Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija kartu su Lietuvos paukštininkystės asociacija nori atkreipti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos dėmesį į LR ŽŪM ministro įsakymo „Dėl mėsos gaminių ženklinimo ir tiekimo rinkai“ projektą, paskelbtą TAIS sistemoje, derinimo raštas 2016.07.14, 2D-3254.
Įsakymo projektas, visų pirma, skirtas aiškios ir neklaidinančios informacijos pateikimo vartotojams problemai spręsti. Problemos kontekstas yra sekantis: Lietuvos mėsos perdirbimo pramonė jau 12 metų naudoja Lietuvos standartu LST1919 sureglamentuotą mėsos gaminių ženklinimo sistemą, kuri leidžia vartotojui aiškiai suprasti kokios kokybės mėsos gaminį jis įsigyja – aukščiausios, pirmos ar antros rūšies. Standarto reikalavimus perkėlus į Mėsos gaminių techninį reglamentą ir jį notifikavus ES, analogiški ženklinimo reikalavimai tapo privalomi ir importuojamiems iš ES mėsos gaminiams. Didžioji daugumai importuojamų gaminių atitinka vienai ar kitai rūšiai, tačiau yra ir tokių, kurie neatitinka net ir minimaliausių kriterijų. Pramonės požiūriu tai jau nėra „mėsos gaminys“ o tik „mišinys su mėsa“ ir tai turėtų būti atitinkamai įvardinta vartotojui, kad jo neklaidintų. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje jau yra patirties su įvairių maisto produktų rūšies nustatymu – pienas turėjo teisės aktą su pirmos-antros rūšies pienu bei nerūšiniu pienu, vynas taip pat yra rūšinis ir nerūšinis – ŽŪM pasiūlytas terminas „nerūšinis mėsos gaminys“ atitinka esamą praktiką ir vartotojas jau iš karto, be terminų žodyno, gali suprast ką jis gali įsigyti ir tokio ženklinimo pagrindu priimti sprendimus.
Todėl mėsos pramonė pritaria šiam ŽŪM projektui, nes jis yra aiškus, turi loginį ryšį su kitų maisto produktų vertinimo sistemomis, neklaidins vartotojo ir iš esmės bus suderinamas su Mėsos gaminių techniniu reglamentu.
Tačiau yra girdimas ir prekybininkų siūlymas neatitinkančius reglamento mėsos gaminius vadinti terminu „nepriskirtini rūšiai“. Šį naują terminą vertiname kaip marketinginį sprendimą prastą produktą pavadinti neutraliu ir neaiškiu pavadinimu, kad vartotojas iš karto intuityviai negalėtų suprasti koks jis yra ir tokiu būdu įvesti vartotoją į neaiškią ir dviprasmišką situaciją – nes rūšys yra trys, tai kodėl nė vienai negalima priskirti? Pagal analogus toks produktas turėtų būti „nerūšinis“, bet yra kažkodėl dar ypatingiau-specifiškiau pavadintas. Tai gali suponuoti nuomonę, kad gaminys tiek ypatingas, kad yra aukščiau rūšiavimo! Ir tik specialistams yra aišku, kad jis tikrai neatitinka vieno ar kelių esminių reglamento reikalavimų, tačiau vartotojai nėra specialistai ir bus klaidinami, todėl terminas turi būti aiškus ir maksimaliai tikslus, neįvedantis į abejones. Įvedus dviprasmišką terminą, praktiškai galima neabejoti, kad dalis importuotojų ir gamintojų gali pradėti antros, o galbūt ir pirmos rūšies gaminius specialiai ženklinti dviprasmiškai – „nepriskirtini rūšiai“. Tokiu atveju reglamentas prarastų pagrindinę prasmę – standartizuotai informuoti vartotoją, kuris tik iš ženklinimo pagal rūšis neabejodamas gali nustatyti produkto kokybę.
Todėl kreipiamės į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir prašome palaikyti ŽŪM projektą, kuris, mūsų nuomone, užtikrina aukštą vartotojų informavimo lygį, vadovaujantis Mėsos gaminių techniniu reglamentu.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos informacija