Naujienos

Ar sugrįš „Ūkininkystės mokslinyčia“ į Rietavą?

Gruodžio 14 d. buvusios Žemaitijos kolegijos patalpose, kur dabar įsikūręs Plungės technologijų ir verslo mokyklos Rietavo filialas, rinkosi Seimo nariai, Švietimo ir mokslo bei Žemės ūkio ministerijos atstovai, Rietavo savivaldybės atstovai, Lietuvos ir užsienio šalių socialiniai partneriai, ūkininkai į konferenciją „Atkurkime ūkininkystės mokslinyčią Rietave“.

Visus susirinkusiuosius vienijo vienas tikslas – atsižvelgiant į profesinės mokyklos Rietave istorinius aspektus, atkurti Rietavo mokslinyčią.

Konferencijai, kurią organizavo Rietavo savivaldybė, Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacija, laikraščio „Šiandien“ redakcija moderavo buvęs Rietavo žemės ūkio technikumo auklėtinis, buvęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, laikraščio „Šiandien“ vyriausiasis redaktorius Gintautas Kniukšta.

Pradėdamas konferenciją G.Kniukšta prisiminė savo mokslo metus Rietave. „Negalime tylėti dėl to, kas dabar vyksta Rietave. Tie, kurie čia susirinkome, privalome sugrąžinti pirmąją žemės ūkio mokyklą, įkurtą Oginskio laikais. Kaip tik 2019-aisiais metais sukanka 160 – ies metų jubiliejus, kai 1859 m. buvo įkurta pirmoji žemės ūkio profesinė mokykla. Būtų itin graži proga nuo 2019 m . rugsėjo atgaivinti buvusias tradicijas ir sugrąžinti Oginskio dvasią į Rietavą“, – kalbėjo G. Kniukšta.

Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis pasidžiaugė atvykusių svečių gausa. „Kiek lankėsi svečių iš užsienio, visi gyrė, kad čia įrengta kokybiška ir šiuolaikinė mokymo bazė. Turime ieškoti būdų, kad mokymo institucija čia veiktų ir prisidėtų tiek prie mokymosi visą gyvenimą, tiek prie profesinio mokymo įgyvendinimo. Esame trečia nuo galo savivaldybė pagal teritorijos dydį, o pagal mokamą darbo užmokestį – 14 iš 60 savivaldybių“, – kalbėjo meras.

Jonas Jagminas, buvęs Rietavo TŪT direktorius, buvęs Seimo narys, o dabar verslininkas, išreiškė apgailestavimą, kad padėtis Lietuvos švietimo sistemoje ženkliai pablogėjo patvirtinus mokinio krepšelius, po kurių mokiniai išsiskirstė į didžiuosius miestus. J. Jagminas ragino visus susitelkti bendram tikslui ir atgaivinti Žemaitijos krašto mokslinyčią.

Buvęs Žemaitijos kolegijos direktorius Jonas Bačinskas pažymėjo, kad labai svarbu išlaikyti mokymo institucijos savarankiškumą, tačiau tai nėra paprasta ir šiuo metu situacija yra sudėtinga.

Žemės ūkio viceministras Darius Liutikas konferencijos dalyviams pristatė Baltąją knygą. „Kaimas turi turėti aiškią viziją. Kaip išsaugoti kaimą, žemės ūkio sektorių, kaimo bendruomenes? Būtent Baltojoje knygoje pateikiami sprendimo būdai, kaip ir kur mes turime nukreipti europines lėšas. Baltoji knyga derinama su socialiniais partneriais, o jos galutinė versija bus tvirtinama jau kitą savaitę“, – kalbėjo D. Liutikas.

Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas priminė, kad jis yra baigęs šią mokyklą ir direktoriaus J. Jagmino parašas puikuojasi jo diplome. „Visų mūsų tikslas – ne tik atgaivinti Rietavą, bet ir pritraukti moksleivių mokytis būtent šioje mokymo institucijoje. Tai nėra lengvai pasiekiama užduotis, nes net 52 proc. Rietavo teritorijos užima miškai. Tikėkimės, kad nepritruks entuziazmo ir bendromis jėgomis mums pavyks pasiekti savo tikslą“, – kalbėjo A. Stančikas.

Audrius Misiūnas, Plungės TVM direktorius apžvelgė mokyklos istoriją, kai 1859 m. buvo įkurta pirmoji Rietavo ūkininkystės mokslinyčia, 1925 m. įsteigta mergaičių žemesnioji mokykla, 1947 m. – sodininkystės daržininkystės mokykla, o nuo 1952 m. – tarybinis ūkis – technikumas, 1991 m. – žemės ūkio mokykla, 1991 m. – žemės ūkio aukštesnioji mokykla, 2002 m.- Žemaitijos kolegija, 2016 m.- Plungės TVM Rietavo filialas. 2013 m. Žemaitijos kolegijoje mokėsi 828 asmenys, dabar Rietavo filiale mokosi 83 moksleiviai. Direktorius patikino konferencijos dalyvius, kad profesinis mokymas Rietave tikrai reikalingas, tačiau tam stinga lėšų. Štai ir dabar didžiausias mokyklos vadovo galvos skausmas, iš kur gauti 10 tūkst. Eurų už mokyklos šildymą sumokėti.

Liutauras Valickas, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas pažymėjo, kad žemaičiai kupini ryžto ir kantrumo, todėl tikėtina, kad gali mokyklą ir susigrąžinti, tačiau tam reikia, kad mokymo institucijoje mokytųsi ne mažiau kaip 200 mokinių, tuo tarpu šiuo metu mokosi tik 83.

Švedijos NetPort mokslo parko projekto vadovė Marie Bjorck savo pranešime apžvelgė bendruomenių reikšmę ir įtaką, kai apleistose teritorijose atgyja veikla panaudojant tarpsektorinės partnerystės praktiką ir galimybes.

Rietavo turizmo ir verslo informacinio centro ekspertas Ugnius Savickas pristatė pranešimą „Strateginės įžvalgos Rietavo plėtrai“, o Vilniaus universiteto prof. Dalius Serafinas pristatė socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos plėtros galimybes Rietavo savivaldybėje.

„Konferencijos dalyviai aktyviai diskutavo. Kai kurie net piktinosi, kad buvo panaikinta čia veikusi Žemaitijos kolegija ir visi buvo pilni ryžto atgaivinti prieš 160 metų kunigaikščio Irenėjus Kleopo Oginskio įkurtą Rietavo mokslinyčią. Konferencijos dalyviai sudarė iniciatyvinę grupę, parengė rezoliuciją ir ateityje kreipsis į LR Vyriausybę dėl šios mokymo institucijos atgaivinimo“, – dalinosi mintimis konferencijoje dalyvavusi Žemės ūkio rūmų Savivaldos organizatorė Rietavo sav. ir Plungės r. Birutė Dromantienė

X