Apie pasirengimą naujajam programiniam laikotarpiui
gruodžio 5, 2019

Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) šį trečiadienį paskyrė laiką naujajai BŽŪP. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2021-2027 m. strateginio plano projektą pristatė Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė. Į posėdį taip pat buvo pakviestas Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė.

Pristatydama įdirbį rengiant strateginį planą bei iššūkius ŽŪM atstovė J.Stakėnienė atkreipė dėmesį į finansavimo skirtumus tarp skirtingų laikotarpių. Apskritai numatomas 8,7 proc. biudžeto priedas, tačiau Kaimo plėtros fondas – apie 15 proc. mažesnis. Tiesa, bus leista laisviau perskirstyti lėšas tarp paramos „ramsčių“.

Su naujuoju programavimo laikotarpiu ateis daug naujovių. Keisis tiesioginių išmokų struktūra, kuri bus konstruojama pagal „žaliąją architektūrą“ ir sudarys galimybę išmokų gavėjams savanoriškai prisiimti papildomų aplinkosauginių reikalavimų, taip prie bazinės išmokos pelnyti papildomas išmokas. Tačiau yra daug klausimų, dėl kurių kol kas nėra sutarta su socialiniais partneriais, nes neaiškus ir būsimas biudžetas.

Štai dalis svarbių neatsakytų klausimų, susijusių su tiesioginėmis išmokomis: tikrojo ūkininko apibrėžimas (ar susieti ūkininko pajamas su pajamomis iš kitų žemės ūkio veiklų); išmokų ribojimas, arba vadinamasis „kepingas“ (ar taikyti griežtai visiems, ar atsižvelgti į darbo užmokestį ir pan. išlaidas, su aplinka susijusias tiesiogines išmokas); koks minimalus plotas turi būti remiamas (ar nustatyti minimalų plotą, pvz., 2 ha, o gal minimalią išmokos sumą, pvz., 200 eurų, ar rinktis kombinuotą variantą); perskirstymo išmokos dalykai (ar diferencijuoti pagal ūkio dydį, ar mokėti už pirmuosius 50 ha) ir kt.

Kaimo plėtros programą sudarys aštuonių rūšių paramos priemonės: aplinkos, klimato ir kiti valdymo įsipareigojimai; gamtinės ir kitos vietovei būdingos kliūtys; dėl tam tikrų privalomų reikalavimų susidariusios nepalankios konkrečios vietovės sąlygos; rizikos valdymo priemonės; investicijos; jaunųjų ūkininkų įsikūrimas ir kaimo verslo kūrimas; bendradarbiavimas; keitimasis žiniomis ir informavimas. ŽŪM yra numačiusi svarstytinų investicinių priemonių sąrašą, tačiau ir čia dar laukia diskusijos su socialiniais partneriais. Pvz., ar remti stambiuosius ūkius, stambias perdirbimo įmones, ar remti ne žemės ūkio verslą ir pan.

Dėl strateginio plano surengta 11 susitikimų ir diskusijų. Atlikta situacijos analizė, stiprybių ir silpnybių, grėsmių ir galimybių analizė. Pradėtos ir tęsiamos konsultacijos su Europos Komisija. Lietuvos poreikiai yra identifikuoti, prieš akis paramos priemonių modeliavimas, administravimo taisyklių kūrimas…

Tačiau ES Taryba dar nepatvirtino savo pozicijos, o Europos Parlamentas neturi derybinės pozicijos. Sutarimo dėl daugiametės finansinės paramos neturime.

Atsižvelgdama į užsitęsusį teisėkūros procesą Europos Komisija pateikė pereinamojo laikotarpio reglamentų pasiūlymų paketą, pagal kurį galiojančių teisės aktų taikymas gali būti pratęstas vieniems metams – 2021-iesiems.

Lietuvai dar opiausia tema yra mažėjantis KPP biudžetas, vis dar atviras tiesioginių išmokų klausimas.

Pasak ERK pirmininko Gedimino Kirkilo, prognozės yra veikiau teigiamos. Trijų Baltijos šalių parlamentų Europos reikalų komitetai buvo susitikę su Vokietijos Biudžeto komitetu. Vokiečiai dėl žemės ūkio yra linkę daryti kompromisą. Politikas mano, jog turėtų sulaukti ir Prancūzijos palaikymo. „Labai keista, kad Pietų šalys, kurios nuima du derlius, gauna dvigubai ar net trigubai didesnes išmokas negu mes“, – kalbėjo G.Kirkilas, taip pat primindamas, jog žemdirbių palaikymo komanda yra plati, dirba derybininkai.

Lietuvos Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus ERK posėdyje politikų dėmesį atkreipė į LR ŽŪR pastangas: praėjusią savaitę susitikta su Europos žemdirbių organizacijomis, gruodžio 5-ąją rengiamas Vidurio Europos kongresas. „Lietuva yra didelis generatorius. Smagratis, kuris įsuka kitas šalis. Žemės ūkio rūmai turi puikius partnerius Europoje – Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Slovėnijos, Čekijos, Estijos žemės ūkio rūmus bei aktyvias Latvijos ir Bulgarijos žemdirbių savivaldos organizacijas, todėl dirbame bendrai ir esame lyderiai, atstovaujant Lietuvos žemdirbių ir kaimo gyventojų interesus“, – teigė LR ŽŪR pirmininkas.

Taip pat A. Svitojus siūlė daugiau dėmesio skirti informacijos sklaidai, nes žemdirbiai nespėja sekti vienas po kitos rengiamų strateginių dokumentų. Kitas dalykas – rengėjų atsakomybė – išvengti klaidų, kurios dar labiau pakenktų žemės ūkiui: „Turime elgtis atsakingai. Kaimo plėtros priemonės turėtų palaikyti vidutinę šeimą, nes iki šiol buvo taip, kad tie, kurie daug turi, gauna dar daugiau“.

Panašios naujienos
sausio 29, 2020
Naujienos iš Seimo komiteto

  Sausis baigiasi, tačiau Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) darbai – ne. Trečiadienį posėdis buvo įtemptas. Vieno klausimo nagrinėjimą, dėl […]

sausio 22, 2020
Naujienos iš pirmojo šiemet KRK posėdžio

2020-uosius metus Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) pradėjo posėdžiu, kurio darbotvarkėje vyravo parlamentinės kontrolės klausimai. Komiteto posėdyje aktyviai dalyvavo Žemės […]

Partneriai
zemes ukio rumai logo