Ar pakelsime žemės mokesčio naštą?

Niekas neabejoja, kad mokesčius mokėti privaloma. Ypač valstybėje, kuri neturi daug gamtinių išteklių. Juk reikia išlaikyti medicinos, mokslo, kultūros sritis, reikia ir lėšų valstybės apsaugai, nes jeigu nemaitinsi savo kariuomenės, tai mitinsi svetimą. Reikia biudžetą planuoti ir savivaldybėms, į kurį patenka ir žemės mokestis. Tačiau ar visos savivaldybės, nustatydamos žemės mokesčio dydį, įvertino žemdirbių galimybes, ypač pastaraisiais metais, kai žemdirbių planus žlugdė liūtys ir sausros, o žemės vertė sparčiai kilo?

Nuomonėmis pasidalijo LR ŽŪR savivaldos organizatoriai ir ūkininkai. 

Savivaldybės keičiasi – mokestis nesikeičia

LR ŽŪR savivaldos organizatorius Marijampolės savivaldybėje Sigutis Jundulas dėl žemės mokesčio ir žodžiu, ir raštu  kreipėsi į Marijampolės savivaldybės merą, savivaldybės tarybą, Marijampolės savivaldybės tarybos plėtros, ūkio ir verslo vystymo komitetą bei Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komitetą.

„Padidėjęs mokestis – sunki našta ūkininkams, juo labiau, kad pastarieji metai buvo nesėkmingi. Tiek praėjusios kadencijos savivaldybės taryba, tiek dabartinė, neatsižvelgė į padidėjusią žemės ūkio paskirties žemės vertę ir paliko tą pačią mokesčio skaičiavimo metodiką – 1,3 proc. nuo žemės vertės. Taigi realiai žemės mokestis išaugo net 2-2,5 karto. 2018 – ųjų rudenį kreipiausi į savivaldybės tarybą su prašymu sumažinti mokestį 50 proc. Tačiau nuspręsta suteikti 40 proc. lengvatą. Šįmet mokestis  – 1,3 proc. Prašome nuo 2020 – ųjų patvirtinti žemės mokestį, kad jis būtų ne didesnis nei buvo 2017 – aisiais, t.y. įvertinti žemės vertės augimą.  Kitas niuansas –  tokią tvarką taikyti tik realiai ūkininkaujantiems ir pasėlius deklaruojantiems žemdirbiams. Nedeklaruoji – mokėk daugiau“, – sakė S.Jundulas.

Birželio 5 d. Marijampolės savivaldybėje įvyko žemdirbių susirinkimas, kuriame nagrinėta būtent ši tema.

„Susirinkime dalyvavęs savivaldybės Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Karolis Dvylys sulaukė ūkininkų piktų klausimų. Žemdirbius stebino, kad dėl žemės mokesčio vieningai balsavo tiek tarybos valdantieji, tiek opozicija“, – sakė S.Jundulas.

Susirinkime žemdirbiai nusprendė savivaldybei pateikti peticiją – pradedami rinkti parašai.   

„Man žemės mokestis išaugo 2,5 karto, o derlius sumažėjo beveik 2 kartus. Susirinkime aš klausiau, ar tarybos nariai bent pasidomėjo ūkininkų finansinėmis galimybėmis. Juo labiau, kad tai ne vienintelis mokestis“, – sakė Sasnavos seniūnijoje ūkininkaujantis Juozas Kairys.  

Surenka apie milijoną eurų

Padėtis Šakių rajone šiek tiek geresnė. 2017 m. žemės mokestis Šakių rajone siekė 1,7 proc., o 2018 – aisiais buvo numatyta lengvata – 50 proc. sumažintas iki 0,8 proc. Tačiau pakilus žemės vertei mokestis vis tiek padidėjo. Dėl šios priežasties Šakių rajono ūkininkai į savivaldybės biudžetą surenka beveik 1 mln. EUR, kai kituose rajonuose ši  dalis tesiekia 300 tūkst. EUR. 

