Naujienos

Ar miškai padės išspręsti klimato kaitos problemas?

Šią vasarą Briuselyje turėtų būti pristatyta žemėnaudos, žemėnaudos pokyčių ir  miškininkystės integravimo į Europos Sąjungos klimato kaitos uždavinius politika. ES įsipareigojusi iki 2030 m. sumažinti šiltnamio dujų emisijas 40 proc., ir žemės naudojimas miškui gali padaryti didelę įtaką šių emisijų skaičiavimui. Jei į įsipareigojimus bus įskaičiuojami miškai, žemės ūkio, transporto ir statybos sektoriams emisijų sumažinimas gali būti 34-37 proc., o ne pilni 40.

Čia iškyla dvi pagrindinės stovyklos: vienos šalys, kuriose pakankamai daug miškų – Austrija, Suomija, Lenkija – siekia, kad už turimus miškus būtų suteiktos nuolaidos emisijų sumažinimui. Pavyzdžiui, Lenkija yra sunerimusi, kad ES ambicingi tikslai gali pakenkti jos anglies sektoriui. Varšuva nori gauti emisijų kreditus už miškus, kurie dengia 31 proc. šalies teritorijos. Miškai, pasak lenkų, gali sugerti iki 20 proc. CO2, kurį Lenkija turi mažinti. Tuo tarpu intensyviau ūkininkaujančios šalys – Airija ir Danija  norėtų, kad nuolaidos būtų suteikiamos už naujai sodinamus medžius ir ateities planus.

Komisija kol kas nerodo ypatingo palankumo nė vienam iš šių planų. Už šią sritį atsakingas Komisaras Miguel Arias Cañete teigė, kad nors miškai mažina emisijas, yra riba, kiek tą prisidėjimą galima vertinti. Briuselis nori, kad šalys realiai dėtų pastangų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų patekimą į aplinką. Miško savininkai, savo ruožtu, baiminasi, kad miškai netaptų tik „anglies dvideginio sugėrėju“, kas verstų prie, pvz. reikalavimų įsigyti emisijų leidimus norint kirsti medžius.  Aplinkosauginės organizacijos taip pat mano, kad medžiai ir miškai jau atlieka savo „darbą“ ir neturėtų būti skaičiuojami kaip emisijų sumažinimo instrumentas.

Žemdirbių organizacijos, savo ruožtu, mano, jog miškai gali būti vienas iš klimato kaitos sprendimų. Naujai perrinkta COPA-COGECA Aplinkos darbo grupės pirmininkė, ūkininkė Liisa Pietola, pabrėžė, kad ūkininkai ir miško savininkai gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, skatindami bio-ekonomiką. „Javai ir miškai absorbuoja anglies dioksidą iš atmosferos. Kol kas neatsižvelgiama ir į tai, kad žemės ūkyje anglis kaupiama biomasėje“ – kalbėjo L.Pietola.

Tuo tarpu dalis Europos Parlamento narių pasisakė prieš miškų įtraukimą į emisijų sumažinimą. Už aplinką atsakingi EP nariai iš 7 politinių grupių pasirašė laišką Komisijai, kuriame teigiama, kad pagrindinis iššūkis – užtikrinti kad užsibrėžti tikslai būtų tikrai pasiekti, o pasiteisinimai, kad CO2 sugeria miškai ar žemės ūkis vestų kaip tik prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų padidėjimo. „Komisija į savo planus neturėtų įtraukti leidimų ES valstybėms narėms išvengti būtinų investicijų į švaresnį transportą, didesnį energijos efektyvumą ir pan.“ – teigė Gerben-Jan Gerbrandy, priklausantis ALDE frakcijai.

Parengta pagal POLITICO, COPA-COGECA ir Europos Parlamento informaciją

X