Naujienos

Argumentuotos ŽŪR vadovų ir narių nuomonės KRK posėdyje

Liepos mėnesį Europos Komisija paskelbė du svarbius dokumentus: pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinį (teisės aktų pasiūlymų paketą, pavadintą „Fit for 55“) ir komunikatą „Nauja 2030 m. ES miškų strategija“. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) spalio 13 d. posėdį pradėjo būtent nuo šių dokumentų aptarimo, ir jis užtruko ilgiausiai. Atsižvelgdamas į klausimo aktualumą Seimo komitetas nutarė ateityje su žemdirbių bendruomene surengti „gyvą“ diskusiją. Tokiam sprendimui pritarė posėdyje dalyvavę Žemės ūkio rūmų atstovai.

Lietuva savo pozicijos Briuseliui dar nepateikė

Abu dokumentus Seimo komitetui pristatė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Politikos grupės vadovė Laimutė Pilukaitė. „Tai vienas svarbiausių, kompleksiškiausių pasiūlymų“, – sakė ji apie „Fit for 55“ pabrėždama, jog numatomos ne dirbtinės priemonės, o skirtos ekonomikos augimui.

Pasiūlytos teisėkūros priemonės turės užtikrinti, kad ES klimato, energetikos, žemės naudojimo, transporto ir mokesčių politika leistų iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą bent 55 proc. Numatomi šeši pasiūlymų rinkiniai. Svarbus akcentas yra atsinaujinančiai energetikai, ekonomikos žiediškumui, gamybai be atliekų.

Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė pastebėjo, kad EK pozicijos iš esmės nesiskiria, sektoriui aktualiausios būtų trys numatomos teisėkūros iniciatyvos: Pastangų pasidalijimo reglamentas (dėl ŠESD mažinimo tikslo pasidalijimo tarp šalių narių), atnaujinamas LULUCF (žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės) reglamentas ir persvarstoma ES energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių direktyva.

K.Simonaitytę papildydama aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pozicija dėl „Fit for 55“ nėra suformuota, tarp ministerijų tebevyksta intensyvus dialogas. Žemės ūkio sektoriui įpareigojimai mažinti ŠESD išlakas nedidėtų palyginti su šį pavasarį pasiektais susitarimais. Tačiau, anot viceministrės, yra diskusinių klausimų. Lietuvos siekis būtų gauti kuo daugiau lėšų tam, kad tikslas būtų realiai pasiekiamas, nuo šį pavasarį Lietuvoje pasiektų susitarimų dėl ŠESD mažinimo. Tarp šalių narių dar nėra sutarimo dėl siūlymo išplėsti apyvartinių taršos leidimų sistemą. Lietuva tam nelinkusi pritarti: tai reikštų degalų apmokestinimą degalų tiekėjams – iš esmės tai nėra blogas dalykas, tačiau blogai, kad Lietuvai grįžtų tik ketvirtadalis lėšų.

Diskusijose dėl EK priemonių rinkinio ir su juo susijusios su juo ES miškų strategijos aktyviai dalyvavo bei kritines pastabas išsakė Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis.

Aplinkos ministerijos atstovai akcentavo, kad komunikatas dėl naujosios miškų strategijos šalims narėms nėra privalomas. Tačiau kaip atkreipė dėmesį dr. A.Gaižutis, Europos šalių miškų savininkai ir valdytojai dėl šio komunikato yra labai yra susirūpinę. Spalio 4 d. septyniolika nacionalinių miško ir žemės savininkus bei valdytojus vienijančių asociacijų, šešios europinės skėtinės organizacijos pasirašė Vienos deklaraciją. Miškininkai sunerimę, nes naujoji ES miškų strategija krypsta vien tik į aplinkosaugą, miškų nenaudojimo politiką ir kenkia dabartinei tvarios ir daugiafunkcinės miškų ūkio socialinių, aplinkos ir ekonominių ramsčių pusiausvyrai. Pagaliau, ji prieštarauja Europos Parlamento, Tarybos išvadoms.

Teisės aktai bus vertinami aplinkosauginiu požiūriu?

