Naujienos

Ar išaugs ūkių išlaidos dėl požeminio vandens išteklių naudojimo?

Tokią tikimybę numato rengiamos Žemės gelmių įstatymo pataisos. Pirmadienį, kovo 25 d, Seimo Aplinkos apsaugos komitete (AAK) dėl požeminio vandens apmokestinimo vyko pasitarimas. Jame žemdirbių interesus gynė LR žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas. Šį trečiadienį įstatymo pataisos toliau bus svarstomos AAK posėdyje.

Diskusija, kad metas apmokestinti žemės ūkio sektoriaus naudojamus požeminio vandens išteklius, vyksta ne pirmus metus. Šias nuostatas ketinama įteisinti naujos redakcijos Žemės gelmių įstatyme, kurio projektas aktyviai svarstomas ir tobulinamas nuo Seimo rudens sesijos.

Siūloma nuostata, kad leidimo gėlam požeminiam vandeniui naudoti nereikia fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nėra viešojo geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, per parą išgauna (planuoja išgauti) mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens. Taip pat jo nereikia žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, kurie iš vandenvietės išgauna (planuoja išgauti) mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.

Tais atvejais, kai reikalingas leidimas požeminiam vandeniui išgauti (jo išgaunama daugiau), pagal rengiamą teisės akto projektą, vandens naudotojai privalės savo lėšomis įrengti apskaitos prietaisus, skirtus išgaunamo ištekliaus kiekiui matuoti. Požeminio vandens ištekliai turės būti aprobuoti, o tais atvejais, kai tokios vandenvietės pradėtos eksploatuoti anksčiau, išteklius bus pasiūlyta aprobuoti ir požeminio vandens apskaitos prietaisus įrengti iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Įstatymo projektas sako, kad ūkiams reikės leidimo požeminio vandens ištekliui tyrinėti, išgauti, naudoti, aprobuoti… Ką apie tai manote? – pasiteiravome LR ŽŪR vicepirmininko Algio Baravyko.

Suprantame, kad žemę gręžioti ir imti vandenį bet kur nereikėtų. Tarnybos stebi požeminio vandens ištekliaus kokybės rodiklius, kiekius. Tačiau įmonės, ūkininkai gręžinius išgręžia savo lėšomis, tik valstybės įpareigoti pranešti apie vandenvietės parametrus. Įvedus gręžinio aprobavimą, jau reikia užsakyti firmos paslaugas, kad įvertintų, kiek toje vandenvietėje yra vandens, tai papildomos išlaidos. Manome, kas pakankamai duomenų yra gręžinių pasuose.

Ketinama apmokestinami vandens išteklius, kurie naudojami su leidimu. Kodėl?

Aplinkos ministerija (AM) motyvuoja, kad teikia paslaugas, už kurias reikia apsimokėti – gelmių apskaitymo, aprobavimo… Mes suprantame paslaugas, kurios žemdirbiams teikiamos tiesiogiai, pateikiamose sąskaitose faktūrose aiškiai įvardijamos suteiktos paslaugos. Bet čia norima įvesti išteklių naudojimo mokestį, papildyti biudžetą. Dar vienas argumentas, kad tai skatins taupyti vandenį. Mes sakome, kad gyvulių fiziologinėms reikmėms vandens sutaupyti neįmanoma, reikia tiek, kiek reikia. Kad ir kiek mokestį didinsi, gyvulio poreikiai dėl to nesumažės.

Lietuvoje vandens ištekliai yra pakankami. Tai suteikia galimybę paremti žemės ūkį. Vanduo reikalingas ne tik gyvuliams girdyti, bet ir daržovėms laistyti. Galima būtų mokestį sumažinti už sunaudojamą vandenį arba įvesti tam tikrą neapmokestinamą lygį.

Kažkodėl visi įsivaizduoja, kad didelis ūkis pats turi už viską susimokėti. Reikia matyti ir ūkio situaciją – ar jis plečiasi, progresuoja. Jei valstybė nori paremti gyvulininkystę, viena iš priemonių galėtų būti leisti pigiau naudoti vandenį.

Pernai rudenį AAK pritarė Seimo Kaimo reikalų komiteto siūlymui palikti išimtį žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams, neapmokestinti išgaunamo požeminio vandens kiekio iki 100 m3. Tai dėl ko dabar diskutuojama?

Problema ta, kad jei ūkis sunaudoja 99 m3 gėlo požeminio vandens, jis neapmokestinamas, o jei 101 m3, tai apmokestinti siūloma visą kiekį – 101 m3. Tai nėra teisinga. Jei yra numatyta lengvata 100 m3, tai mokestį būtų logiška skaičiuoti pradedant nuo šio atskaitos taško.

Ar pavyko tuo įtikinti pasitarimo dalyvius?

Tiesiog išsakėme vieni kitiems tas pačias savo senas pozicijas. Žemės ūkis nori mažesnių mokesčių už vandenį, kad Žemės gelmių įstatyme būtų įtvirtinta nuostata apmokestinti nuo 101-ojo kubinio metro. AM su tuo nesutinka. Tvirtina, kad turi surinkti mokesčius aplinkos priežiūros reikalams, kad žemės ūkis neturėtų prašyti išimčių, kad esą kyla taršos rizika.

Buvo pasiūlymas vandenvietės sąvoką keisti gręžinio sąvoka, tai būtų kaip ir išeitis (toje pačioje vandenvietėje gali būti ne vienas gręžinys), tačiau AM su tuo nesutinka.

Diskusija vyko pusantros valandos, ir išsiskirstėme visi su savo nuomonėmis. Toliau viskas priklausys nuo Seimo narių – ar jie pritars Žemės gelmių įstatymo projektui.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

X