Ar Seime galima „nusiplauti” mokesčių skolas ?

Toks klausimas kilo dalyvaujant nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje. Dienotvarkėje  buvo nagrinėjamas geriamojo požeminio vandens naudojimo ir apmokestinimo klausimas. Supaprastinus esmę galima apibūdinti paprastai: valstybei įsiskolinę vyrukai atvirai spaudžia Seimo narius ir valstybės tarnautojus, kad jiems skola būtų anuliuota, nes ,,turėjo buvusio premjero žodinį pažadą …“ Dar įdomiau, kad Seimo nariai net nebando priešintis šiam spaudimui ir atvirai spaudžia aplinkos ministerijos specialistus ,,rasti išeitis“. Ar buvusio premjero žodinis pažadas  yra pakankamas pagrindas nesilaikyti įstatymų ir sutartinai presuoti valstybės tarnautojus ištraukti iš balos nesąžiningus asmenis?

Toks įspūdis susidarė ne vienam, dalyvavusiam LRS Kaimo reikalų komiteto posėdyje, kuris vyko rugpjūčio 26 d.

Gėlas požeminis vanduo yra valstybės turtas, gamtos išteklius, už kurio naudojimą reikia mokėti įstatyme nustatytą mokestį. Tačiau teisinis reglamentavimas per kelis pastaruosius metus gerokai keitėsi.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas prisimena, kad pagal seną reguliavimą, kuris buvo iki 2014 metų, žemės ūkio veiklos subjektai, per parą sunaudojantys iki 100 kubinių metrų gėlo vandens, mokesčio nemokėjo – išskyrus tuos, kurių veiklai reikalingas taršos integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimas. Taigi specializuoti kiaulininkystės ar paukštininkystės ūkiai visą laiką turėjo mokėti už vandenį, pradedant nuo pirmojo kubinio metro. Įkainis – 10 ct/kub. m.

Tačiau 2014 m. Vyriausybės nutarimu išimtis žemės ūkiui buvo panaikinta, atsirado pareiga už vandenį mokėti nuo 10 kub. m. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) siekė tai užginčyti ir inicijavo diskusiją. Kartu paragino savo narius nemokėti už sunaudotą vandenį, kol nebus priimti aiškūs sprendimai.

Tačiau atrodo, kad būtent šis raginimas dalį žemės ūkio bendrovių nuvedė į aklavietę, kadangi žvelgiant atgal aiškėja, jog sprendimai buvo priimti ir juos reikėjo vykdyti, o ne ignoruoti.

Apie tai buvo prisiminta KRK posėdyje. Aplinkos ministerijos specialistės Tomos Leonovos pastabą LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis kažkodėl kategoriškai neigė. Deja melą demaskuoja dokumentas, kuriuo 2016 metų spalio 25 d. LŽŪBA kreipėsi į Vyriausybę, Aplinkos ministeriją, Geologijos tarnybą ir LŽŪBA narius, kurio paskutinėje pastraipoje buvo raginama: „Žemės ūkio bendrovių asociacija prašo savo narių susilaikyti nuo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nurodymų vykdymo, kol Vyriausybė priims aiškius papildomus sprendimus“.

LŽŪBA generalinis direktorius J.Sviderskis tikino, esą jis kalbėjęs su tuomečiu premjeru Algirdu Butkevičiumi, ir šis pažadėjęs… Taip pat ir KRK rugpjūčio 26 d. posėdyje šios asociacijos generalinis direktorius ne kartą minėjo praėjusios Vyriausybės vadovus, išsijuosęs tikino, kad ir šios Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis davęs kažkokius pavedimus Aplinkos ministerijai. Posėdyje išgirdę tokius J.Sviderskio pasakojimus, aplinkos ministerijos atstovai galėjo tik gūžčioti pečiais. Gal ir buvo kalbėta kur nors koridoriuje, gal net patapšnota per petį, tačiau pokalbis ar galvos linktelėjimas teisinėje valstybėje nereiškia, kad galima nevykdyti ir ignoruoti teisės aktuose numatytų reikalavimų.

Kodėl šiandien J. Sviderskis išsigina savo parašo? Priežastis aiški – padai svyla. Mat tos bendrovės, kurios paklausė LŽŪBA generalinio direktoriaus patarimo, dabar pateko į didelę bėdą.

Po ilgų ir kone į aklavietę patekusių diskusijų, pernai visoms ginče dalyvavusioms organizacijoms buvo pasiūlytas kompromisinis variantas. Tada Žemės ūkio rūmai pritarė kompromisui, tačiau LŽŪBA su kompromisu kategoriškai nesutiko. Galutinį ir kompromisinį sprendimą priėmė Seimas – nutarė sušvelninti sąlygas žemės ūkiui: vandens sąnaudos žemės ūkio veiklai iki 100 kub. m per parą dabar nemokamas, o TIPK leidimus turinčioms įmonėms įkainis sumažintas iki 3 ct/kub. m. Kiaulininkystės, paukštininkystės ūkiai ir toliau moka už vandenį nuo pirmojo sunaudoto kubo, tik jau mažesnę kainą. Ūkiai, sunaudojantys virš 100 kub.m. vandens taip pat moka nuo pirmojo kubo.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas mano, kad nors tai ir nėra iki galo logiška, tačiau svarbu, kad buvo rastas kompromisas ir buvo nutrauktas per ilgai užtrukęs ir niekur nevedęs ginčas, o ilgalaikiai žiūrint, žemės ūkio sektoriui šis sprendimas yra tam tikras palengvinimas konkuruojant su kaimyninių šalių produkcijos gamintojais.

