Naujienos

Apie planuojamą mokesčių reformą

LR finansų ministerija, vykdydama LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 164 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, nuostatas dėl mokesčių sistemos struktūros tobulinimo ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimo, parengė įstatymų projektų paketą.  Žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams aktualūs pakeitimai:

  • Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 37 straipsnio pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas.

Esminis šio projekto pakeitimas, kuris liečia žemės ūkio veiklą vykdančius subjektus – gazolių, naudojamų žemės ūkio veikloje, akcizų tarifo padidinimas. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Akcizų įstatymo 37 str. 3 d. nuostatomis, gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos (įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą) subjektams žemės ūkio produktų gamybai, yra taikomas sumažintas 21 euro už 1000 litrų produkto akcizų tarifas. Patvirtinus šį projektą įsigaliotų nauja įstatyminė norma, kuri akcizų tarifą gazoliams padidintų nuo 21 iki 56 eurų už 1000 litrų produkto. Dėl tokių mokestinių veiksnių vienas litras šio produkto galėtų pabrangti apie 0,04 euro.

Nuoroda į projektą – www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1251309.

  • Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 12, 17, 22, 30, 33, 46¹, 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projektas.

Žemė – pagrindinis žemės ūkio veikloje naudojamas turtas. Projekte siekiama užtikrinti nuoseklų patirtų žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo išlaidų atskaitymą iš pajamų bei sudaryti palankesnes sąlygas žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams. Atsižvelgiant į tai, projekte siūloma įtvirtinti, kad vienetai, kurių  per  mokestinį  laikotarpį  daugiau  kaip  50 proc.  pajamų  sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių  (kooperatyvų) pajamas  už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, per mokestinį laikotarpį iš pajamų galėtų atskaityti 1/20 žemės, kuri tą mokestinį laikotarpį naudojama žemės ūkio veiklai, įsigijimo kainos (įsigijimo kaina būtų atskaitoma lygiomis dalimis per 20 mokestinių laikotarpių). Jei žemė buvo įsigyta iki 2018 m. mokestinio laikotarpio, tai atskaitomos įsigijimo kainos dalys būtų mažinamos dalių skaičiumi, lygiu mokestinių laikotarpių skaičiui, kuriais ši žemė jau buvo įsigyta (pradedant skaičiuoti nuo to mokestinio laikotarpio, kurį žemė buvo įsigyta).

Žemės ūkio rūmų siūlymas ir argumentai, patvirtinti Žemės ūkio rūmų Tarybos rezoliucijoje „Dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo išlaidų įtraukimo į leidžiamus atskaitymus, mažinančius apmokestinamąjį pelną”, Finansų ministerijai buvo pateikti 2017 m. gegužės mėn. 18 d.

Siekiant susiaurinti sektorinės lengvatos taikymo apimtis, tačiau skatinant kooperaciją žemės ūkio sektoriuje, šiuo projektu siūloma – apmokestinamąjį pelną apmokestinti 5  proc. mokesčio tarifu. Pažymėtina, kad ši nuostata būtų taikoma ne visiems žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams, bet tik kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams),  kurių  per  mokestinį  laikotarpį  daugiau  kaip  50 proc.  pajamų  sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių   bendrovių   (kooperatyvų)   pajamas  už  parduotus ar įsigytus iš savo narių žemės ūkio produktus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte įstatymų rengėjas siūlo nustatyti pereinamąjį laikotarpį tiems vienetams (ne kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), kurių per mokestinį  laikotarpį daugiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, tačiau jiems už 2018 m. mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas būtų apmokestinamas taikant 10 proc. mokesčio tarifą.

Nuoroda į projektą – www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1251311.

  • Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 182 straipsniu projektas.

Šiuo metu galiojantis individualios veiklos pajamų apmokestinimas lemia netolygų mokesčių naštos paskirstymą priklausomai nuo profesinės veiklos rūšies, todėl projekte numatoma, kad individualios veiklos apmokestinimas priklausytų nuo per metus gaunamo pelno dydžio, o ne nuo profesinės veiklos rūšies. Atsižvelgiant į tai, individualios veiklos apmokestinimo lygį siūloma reguliuoti mažinant patį apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, t. y. taikant mokesčio kreditą, kurio dydis būtų apskaičiuojamas pagal nustatytas formules:

  • kai metinės apmokestinamosios vykdomos individualios veiklos pajamos neviršija 10 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal formulę: Pajamų mokesčio kreditas = Metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * 0,1;
  • kai metinės apmokestinamosios vykdomos individualios veiklos pajamos yra didesnės nei 10 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal formulę: Pajamų mokesčio kreditas = Metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * (0,1 – 0,000005* (Metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 10 000) ).