Su Europos žaliuoju kursu yra susijęs Prezidentūros siūlymas: rengiamus teisės aktų projektus vertinti aplinkos ir klimato kaitos požiūriu (Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 ir 18 str. pakeitimo ir papildymo 16 str. įstatymo projektas). „Aplinka ir kova su klimato kaita yra valstybės prioritetas. Turime ambicingus klimato kaitos tikslus, sveika ir švari aplinka – visuomenės teisė ir lūkestis“, – pristatydama projektą kalbėjo Prezidento patarėja Agnė Jakstienė.

Aplinkos ministerija pristatė schemą, kaip praktiškai turėtų veikti teisės aktų vertinimas aplinkosauginiu ir klimato kaitos aspektu. Numatomas Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) virsmas į kompetencijų agentūrą.

KRK nariai iš esmės neginčijo, kad idėja yra gera. Tačiau pastebėjo, kad papildomas vertinimas gerokai pailgins teisės aktų rengimą. Taip pat abejojo, ar toks modelis realiai veiktų, nebūtų vien formalus reikalavimas. Kol kas nėra numatytas ir finansavimas projektui įgyvendinti.

Pastabų išsakė ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus. Jo pastebėjimu, papildomų, perteklinių vertinimų reikalaujama vis daugiau, o AAA turėtų ir taip pateikti savo išvadas; būtų pravartu pasitelkti ir užsienio ekspertus.

Seimo komitetas nutarė daryti svarstymo pertrauką, taip pat mano, kad dėl projekto (kadangi jis susijęs su finansavimu) derėtų prašyti Vyriausybės išvados.

Pertrauka ir dėl gyvūnų augintinių

KRK nutarė daryti svarstymo pertrauką ir dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (3 ir 7 str.) pakeitimo projekto. Juo siūloma pakeisti valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijos gyvūnų augintinių gerovės srityje reglamentavimą, valstybės politikos gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityse formavimą perduoti Aplinkos ministerijos kompetencijai.

Seimo narių nuomonės šiuo klausimu pasidalijo į dvi skirtingas stovyklas. Priminsime, kad sprendimas funkciją iš Žemės ūkio ministerijos perleisti Aplinkos ministerijai yra politinis, įtrauktas į Vyriausybės programą. Tačiau jis vis tiek nusipelno kritinio vertinimo. Socialiniai partneriai siūlymui vieningai nepritarė.

Lietuvos veterinarijos gydytojų (LVGA) prezidentas dr. Audrius Kučinskas išreiškė nuomonę, jog toks sprendimas, kuris yra grįstas emocijomis, tik padidintų nesusikalbėjimą, jau ir dabar nėra aiški takoskyra tarp ūkinių ir kitų gyvūnų, tokios bylos nagrinėjamos teismuose. LVGA prezidentas atkreipė dėmesį, kad AM pagal savo pobūdį neturi užsiimti gyvūnų gerovės klausimais, neturi nė vieno veterinarijos specialisto.

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas ironizuodamas svarstė, kad gal reikia steigti „Šarikovo tarnybą“. Juk esmė yra noras kontroliuoti privatų verslą – gyvūnėlių veisimą. Ūkinių gyvūnų srityje tai seniai išspręstas dalykas per veislininkystės organizacijas, kilmės knygas, ženklinimo sistemą. Kilus ažiotažui dėl gyvūnų augintinių VMVT patiria keblumų, o juk prioritetas yra žmonėms skirtas maistas, importo, eksporto priežiūra.

Kilus diskusiniams klausimams KRK svarstymą nutarė atidėti, taip pat pasigedo ir skaičių: kiek gi prireiktų valstybės biudžeto lėšų projektui įgyvendinti.

Nepaleidžia iš akiračio žvyrkelių

KRK taip pat tęsė parlamentinę kontrolę dėl žvyrkelių asfaltavimo programos įgyvendinimo. Priminsime, kad gegužės mėnesį Seimas pritarė KRK pasiūlytai rezoliucijai, kuri kalba apie būtinybę asfaltuoti per gyvenvietes vedančius žvyrkelius, apie tai, kad žvyrkelių finansavimo strategija turi būti tvari, paremta papildomais ištekliais. Žvyrkelių asfaltavimo reikalai buvo aptarti birželio mėnesį, o dabar prie šios temos sugrįžta vėl. Informaciją apie situaciją pateikė susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė.

X