Tačiau bendrovėms, kurios keletą metų tyčia vengė mokėti už sunaudotą vandenį, susikaupė nemenka skola, kurią panašu, kad teks sumokėti, kadangi Aplinkos apsaugos agentūros inspektoriai tikrina, kiek sunaudota vandens, ir kiek už jį nesumokėta. Aplinkos apsaugos įstatyme už pažeidimą numatytos administracinės baudos, o pagal Mokesčių už gamtos apsaugos išteklių  įstatymą bauda indeksuojama – didinama dešimteriopai! Todėl kai kuriems subjektams baudų sumos siekia net per 100-200 tūkst. eurų!

„Jei už kubą turėjo sumokėti 10 ct, tai dabar visą eurą. Taip, tai tikrai per daug mokėti už gyvulių girdymą, bidonų ir pieno linijų plovimą. Bet jie galėjo to išvengti baudų, laiku mokėdami mokesčius, ir tuo pačiu metu toliau tęsdami ginčą – diskusiją. Mes savo narių nekurstėme elgtis neteisėtai, nors stebėjomės Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos raginimu nepaisyti ir ignoruoti teisės aktų reikalavimus. Teisinės valstybės sankloda yra tokia, kad teisės aktuose numatytas tvarkas privalu vykdyti, nors jos ir ne visiems patinka“, – pastebi ŽŪR vicepirmininkas A. Baravykas.

Glumina rugpjūčio 26 d. KRK posėdyje vyravusi atmosfera, primenanti ne dalykinį posėdį, o suokalbį, kurio metu daromas spaudimas valstybės tarnautojams nepaisyti priimtų įstatymų ir rasti išeitis kaip nemokėti susikaupusių mokestinių skolų.

Išties, eilinis ūkininkas nedrįstų pasakyti Seimo KRK nariams, girdint visai Lietuvai, kad štai keletą metų nemokėjo mokesčio, o dabar reikalauja pritaikyti amnestiją. Įdomiausia, kad KRK nariai tam vienbalsiai pritaria… Tik svarsto, kad skubos tvarka įstatymų pakeisti nepavyks, gali tekti derinti pataisas su Vyriausybe. Posėdyje tiesiogiai spaudžia Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojus dėl to, kad šie… paiso įstatymų! Prieinama prie išvados, kad čia reikalingas ministerijų pirmųjų asmenų politinis sprendimas.

Seimo komiteto posėdyje nedalyvavo nei aplinkos, nei žemės ūkio ministrai. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) pirmininkas Jonas Vilionis čia pat pateikia suokalbio toną atitinkantį pasiūlymą, kaip Aplinkos ministerijos ,,mergaites“ galima „prispausti prie sienos“ – sako, surenkime išvažiuojamąjį Seimo komiteto posėdį, pasikvieskime aplinkos ministrą ir žemės ūkio ministrą, taip pat ir tuos, kurie buvo nubausti, ir SUSITARSIME.

Sunkiai galėdamas patikėti tuo, kas vyksta, A. Baravykas svarstė, kad kažin ar diskusijos dalyviai girdi ir supranta ką patys kalba – tiesiog posėdžio metu ieško būdų, kaip sulaužyti teisinę sanklodą ir apeiti įstatymus? Ką turėtų galvoti sąžiningi žmonės, kurie laikosi įstatymų ir moka visus mokesčius… Kyla klausimas, ar tikrai gyvename teisinėje valstybėje?

Deja, šioje diskusijoje buvo akivaizdu, kad Seimo nariai nedvejodami pasiduoda žemės ūkio tarybos atstovais prisistatančių atstovų diktatui. Lobistinės veiklos įstatymo kūrimo šviesoje toks aplinkos ministerijos atstovų presingavimas rasti sprendimus, kaip išvengti Seimo priimtų įstatymų, atrodo itin keistai.

Žinoma, klaidų nutinka. Žmogus kažką ne taip supranta, ne tą langelį pažymi varnele. Pasitaiko, kad būna suklaidinami net tų pačių aplinkos apsaugos specialistų savo regione, nes tvarkos keičiasi, ne visi yra visažiniai. Į bėdą dėl to yra patekusių ir daržininkystės ūkių. Vienam jų dėl to, kad per klaidą deklaravo vandenį už jį mokėdamas kaip „savo reikmėms“ (po 3 ct), o ne „kitoms reikmėms“ (po 10 ct), indeksuota bauda siekia kone 300 tūkst. Eur – beveik trečdalį ūkio metinės apyvartos!

ŽŪR vicepirmininkas A. Baravykas tvirtina, kad į baudų skyrimą reikėtų žiūrėti per protingumo ir sąžiningų ūkininkų palaikymo kampą. Tais atvejais, kai nėra piktavališkos nuostatos, ūkiui valstybė turėtų suteikti galimybę ištaisyti klaidą ir nedidinti mokestinės sumos dešimteriopai.

Tarp kitko, Aplinkos ministerija jau parengė teisės aktų projektų paketą, atsižvelgiant į Lietuvos daržovių augintojų asociacijos pastabas, kurias palaiko ir Žemės ūkio rūmai bei kiti socialiniai partneriai. Projektuose ketinama atsisakyti šio drastiško koeficiento, siūlys ateityje sumą už pažeidimą dauginti ne dešimteriopai, o tik dvigubai. Be to, yra gerų žinių bendruomenėms, kurios nespėjo susitvarkyti artezinių gręžinių dokumentų – tam ketinama suteikti papildomo laiko, pritaikyti vadinamąją amnestiją. Šis projektų paketas jau artimiausiomis savaitėmis bus pateiktas visuomenei ir asociacijoms. Tačiau jau skirtoms sankcijoms amnestija nenumatoma, todėl vienintelė išeitis – kreiptis į teismą.