Atkreipiame dėmesį į tai, kad nauja individualios veiklos apmokestinimo schema galėtų būtų taikoma ir iš individualios žemės ūkio veiklos gautoms pajamoms, tačiau tik tuo atveju jei šios pajamos viršytų registravimosi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju ribą, t. y. 45 tūkstančius eurų.

Įvertinus tai, kad žemės ūkio paskirties žemė yra pagrindinis pajamų iš žemės ūkio veiklos uždirbimo šaltinis, siūloma numatyti galimybę atskaityti žemės, naudojamos žemės ūkio veikloje, įsigijimo išlaidas – apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas iš žemės ūkio veiklos per mokestinį laikotarpį iš šių pajamų gali būti atskaityti 1/20 žemės ūkio paskirties žemės, kuri tą mokestinį laikotarpį naudojama žemės ūkio veiklai, įsigijimo išlaidų (įsigijimo išlaidos atskaitomos lygiomis dalimis per 20 mokestinių laikotarpių). Jeigu žemė buvo įsigyta iki 2018 metų mokestinio laikotarpio arba, jeigu žemė pradedama naudoti individualioje veikloje ne tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo įsigyta, tai atskaitomos įsigijimo išlaidų dalys yra mažinamos dalių skaičiumi, lygiu mokestinių laikotarpių skaičiui, kuriais ši žemė jau buvo įsigyta (pradedant skaičiuoti nuo to mokestinio laikotarpio, kurį žemė buvo įsigyta). Žemė, kurios įsigijimo kaina (ar jos dalis) buvo atskaityta iš individualios veiklos pajamų, laikoma individualios veiklos turtu.

Atsižvelgiant į tai, kad individualios veiklos vykdymas mokant fiksuoto dydžio pajamų mokestį (įsigijus verslo liudijimą) yra pats paprasčiausias gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo būdas, kuriam taikoma supaprastinta pajamų apskaičiavimo ir deklaravimo tvarka, toks pajamų mokesčio sumokėjimo būdas yra orientuotas į smulkiausiu verslu užsiimančius gyventojus, tačiau kartu jis yra rizikingas pajamų neapskaitymo aspektu, todėl įstatymų rengėjas projekte siūlo iki 20 tūkstančių eurų sumažinti šiuo metu taikomą 45 tūkstančių eurų apyvartos ribą, kurią peržengus pajamos nebegali būti apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu.

Projektu siūloma įtvirtinti ypač aktualų pakeitimą ūkininkams, nuomojantiems žemės sklypus iš vietos gyventojų, kurie paprastai būna vyresnio amžiaus žmonės, dažnais atvejais patys negalintys pasirūpinti pajamų deklaracijų teikimu ir mokesčio sumokėjimu pasibaigus mokestiniams laikotarpiui. Todėl projekte siūloma aiškiau išdėstyti pajamų rūšių, priskiriamų A ir B klasėms sąrašus, kartu numatant, kad A klasei priskiriamos ir pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos, gautos iš individualią veiklą vykdančių gyventojų.

Taip pat projektu siūlomas dar vienas ypač aktualus pakeitimas ūkininkams, dirbantiems kooperatinėse žemės ūkio bendrovėse ir parduodantiems savo užaugintą produkciją toms bendrovėms. Pagal dabartinį reguliavimą kooperatinės bendrovės išmokėdamos išmokas už žemės ūkio produkciją nuo visos išmokamos sumos išskaičiuoja 5 procentų pajamų mokestį, kurį ūkininkai gali susigrąžinti tik deklaruodami metines pajamas, tačiau tokiu būdu yra ,,užšaldomos“ ūkininkų apyvartinės lėšos. Siekiant to išvengti, projekte numatoma atsisakyti individualios veiklos pajamoms, gautoms iš darbdavio, taikomos išimties – siūloma tokias pajamas laikyti ne A klasės, o kaip ir kitas individualios veiklos pajamas – B klasės pajamomis.

Žemės ūkio rūmų pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų, tame tarpe ir dėl gyventojų pajamų mokesčio, nuo žemės nuomos pajamų, mokėjimo ir deklaravimo tvarkos pakeitimų, taip pat dėl kooperatinėse bendrovėse dirbančių ūkininkų gaunamų pajamų, už kooperatinei bendrovei parduotą žemės ūkio produkciją, „užšaldymo“ klausimų, Finansų ministerijai buvo pateikti 2016 m. balandžio mėn. 11 d. raštu.

Nuoroda į projektą – www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1251313.

X