Naujienos

Aptartos stumbrų keliamos problemos

Sausio 26 d. Krekenavos regioniniame parke įvyko susitikimas su Aplinkos ministru Kęstučiu Navicku stumbrų keliamoms problemoms aptarti. Susitikime dalyvavo Seimo narys Darius Kaminskas, Panevėžio r. meras Povilas Žagunis, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Kėdainių ir Panevėžio rajonų ūkininkai, medžiotojų būrelių vadovai, Aplinkos ministerijos specialistai, Krekenavos regioninio parko darbuotojai.

Stumbrų populiacijos protrūkio problema iškilo dėl prieš pusę amžiaus padarytos klaidos, kai 1969 – 1972 m. šie miško žvėrys pradėti veisti intensyvios žemdirbystės teritorijoje. Tokiame landšafte stumbrai priversti keliauti iš miško į mišką laukais, nusiaubdami derlių. Ypač didelę žalą stumbrai daro Kėdainių ir Panevėžio rajonuose. Kėdainių rajone skaičiuojama, kad laisvai klaidžioja 158 stumbrai, Pnevėžio r. – 56 stumbrai.

Jau prieš kelis metus buvo bandoma dalį stumbrų perkelti į laikino laikymo aptvarus, ten gyvūnus adaptuoti ir išleisti į laisvę jiems tinkamose vietovėse miškingesniuose regionuose. Tačiau tuo metu nebuvo įvertintos šių gyvūnų perkėlimo galimybės. Šie gyvūnai yra labai jautrūs perkėlimui. Iki šiol visi bandymai pervežti žvėris buvo nesėkmingi, gyvūnai nugaišo.

Ministras K. Navickas susirinkusius supažindino su planuojamais stumbrų perkėlimo veiksmais. Adaptacijos aptvaras bus įrengtas Dainavos girioje Dzūkijos nacionaliniame parke. Tikimasi, kad po adaptacijos šioje vietovėje į laisvę išleisti stumbrai įsilies į didžiausią Europoje Belovežo girios stumbrų populiaciją. Įgyvendinus stumbrų perkėlimo planą, jų populiaciją Vidurio Lietuvoje numatoma sumažinti iki 60-ies. Kada planuojama pasiekti šį rezultatą, ministras neprognozavo, tik akcentavo, kad laukia ilgas ir sudėtingas procesas. Taip pat pabrėžė, kad šiuo metu labai svarbus komunikavimas ir visuomenės supažindinimas su esama situacija, nes ypač aktyviai stumbrų perkėlimui priešinasi miesto bendruomenė, kuri neatsižvelgia arba turi per mažai informacijos apie stumbrų keliamas grėsmes. Ypač didelė problema yra susidariusi vadinamame trikampyje Kėdainių rajone, kur atsiskyrusi nauja stumbrų banda, kirtusi kelią, atsidūrė tarp geležinkelio, magistralės Via Baltica ir miesto. Iki šiol buvo išvengta rimtesnių incidentų, tačiau tik laiko klausimas, kada ši banda, ieškodama maisto, kirs magistralę. Taip pat pastebimi atsiskyrę, nusilpę ir ligoti pavieniai stumbrai.

VSTT vyr. specialistas, kvalifikuotas stumbrų ekspertas Rytas Papšys teigė, kad į Raudonąją knygą įrašyti tarptautiniu mastu saugomi stumbrai – Lietuvos miškų vertybė, o problemos kilo todėl, kad jų populiacija nebuvo valdoma. Pasak eksperto, būtina skubiai kurti infrastruktūrą, nustatyti ir pasiekti optimalų bandos dydį ir jį palaikyti, kad stumbrai išliktų miškuose, bet nekeltų grėsmės nei žemdirbiams, nei savo populiacijai, kuri dėl kraujomaišos bei netinkamų gyvenimo sąlygų pasiligoja, išsigimsta. R. Papšys pristatė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamą projektą „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“, kuriam skirta 50 tūkstančių eurų, tačiau į šį projektą vadinamas trikampis nepapuola.

Stumbrų valdymo planą pristatęs Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas sakė, kad stumbrų viliojimas į gaudykles jau pradėtas. Septyni stumbrai perkelti į laikino laikymo aptvarą Telšių miškų urėdijos vadinamajame Žvėrinčiuje. Čia numatyta perkelti 20 individų, kitą populiacijos dalį – 20-25 vienetus planuojama perkelti į Dzūkiją.

Kaip suaktyvinti stumbrų populiacijos sureguliavimą, būdus siūlė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas, susirinkę ūkininkai, medžiotojai. Taip pat išsakyta mintis, kad būtina reguliuoti veiklą komerciniuose medžioklės plotuose. Diskusijos dalyviai taip pat priėjo vieningos nuomonės, kad turi keistis medžioklės kultūra ir požiūris.

Žemės ūkio rūmų Savivaldos organizatorė Kėdainių rajone Jūratė JODEIKIENĖ

Nuotrauka Jūratės Jodeikienės

X