narės, taip pat ir tos, kurios nepriklauso euro zonai.

Daugiausia dėmesio bus skiriama toms Sąjungos dalims, kurios nukentėjo labiausiai ir kurioms atsparumo reikia labiausia.

Pirmasis ramstis: Komisija pasiūlys daugiau lėšų skirti sanglaudai. Jos bus pridėtos prie įprasto daugiametės finansinės programos finansinio sanglaudos paketo. Šios papildomos lėšos bus skirstomos atsižvelgiant į krizės ekonominių ir socialinių padarinių dydį.

Antras ramstis bus postūmis ekonomikai ir pagalba privačioms investicijoms paskatinti. Ir prieš krizę žinojom, kad mums reikia svarbių privačių investicijų į pagrindinius sektorius ir technologijas: 5G ir dirbtinį intelektą, netaršų vandenilį ir jūros atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

Dėl krizės šis poreikis tik dar didesnis nei anksčiau.

Štai kodėl stipriname „InvestEU“.

Dar – pirmą kartą – sukursime naują strateginių investicijų priemonę.

Ji padės investuoti į pagrindines vertės grandines, pavyzdžiui į farmacijos sektorių, nes tai būtina mūsų atsparumui ateityje ir strateginiam savarankiškumui užtikrinti.

Europa turi galėti pasigaminti svarbiausių vaistų.

Tačiau, kad tai būtų įmanoma, mums reikia sėkmingai veikiančių įmonių, į kurias galėtume investuoti. Todėl siūlome naują mokumo priemonę.

Ji padės rekapitalizuotis sėkmingai veikiančioms įmonėms, kurioms dėl per krizę įvestų apribojimų iškilo grėsmė, – nepriklausomai nuo to, kurioje Europos vietoje jos yra.

Galiausiai trečias ramstis – kuo greičiau pasinaudoti krizės metu įgyta patirtimi. Per pastaruosius mėnesius pamatėme, kas svarbu, kas gerai veikia, o ką reikia patobulinti.

Stiprinsime tas programas, kurių vertė išryškėjo per krizę. Tokias, kaip „RescEU“ arba „Horizontas Europa“.

Sukursime naują specialią sveikatos programą.

Ir pasirūpinsime, kad galėtume remti savo partnerius, stiprindami mūsų Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemones ir Pasirengimo narystei paramos priemones.

Gerbiamieji Parlamento nariai, toks yra glaustas gaivinimo priemonės apibūdinimas.

  • Daugiausia dėmesio bus skiriama toms sritims, kurioms to reikia labiausiai ir kurių potencialas didžiausias.
  • Gaivinimo priemonė yra trumpalaikė ir bus skirta pirmiesiems ekonomikos atsigavimo metams.
  • Pagal ją bus teikiamos dotacijos ir bus numatyta galimybė dalį investicijų skirti dar šiais metais, naudojantis pasiteisinusiais finansavimo modeliais, grindžiamais nacionalinėmis garantijomis.

Gaivinimo priemonė papildys tris svarbias apsaugos priemones, dėl kurių vadovai susitarė balandžio mėn.:

  • programą SURE,
  • Europos investicijų banko skiriamas lėšas ir Europos stabilumo mechanizmą.

Kartu su būsima daugiamete finansine programa tai bus plataus užmojo atsakas, kurio reikia Europai.

Atsakas, į kurį bus įtraukti nauji nuosavi ištekliai, kurių mums reikia biudžete, kaip Komisija siūlė 2018 m.

Atsakas, atspindintis mūsų bendras vertybes ir teisinės valstybės apsaugos mechanizmą.

Atsakas, grindžiamas būtinybe, bet tinkantis ateičiai.

Taip stiprinamas šalių ir žmonių solidarumas.

Ir kartų solidarumas.

Anksčiau ar vėliau mokslininkai sukurs vakciną nuo koronaviruso. Tačiau vakcinos nuo klimato kaitos nėra. Todėl dabar Europa turi investuoti į netaršią ateitį.

Mūsų investicijos į ekonomikos gaivinimą turi savo kainą.

Ta kaina – didėjanti skolų našta.

Ir jeigu jau esame priversti klimpti į skolas, kurias ateity turės grąžinti mūsų vaikai, tai mažų mažiausia privalome  tuos pinigus investuoti į jų ateitį.

Privalome kovoti su klimato kaita ir mažinti savo poveikį klimatui, o ne dar labiau jį padidinti.

Brisdami iš krizės negalime grįžti prie senų įpročių, negalime ekonomikos gaivinti vakarykšte dvasia.

Dabar turime ryžtingai pasinaudoti proga sukurti modernią, švarią ir sveiką ekonomiką, kad ji užtikrintų gyvenimo pagrindą būsimoms kartoms.

Europos Sąjunga viena pati negali užgydyti visų krizės padarytų žaizdų.

Tačiau mes prisiimame savo dalį atsakomybės – stengiamės subalansuoti valstybėms narėms tenkančią naštą ir kartu užtikrinti, kad šios milžiniškos pastangos būtų ir investicija jaunesnių kartų labui.

Tai mūsų šiandienos užduotis.

Ir aš tikiu, kad vieninga Europa jai pasiruošusi.

Tegyvuoja Europa!

 

 

X