LR ŽŪR savivaldos organizatorius Šakių rajone Rimantas Valiukas sakė, kad staigų žemės mokesčio augimą pavyko sutramdyti tik tada, kai žemdirbiai labai rimtai pradėjo ruoštis protesto akcijai.

„Tačiau mokestį nuspręsta padidinti iki 0,85 proc. ir vidutiniškai tenka mokėti 12 EUR/ha. Mums aiškino, kad mokestis didinamas todėl, kad reikia sukaupti pinigų melioracijos projektams įgyvendinti. Toks paaiškinimas netenkina, nes mokestis didinamas visiems, o melioracijos darbų reikės tik kai kuriems ūkiams“, – sakė R.Valiukas.

Pasak LR ŽŪR savivaldos organizatoriaus, šio mokesčio augimas skaudžiausiai paliečia būtent smulkiuosius ūkius.

Ar pasitvirtins nuojauta?

Jonavos rajonas negali pasigirti derlingomis žemėmis, todėl čia padėtis šiek tiek kitokia. Pasak LR ŽŪR savivaldos organizatorės Marės Teresės Gritėnienės, rajono žemdirbiai daug kartų diskutavo su rajono valdžia, nors būta įvairių nuomonių, tačiau rajono administracija įvertino žemdirbių nuomones.

„Žemės mokestis žemės ūkio paskirties žemei išlieka 1,6 proc., o žemės rinkos vertė sumažėjo 0,35 proc. Žinoma, visi norime, kad mokesčiai būtų mažesni, tačiau suprantame, kad mokesčius reikia mokėti“, – sakė M.T.Gritėnienė.

LR ŽŪR savivaldos organizatorė Rokiškio rajone, LŪS Rokiškio rajono skyriaus pirmininkė ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkė Lina Meilutė Datkūnienė rajono tarybai pateikė pasiūlymą žemės mokestį sumažinti nuo dabar galiojančio 1,5 proc. iki 1,3 proc.

„Pateikiau argumentus, šis klausimas svarstomas ir jaučiu, kad taryba teigiamai vertins mano pasiūlymą. Sprendimas turėtų būti priimtas artimiausiomis dienomis“, – sakė L.Meilutė-Datnūnienė.

Sumažino, bet ne tiek, kiek prašė

Pasak LR ŽŪR savivaldos organizatorės Raseinių rajone Skaidrutės Žuvelaitienės, diskusijos dėl žemės mokesčio buvo karštos, o gegužės 28 d. savivaldybės taryba 2020 – iesiems nustatė žemės mokestį  1,1 proc. žemės vertės. Žemdirbių norai buvo didesni.

„Nuo 2013 m. iki 2019 m. žemės ūkio paskirties žemės mokestis buvo 1,6 proc. Ne kartą kreipėmės į savivaldybę, kad jis būtų sumažintas, kad būtų atsižvelgiama į sudėtingas ūkininkavimo sąlygas. 2016 m. buvo suteikta 10 proc. lengvata, tačiau kiekvienas ūkininkas turėjo į savivaldybę kreiptis su prašymu. 2017 m. buvo teikiama 50 proc. lengvata. Be to, 2018 m. buvo perskaičiuota žemės vertė – pakilo 3 kartus. 2019 m. žemės mokestis – 1,6 proc., manau, kad rudeniop prašysime suteikti lengvatą“, – sakė S.Žuvelaitienė.

Raseinių rajone ūkininkaujantis Žydrūnas Blėdis dėl žemės mokesčio panikos nekelia: „Norėjome, kad žemės mokestis būtų daugiau sumažintas, tačiau, kita vertus, suprantu, kad savivaldybei reikia sukaupti pinigų švietimui, socialiniams ir kt. reikalams“.

Nuotraukoje: Marijampolės savivaldybės ūkininkų susirinkimas dėl žemės mokesčio, vykęs birželio 5 d.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.