Ar valdžios atstovai ištesės pažadus? 
balandžio 15, 2019

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) nariai kovo 21 d. Ukmergėje surengtame ataskaitiniame susirinkime  ( str. zur.lt : „Problemų griūtis ant ūkininkaujančių ekologiškai“ https://www.zur.lt/lt/problemu-griutis-ant-ukininkaujanciu-ekologiskai/#more-12278) be užuolankų šalies valdžiai kėlė daug aštrių klausimų į kuriuos valdžios atstovai nesugebėjo atsakyti. Susirinkime priimtoje rezoliucijoje LEŪA nariai valdžiai iškėlė konkrečius reikalavimus. Valdžiai atsisakius susikaupusias problemas spręsti iš esmės, planuota balandžio 15 d. surengti protesto akciją prie Žemės ūkio ministerijos Vilniuje. Valdžia pažadėjo, todėl LEŪA protesto akciją atidėjo.  

Valdžios reakcija

Pasak LEŪA pirmininko Sauliaus Daniulio, organizacijos iškelti konkretūs reikalavimai išjudino valdžios tarnybas – prasidėjo susitikimai ir derybos su valstybės institucijomis ir jų vadovais. Susitikimuose su žemės ūkio ministru G.Surpliu ir kitais ŽŪM atstovais bei, LR Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) vadovu ir nariais buvo intensyviai diskutuojama apie ekologiškai ūkininkaujančių problemas, išklausyti LEŪA pasiūlymai ir reikalavimai. Balandžio 11 d. įvykusiame vadinamajame Eko tarybos posėdyje pavyko susitarti dėl kai kurių svarbiausių LEŪA pateiktų klausimų.  

 

„Džiaugiamės, kad ŽŪM vadovai mus išgirdo. Mums buvo labai svarbu, kad ministras suprastų įsisenėjusias problemas ir imtųsi jas spręsti, stabilizuotų situaciją. Mūsų reikalavimų esmė – Lietuvos ekologiniai ūkiai neturi būti žlugdomi dėl mūsų pačių vykdomos nepalankios politikos, dėl perteklinės biurokratinės naštos – taip patys susikuriame nelygias konkurencines sąlygas su kitų ES šalių ekologiniais ūkiais“, – sakė LEŪA pirmininkas Saulius Daniulis.

Tiesa, LEŪA aklai nelinkusi pasitikėti valdžios pažadais. Problemos, dėl kurių buvo tariamasi, teisės aktais turi būti įteisinti ne vėliau, kaip per mėnesį. Jeigu valdžia pažadų neištesėtų – LEŪA planuotų protesto akciją surengti gegužės mėnesį.

Žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio teigimu, jau parengtos naujos ekologinį ūkininkavimą reglamentuojančios taisyklės, belieka jas patvirtinti.

Pasiūlymai dėl foninės taršos

Tarp svarbiausių klausimų – foninės taršos nustatymas. Sutarta perimti kitose ES šalyse galiojančią ir laiko išbandytą tvarką – objektyviau vertinti ir priimti sprendimus dėl kaimyninės ir foninės aplinkos taršos nustatymo ir taikomų poveikio priemonių. Naujai parengtose taisyklėse numatyta foninės taršos galimybė, laboratorinių tyrimų paklaida, galimybė sertifikatą ne naikinti, o suspenduoti, kol nebus įrodyta, jog tarša tyčinė.

Planuojama leisti „Ekoagros“ mėginius tikrinti ne vienoje, o keliose laboratorijose.

Taip pat bus pradėta taikyti ES numatyta laboratorinių tyrimų paklaida. Aptikus neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų likučius bus atliekamas tyrimas, siekiama nustatyti taršos šaltinį, identifikuoti ir atskirti piktnaudžiavimo atvejus nuo galimai iš kaimyninių įprastinės gamybos ūkių patekusios taršos. Iki šiol tokiais atvejais būdavo neretai nepagrįstai baudžiamas ekologinio ūkio savininkas, būdavo pakenkiama ūkio reputacijai.

Pavyko susitarti, kad ŽŪM suformuos naują nešališką ginčų nagrinėjimo ir sprendimų komisiją, kurią sudarys kompetentingi ekspertai. Tikimasi, kad tokia komisija padės išvengti iki šiol kilusių situacijų, kai ūkininkui nebūdavo suteikiama pilnavertė galimybė teikti apeliaciją ir bandyti įrodyti savo teisybę ar nekaltumą.

Taip pat, pasak ministro G.Surplio, šiemet Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras jau turėtų suteikti galimybę matyti besiribojančius ekologinius ir įprastinio ūkininkavimo laukus. Tai leistų siųsti perspėjimus, kad kaimynams derėtų atsargiau ir atidžiau elgtis su cheminiais preparatais. Pasak G. Surplio, neatmetama ir ekspertinės komisijos galimybė, tačiau dėl to būtina konsultuotis su atitinkamomis institucijomis.

Pakoreguos sankcijų taikymo tvarką

Susitarta pakoreguoti už padarytus pažeidimus taikomų finansinių sankcijų metodiką. Iki šiol ji neatitiko LR Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, būdavo atvejų, kai sankcijų taikymas būdavo neproporcingas, todėl ūkininkai būdavo itin griežtai baudžiami net ir tais atvejais, kai nepadarydavo jokios žalos nei aplinkai, nei vartotojams. Po pakeitimų sankcijų dydį žadama priartinti prie pažeidimų pobūdžio, masto, padarytos žalos.

Be kita ko, susitarta artimiausiu laiku svarstyti ir kitus LEŪA iškeltus klausimus.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į Seimo KRK vadovo Andriejaus Stančiko perspėjimą neperlenkti lazdos: „Nepamirškime, kad mes produkciją eksportuosime. Ar dėl per didelio palengvinimo neturėsime problemų kitoje vietoje?“

Nuotraukoje: Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius DANIULIS.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

Panašios naujienos
Partneriai